Turbūt nei kiek nekeista, jog kalbant apie socialinių tinklų generuojamas pajamas nuošalyje tikrai neliks garsiausi pasaulyje futbolo veidai. Nuolatinis Cristiano Ronaldo ir Lionelio Messi tarpusavio lyginimas yra nesibaigiantis. Jie žaidžia pelningiausiuose ir žinomiausiuose Europos klubuose, o abu žaidėjai praėjusiais metais buvo geriausiai apmokami sportininkai pasaulyje, kartu sudėjus uždirbę 157 mln. eurų.
Minėtieji futbolininkai yra aršiausi konkurentai bene visais atžvilgiais, išskyrus vieną. Tai yra socialinė žiniasklaida. Taip, Messi turi daugybę sekėjų „Instagram“ (66,7 mln.) ir „Facebook“ (88,2 mln.) socialinėse platformose. Verta paminėti, jog futbolininko „Twitter“ paskyra, turinti 1,92 mln. sekėjų, yra administruojama „Adidas“ bendrovės atstovų.
Skaičiai įspūdingi, bet kai pradedame skaičiuoti paskyrų sugeneruotą vertę socialiniuose tinkluose, L.Messi smarkiai atsilieka nuo iškelta galva priekyje žengiančio C.Ronaldo. Tokius duomenis pateikia „Hookit“, viena pagrindinių įmonių, fiksuojančių socialinių tinklų statistiką ir jų sugeneruojamą ekonominę vertę visame pasaulyje.
2016 metais portugalas Ronaldo savo socialiniuose tinkluose sugeneravo beveik 500 mln. eurų vertės savo rėmėjai „Nike“. Futbolininką seka apie 265 milijonus fanų visame pasaulyje, iš kurių 65 milijonai vartotojų pradėjo sekti vien 2016 metais.
Šiuo metu portugalo „Facebook“ paskyra turi 120 mln. fanų. Toks solidus skaičius leidžia futbolininkui rikiuotis pirmoje vietoje visame pasaulyje pagal turimų sekėjų skaičių feisbuke Sportininkui neprilygsta niekas – nei garsiausios muzikos scenos ar kino žvaigždės, nei tie patys futbolo klubai. C.Ronaldo praėjusiais metais socialiniuose tinkluose paskelbė 347 įrašus, kuriuose figūravo „Nike“. Šie įrašai iš viso sugeneravo 477 milijonus sąveikų („Like“ paspaudimai, įrašo pasidalijimai, komentarai po įrašu ir kt.).
Vien tik įrašas „Instagram“ tinkle, kuriame futbolininkas pasidalijo nuotrauka po pergalės 2016 metų Europos futbolo čempionato finale, sugeneravo kiek daugiau nei 5 mln. eurų vertės rėmėjui „Nike“. Šis įrašas susilaukė 1,7 mln. „Like“ paspaudimų ir 13 tūkst. komentarų.
Tuo tarpu L.Messi praėjusiais metais socialiniuose tinkluose sugeneravo žymiai mažiau vertės, kuri siekė beveik 50 mln. eurų. Tiesa, tokia vertė buvo sugeneruota pagrindiniam „Nike“ konkurentui „Adidas“. Taip pat šis rėmėjas sulaukė mažesnio skaičiaus įrašų L.Messi socialiniuose tinkluose – iš viso 213 įrašų.
Lietuvos sportininkų blykstelėjimas
Mūsų šalyje nėra daug profesionalių atletų, kurių paskyras socialiniuose tinkluose būtų galima vertinti objektyviai ir tuo pačiu nustatyti, kuri paskyra yra daugiau ar mažiau pelningesnė. Daugelis paskyrų yra mėgėjiškos, o atotrūkis nuo profesionalių – labai akivaizdus.
Šiuo metu visi NBA žaidžiantys lietuviai turi profesionalias ir autentiškumu patvirtintas paskyras. Tikėtina, jog krepšininkams toks procesas yra privalomas atvykus į NBA komandą. Prie NBA žaidžiančių krepšininkų su atitinkamomis „Facebook“ paskyromis prisijungia Dakaro ralio virtuozai Benediktas Vanagas ir Antanas Juknevičius.
Vyrišką kompaniją su itin didžiule sekėjų auditorija papildo ne ką prasčiau socialiniuose tinkluose besitvarkanti Rūta Meilutytė. Tiesa, plaukikės paskyros nėra paženklintos autentiškumo ženklu.
