Lietuvos čempionatas vasario 7-8 dienomis vyks sostinės „Lietuvos ryto“ arenoje. Vasario 7-ąją sportininkai varžysis katos rungtyje, o vasario 8-ąją – kumitė. Moterys (svorio kategorijos -55, -65, +65 kg) kumitė varžybas pradės 12 val., vyrai (-70, -80, -90, +90) – 17 val.
Visi Lietuvos čempionai pelnys teisę dalyvauti Europos čempionate, kuris balandžio 17-18 dienomis vyks Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Dar po vieną Lietuvos rinktinės narį visose svorio kategorijose bus išrinkta iš šių metų Lietuvos čempionate ir 2013-2014 metais Europos bei pasaulio čempionatuose prizininkais tapusių sportininkų sąrašo.
Sunkiausias – psichologinis barjeras
„Jeigu nori nugalėti, ant tatamio nė akimirkos negali suabejoti savimi“, – taip kalbėjo P.Klapatauskas, kai 1999 m. tapo Europos kiokušin karatė čempionu trūkusiais kelio raiščiais.
Susidaro įspūdis, kad kai kurių šalių federacijas ištikusi stagnacija, jos neieško naujovių, kai kurioms iš jų trūksta demokratijos. Mes Lietuvoje gyvename kitaip – į priekį einame sunkesniu keliu, kurdami konkurenciją.
Aukštumas pasiekęs išskirtinės valios sportininkas dabar savo auklėtiniams bando įskiepyti, kad psichologija ir tikėjimas savimi yra tai, be ko niekada netapsi didžiu sportininku. Būtent šių dalykų kol kas trūksta Lietuvos kovotojams, kad jie galėtų sustabdyti didžiausias pasaulio kiokušin karatė žvaigždes.
Nepaisant to, P.Klapatauskas įsitikinęs, kad Lietuvos karatistai jau yra pasiekę labai aukštą lygį ir meistriškumu vis labiau tolsta nuo kitų Europos šalių.
„Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate visi mūsų rinktinės nariai parodė charakterį, lietuviškos kiokušin karatė mokyklos įdirbį. Visos kovos su europiečiais, išskyrus bulgarą Valerijų Dimitrovą, buvo laimėtos. Tai rodo, kad Lietuvos kiokušin karatė lygis, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra stipriai išaugęs. Nors favoritas liko nenugalėtas, manau, tik laiko klausimas, kada istorija bus papildyta atitinkamu įrašu“, – sakė vienas Lietuvos rinktinės trenerių, 4 dano meistras P.Klapatauskas.
Pasak trenerio, trūksta labai mažai, kad Lietuvos sportininkai žengtų dar toliau: „Dar neužauginome mega žvaigždės, bet jau 3-4 sportininkai (Edgardas Sečinskis, Vytautas Cėpla, Antanas Klibavičius, Valdemaras Gudauskas arba Lukas Kubilius, jeigu grįžtų į didįjį sportą) galėtų kaip lygus su lygiu kovoti ir su V.Dimitrovu. Tačiau trūksta vieno svarbaus dalyko – jie turi sustiprėti psichologiškai, kad mąstymas taptų čempioniškas ir leistų perlipti psichologinį barjerą. Nežinau, kuris pirmasis iš jų tai padarys, bet aišku, kad reikės labai didelės kantrybės, ambicijų ir begalinio noro“.
P.Klapatausko teigimu, V.Dimitrovas jau neatrodo taip galingai, nes Kaune sutiko sau lygių varžovų. Tačiau profesionalus kovotojas yra toks pat stiprus, kaip ir prieš 10 metų, ir yra dar labiau patyręs. Be to, jį supa nenugalimojo aura, tam kai kada pasiduoda ir teisėjai. O silpnesnių vietų, pasak Pauliaus, bulgaras turi, tereikia viskuo pasinaudot 110 proc. Kitaip sakant, lietuviams dvikovoje su bulgaro reikia sukovoti geriausią savo gyvenimo kovą.
„Manau, 2015 metų pasaulio čempionate jam kai kas jau galės mesti iššūkį. Fiziškai mūsų sportininkai tam yra pasirengę ir dabar. Tereikia psichologinės stiprybės, kad kovotojas patikėtų, savo galimybėmis nugalėti. Labai tikiuosi, kad Europos čempionate Kaune jau įvyko psichologinis lūžis, mūsų sportininkai patys galėjo įsitikinti, kad gali kovoti su V.Dimitrovu“, – tvirtino treneris.
Europos absoliučios svorio kategorijos čempionate visi mūsų rinktinės nariai parodė charakterį, lietuviškos kiokušin karatė mokyklos įdirbį. Visos kovos su europiečiais, išskyrus bulgarą Valerijų Dimitrovą, buvo laimėtos.
Būtent čempioniško mentaliteto Kaune pritrūko labai talentingam P.Klapatausko auklėtiniui E.Sečinskiui (Vilniaus „Saulės ženklas“). Jo pralaimėjimas V.Gudauskui čempionato pradžioje buvo nemenkas smūgis pačiam sportininkui. Vis dėlto visi yra tikri, kad E.Sečinskio potencialas – milžiniškas. Tik kol kas, trenerio teigimu, jis nesugeba jo atskleisti.
„Edgardas jau įrodęs, kad gali lygiai kovoti su didžiausiomis žvaigždėmis, bet jo karjera didžiajame sporte tik prasideda. Jam reikia kaupti patirtį, todėl pralaimėjimų nereikia sureikšminti. Edgardui dar reikės ne vieną kovą pralaimėti, kad suprastų, kaip reikia laimėti“, – pareiškė P.Klapatauskas.
Į priekį eina konkurencijos keliu
Pasak buvusio sportininko, Lietuvos kovotojai labai dideliais žingsiais eina į priekį ir tuo pačiu tolsta nuo kitų Europos šalių.
„Dėl to liūdna. Susidaro įspūdis, kad kai kurių šalių federacijas ištikusi stagnacija, jos neieško naujovių, kai kurioms iš jų trūksta demokratijos. Mes Lietuvoje gyvename kitaip – į priekį einame sunkesniu keliu, kurdami konkurenciją. Bet sugebame išlaviruoti ir išlikti tolerantiški vieni kitiems, o dideliems išbandymams sugebame mobilizuoti visų jėgas ir tapti darnia šeima. Mes supratome, kad tik esant sveikai konkurencijai tampame stipresni pasaulyje. O kadangi pas mus konkurencija nuolat tik didėja, esame priversti nuolat ieškoti naujovių, kad ją išlaikytume. Tai – Lietuvos kiokušin karatė varomoji jėga“, – teigė buvęs Europos ir pasaulio čempionas.
Tiesa, pridūrė Paulius, moterų varžybose konkurencijos stoka negresia, nes yra labai stiprios vengrės, rumunės, bulgarės, lenkės. Bet tarp vyrų iš ryškių žvaigždžių liko tik V.Dimitrovas.
Vis dėlto vilčių, kad situacija pasikeis yra, nes kai kuriose šalyse auga stiprių jaunų kovotojų.
„Svarbiausia konurente per artimiausius 10 metų gali tapti Lenkija, kurios federacija labai gražiai vystosi. Tik laiko klausimas, kada ten vėl atsiras stiprių kovotojų, kokių buvo prieš 15-20 metų. Taip pat į priekį eina ir Švedija, nauja karta auga Vengrijoje, Bulgarijoje. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir demokratiniai procesai padės vystytis Europos kiokušin karatė federacijoms“, – savo numonę išreiškė Lietuvos rinktinės treneris.
