Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės meistrai laukia tikslesnių žinių apie naują rungtį.
Gilias tradicijas turintis sportas vis keičiasi, nors mums Lietuvoje jis atrodo stabilus dėl kito – trofėjų, kuriais mūsų šalies penkiakovininkai pradžiugina kone kasmet pastaruosius du dešimtmečius.
Andrejus Zadneprovskis, Edvinas Krungolcas ir Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė kartu pelnė penkis olimpinius medalius, o Lauros sidabras buvo vienintelis Lietuvos delegacijos laimėjimas pernai Tokijo žaidynėse.
Prie tituluočiusių trijų visų laikų Lietuvos penkiakovininkų medaliais Europos ir pasaulio pirmenybėse yra prisidėję ir kiti – Gintarė Venčkauskaitė, Ieva Serapinaitė ir Justinas Kinderis, pirmadienį išgirdę Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos parinktą naują rungtį.
Sakoma, kad kliūčių lenktynės (obstacle racing) pasirinktos iš 60-ies įvairių variantų ir bus išbandomas vasarą, bet ir po oficialaus pranešimo apie naujovę ne viskas yra aišku.
Gal šis kliūčių ruožas primins rimtą ir sunkų kliūtinį bėgimą per aukštus barjerus ir vandens duobę tradicinėse lengvosios atletikos 3000 m bėgimo varžybose?
O gal viskas bus pašėlę ir juokinga, kaip televizijos šou „Jokių kliūčių“, kur dalyviams tenka klampoti purve, iš aukštai tėkštis į vandenį bei atlaikyti varžybų rengėjų sugalvotas atakas?
„Faktas, kad yra parinkti du modeliai, kurie iki galo neatskleidžiami, – sakė 2013 metų pasaulio čempionas, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Justinas Kinderis. – Tarp užuominų sakoma, jog kažkas tarp 3 km kliūtinio bėgimo ir minėto televizijos šou.“
Galvojant naują rungtį buvo kalbama ir apie virtualų sportą, ir apie dviračių lenktynes, bet galiausiai penkiakovininkų mintyse viskas kristalizuojasi į tam tikras pratybas.
„Tai gali būti barjeras, gali būti pertvara, per kurią reikės perlipti. Gal iš kariuomenės pratybų paimta imitacija, kai rankomis reikia pereiti per pakeltas kopetėles, – svarstė 2021 metų Europos čempionė Ieva Serapinaitė. – Prezentacijų nėra pateikta, informacija vis keičiasi.”
Aiškėja, kad penkiakovininkams reikės treniruotis kitaip. Prireiks kitų įgūdžių ir kitaip paruoštų raumenų.
„Akivaizdu, kad bus rankų darbo, vien penkiakovės tobulintų gabumų neužteks. Iki šiol mums nereikėjo dirbti su štangomis, nereikėjo lavinti šuolio, bet dabar gali tekti tai daryti, gali tekti treniruotis užlipti į sieną, – kalbėjo J.Kinderis. – Pats bijojau laipiojimo, o dabar svarbiausia, kad tas kliūtinis bėgimas būtų įveikiamas kiekvienam žmogui. Pavyzdžiui, merginoms, kurios nepadaro prisitraukimų, gali būti sunkus iššūkis.
Visiems bus sunkiau, nes atsiras papildomų treniruočių, pratimų raumenims, o tada išauga didesnė traumų rizika. Prie aštrių judesių traumos yra neišvengiamos, tad jų gali padaugėti.
Suprasti akimirksniu
- Naujos rungties – kliūčių ruožo – modelis turėtų būti pristatytas birželį per pasaulio taurės finalines varžybas Ankaroje, kur finalininkai kovos pagal įprastas rungties, o prezentaciją surengs kiti atletai.
- Jaunimo varžybose naujoji rungtis bus įtraukta nuo kitų metų, o elitinės penkiakovės varžybos pagal dabartines rungtis, įskaitant jojimą, vyks iki 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių.
Kita vertus, gal įsivažiuosime ir viskas atrodys kitaip. Tačiau tikriausiai penkiakovės pamatai keisis – jei anksčiau dauguma į mūsų sportą ateidavo iš plaukimo, dabar kažin ar tai liks vedanti rungtis. Galbūt vaikai bus dažniau vedami į sporto salę, galbūt prireiks krosfito elementų.“
Pasikeitimai veja vienas kitą
Šiuolaikinė penkiakovė savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1912 metų, bet prieš šimtmetį labiausiai kariškiams sugalvotas sportas vis turėjo keistis, siekdamas tapti patogesniu sportininkams ir patrauklesniu žiūrovams.
Keitėsi taškų skaičiavimas, varžybų laikas nuo 4–6 dienų sutrumpėjo iki vienos dienos, o pastaruoju metu vis mąstoma, kaip sutraukti visą programą į itin intensyvų porą valandų trukmės renginį.
Keitėsi ir rungtys. Fechtavime nuo 2015 metų atsirado atkrintamųjų dvikovų raundas, plaukimo distancija nuo 300 m sutrumpėjo iki 200 m.
Šaudyme garsinius pistoletus keitė oriniai, o šiuos – lazeriniai pistoletai.
Šaudymas ir bėgimas buvo atskiros rungtys, bet nuo 2013 m. sujungtos į vieną.
Jojimas iš lenktynių virto jojimu per kliūtis, bet didysis skandalas, dėl kurio įvyko pastarosios permainos, įvyko per Tokijo olimpines žaidynes pernai. Annika Schleu pateko į dramą, kuomet nesuvaldytas žirgas nunešė jos čempioniškas viltis, o Vokietijos atletės bandymai botagėliu paraginti ir trenerės pliaukštelėjimas žirgui per užpakalį sukėlė stiprią gyvūnų teisių gynėjų kritikos bangą.
Nuo tada Tarptautinio olimpinio komiteto raginama Šiuolaikinės penkiakovės tarptautinė federacija laužė galvą, kaip pakeisti jojimą, nors patys sportininkai tam prieštaravo.
Dauguma jų yra pamilę jojimo rungtį, nepaisant burtais atrenkamų žirgų nenupėjamumo.
„Mes patys juk nenorėjome, kad jojimas būtų išbrauktas, – patvirtino I.Serapinaitė. – Tai nebuvo sportininkų idėja, dėl to mums skaudu – mes tuo gyvenome, tuo jojimas ir žavus, kad jame reikia neįprastų įgūdžių, pati rungtis yra labai graži. Nemanau, kad nauja rungtis gali būti tam alternatyva. Mes liūdime, kad penkiakovė nebebus ateityje tokia, kaip dabar.“