Atsižvelgiant į didžiausią sekėjų skaičių pagrindiniuose socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Instagram“, „Twitter“) turinčias aktyvias Lietuvos sportininkų paskyras buvo sudarytas geriausiųjų penketukas, kurį sudaro tie patys krepšinio, plaukimo ir automobilių ralio atstovai.
Akivaizdu, kad „Facebook“ išlieka labiausiai dominuojančiu tinklu Lietuvoje, o pačia didžiausia sekėjų gvardija sudėjus visus tris pagrindinius socialinius tinklus gali pasigirti Jonas Valančiūnas, turintis beveik 600 tūkst. sekėjų. Antroje vietoje rikiuojasi Rūta Meilutytė, kurios paskyrų bendras sekėjų skaičius yra kiek daugiau nei 346 tūkst. vartotojų. Toliau eina Donatas Motiejūnas (221 tūkst.), Benediktas Vanagas (185 tūkst.) ir Mindaugas Kuzminskas (106 tūkst.).
Visgi šio penketuko krepšininkų paskyrų gana nemažą auditorijos dalį sudaro vartotojai JAV ir Kanadoje. Tuo tarpu R.Meilutytės ir B.Vanago auditorijos pagrindas yra sekėjai Lietuvoje.
Bet ką sako tokie dideli sekėjų skaičiai socialiniuose tinkluose? Kokią vertę sugeneruoja įrašai, skirti minėtajai auditorijai? Faktas, jog paskyros sekėjų skaičius nėra svarbiausias faktorius, sukuriantis ekonominę naudą.
Tą puikiai matome ir Lietuvos sportininkų atveju, kuomet daugiausiai sekėjų turinčio „Toronto Raptors“ nario J.Valančiūno įrašai „Facebook“ tinkle vidutiniškai sugeneruoja mažiausią vertę visame pasirinktų sportininkų penketuke. Šiuo atveju vertė buvo nustatoma tik pagal pastarojo meto „Facebook“ įrašais pasiektą vartotojų skaičių padaugintą iš vidutinės 1000 parodymų kainos (CPM) interneto reklamos rinkoje.
Rinkodaros tyrimų įrankiais nustatyti apytiksliai skaičiai atspindi tik įrašų sukuriamą vertę. Tuo tarpu pačių paskyrų vertė gali būti žymiai didesnė, ką jau kalbėti apie bendrai visose socialinėse platformose skelbiamų įrašų vertę.
Nieko stebėtino, jog didžiausią vertę visame penketuke sudaro B.Vanago paskyros įrašai. Sportininkas puikiai išnaudoja socialinius tinklus rėmėjams, o kuriamas turinys pasiekia didžiausią auditoriją tarp sportininkų. Automobilių ralio atstovo „Facebook“ įrašų vidutinė vertė per savaitę siekia 1599 eurus.
Jam įkandin lipa M.Kuzminskas, kurio įrašų vertė vidutiniškai sugeneruoja 1 156 eurus per savaitę. Toliau rikiuojasi D.Motiejūnas (vid. 949 eurai per savaitę), R.Meilutytė (vid. 923 eurai) ir J.Valančiūnas (vid. 279 eurai).
Visgi vertė dažniausiai atsispindi turinyje, pasiektos auditorijos ir lojalių sekėjų kiekyje. Be to, itin svarbu atsižvelgti į „Facebook“ tinklo algoritmą, kuris organiškai leidžia pasiekti 3-5 proc. gerbėjų. Tai reiškia, kad paskyroje turint 1000 sekėjų, savo įrašu pasieksite tik 30-50 vartotojų.
Žinoma, kuriant unikalų turinį šie skaičiai gali žymiai kisti, o investuojant į reklamą „Facebook“ tinkle pasiekta auditorija gali būti dešimtis ar šimtus kartų didesnė. Bet kokiu atveju tai reiškia, kad sportininkų sukuriama vertė nėra tokia didelė, kokia ji galėtų būti nesant tokiam algoritmui. Žinoma, visada yra būdas pirkti reklamą socialiniuose tinkluose ir taip užsitikrinti žymiai didesnį auditorijos pasiekiamumą, leisiantį įrašais sugeneruoti didesnę vertę.
