38 metų vyras, anksčiau sportavęs Tailando boksą ir ilgą laiką dirbantis treneriu Lazdijų sporto klube „Sakalas“, džiaugiasi turėdamas puikų kultūrizmo trenerį Marių Blaževičių ir teigia, kad svarbiausia – klausyti to, kuris supranta geriau už tave ir nesimėtyti. Panašu, kad Remigijus nė kiek neklysta sakydamas, jog stabilumas ir visiškas atsidavimas į profesionalo rankas duoda vaisių – WFF/NABBA Europos kultūrizmo ir fitneso čempionate vyrų fitneso kategorijoje jo iškovota trečioji vieta kalba pati už save.
2017 m. startai, pasiekimai ir bendraminčiai
– Keliuose kultūrizmo čempionatuose dalyvavote šiemet?
– Šiemet per nepilnas penkias savaites teko dalyvauti penkiose varžybose, o vieną savaitgalį į sceną lipti teko dvi dienas iš eilės, kas buvo labai sunku.
– Kurios varžybos buvo sunkiausios ir įsimintiniausios?
– Visos buvo kažkuo įsimintinos. Pirmos vien dėl to, kad iš karto iškovojau trečią vietą klasikinio kultūrizmo kategorijoje. Austrijoje – dėl kelionės ir buvimo su „Team kūno kultas“ komanda, ten teko dalyvauti varžybose paties kultūrizmo „dievuko” Arnoldo Schwarzeneggerio gimtinėje. Na, o Europos čempionatas liks atmintyje visam gyvenimui. Manau, ne tik man, bet ir mano gimtiesiems Lazdijams.
Paskutinių varžybų laukti buvo sunkiausia, turėjau laisvą savaitgalį iki jų, tad laikas tarsi sustojo. Žinoma, psichologiškai išsekau ne tiek, kiek fiziškai.
– Ar esate patenkintas pasiekimais, galbūt tikėjotės daugiau?
– Taip, esu daugiau nei patenkintas. Ne tik todėl, kad visose varžybose patekau į stipriausių sportininkų penketukus, bet ir dėl progreso, kurį padariau. Kas liečia Europos čempionatą, kuriame vyrų fitneso kategorijoje iškovojau trečią vietą, esu maloniai nustebintas.
Abu su treneriu negalėjome patikėti, manėme, geriausiu atveju ketvirta, penkta vieta, nes matėme varžovus, tarp kurių buvo ir jau dabar mano draugu tapęs austras Geroldas Zoildas. Nepaisant realios situacijos, širdyje troškau prizinės vietos. Tą dieną susikaupiau, padarėm „piko“ formą ir gavau tai, apie ką svajojau ir kam ruošiuosi visus tris mėnesius.
– Nepavargote?
– Neslėpsiu, tikrai pavargau. Paskutinių varžybų laukti buvo sunkiausia, turėjau laisvą savaitgalį iki jų, tad laikas tarsi sustojo. Žinoma, psichologiškai išsekau ne tiek, kiek fiziškai. Prieš kiekvienas varžybas imdavau savaitę atostogų, stengdavausi kiek įmanoma nuo visko atsiriboti, pabūti vienas, o kūnui pagelbėdavo masažai.
– Kokie didžiausi pasirodymo tokiose varžybose pliusai?
– Pasitikėjimas savimi, žinomumas. Aš visa tai darau ir tikiu, kad man tai atneš pridėtinę vertę. Dalyvavimas tokio lygio varžybose yra aukštas laiptelis karjeroje, kurį pasiekiau anksti ir tuo labai džiaugiuosi.
– Kaskart susipažįstate su bendraminčiais kultūristais, kokie jie žmonės?
– Visi jie panašūs ir tuo pačiu visi skirtingi – su savo nuomonėmis, norintys būti geresni vieni už kitus. Daugelis iš jų nori pasirodyti, kad žino daugiau už tave, dalina patarimus: daryk taip, daryk kitaip. Stengiuosi išklausyti, bet mano nuomonė šiuo klausimu griežta – klausyti ir dirbti reikia su vienu treneriu, tada bus ir rezultatas.
– Ką laikote pavyzdžiu sau šioje srityje?
– Geriausias pavyzdys man yra treneris Marius Blaževičius. Žmogus, visus metus išliekantis puikios formos, tas, kuriuo pasitikiu, kuris žino, ką daro. Jis mane per dvejus metus atvedė iki čia, kur dabar esu. Jau pirmus metus atsikratėm daugiau kaip 25 kg svorio, na, o dabar WFF/NABBA Europos kultūrizmo ir fitneso čempionate vyrų fitneso kategorijoje iškovojome trečią vietą. Viskas tik dėl to, kad abu dedame daug pastangų, einame į priekį.
Kantrybė ir disciplina
– Kultūrizme jūs jau dveji metai, kuris pasiruošimo varžyboms etapas būna sunkiausias?
– Pati pradžia, kai „įeini” į griežtą dietą ir pati paskutinė savaitė prieš lipant į sceną. Žaidimas su vandeniu, angliavandenių trūkumas.
Geriausias pavyzdys man yra treneris Marius Blaževičius. Žmogus, visus metus išliekantis puikios formos, tas, kuriuo pasitikiu, kuris žino, ką daro. Jis mane per dvejus metus atvedė iki čia, kur dabar esu.
– Kaip sekasi laikytis mitybos planų? Ar nesinori dažniau nuklysti?
– Jei atvirai, jau po pirmųjų varžybų aš visus metus laikiausi mitybos režimo maždaug 90 procentų. Nebuvo labai sunku vėl pereiti prie varžybinės dietos, nes ji truko ne tiek ir daug – du mėnesius iki varžybų ir mėnesį per varžybų maratoną. Dėl nuklydimo, žinojau, kada bus galima pasidaryti „cheat day”, tada iš anksto susidėliodavau planą ir sau leisdavau daugiau. Visas tokias dienas puikiausiai pamenu (juokiasi). Tiesa, praėjus varžyboms, būdavo ir šaltibarščių, ir žalių obuolių, ir ledų. Palengvėdavo.
– Kas padeda ir motyvuoja juodžiausiomis dienomis?
– Kai tokių dienų būna ir atrodo, kad formos tobulinimas sustojo, važiuoju į Kauną pas Marių. Tuomet jis realiai įvertina situaciją ir sako – viskas labai gerai. Kas nuoširdžiau ir tiksliau pasakys, jei ne treneris? Su šypsena veide ir motyvacija tuomet vykstu namo ir toliau siekiu svajonių.
– Ar nepritrūksta dėmesio šeimai?
– Žinoma, trūksta. Čia didžiausias minusas varžybų pasiruošimo etape. Mano nuomone, svarbiausias laimėjimas vyrui – būti tėvu, o tėvas turi visą dėmesį skirti savo dukrytei ir šeimai. Laisvesniu laiku stengiuosi kompensuoti iš savo moterų atimtą laiką su kaupu.
Ateitis ir siekiai
– Kokie artimiausi planai? Gal jau žinote būsimo čempionato, kuriam ruošitės, datą?
– Kol kas tikrai apie tai negalvoju, nors kitais metais pasaulio čempionatas Lietuvoje (juokiasi). Jau iškeltas pagrindinis tikslas visiems metams – įrodyti, kad tai ne vienos dienos pasirodymas scenoje, o gyvenimo būdas. Stengsiuosi išlaikyti kuo geresnę formą, noriu būti pavyzdžiu jaunimui.
Mano nuomone, svarbiausias laimėjimas vyrui – būti tėvu, o tėvas turi visą dėmesį skirti savo dukrytei ir šeimai. Laisvesniu laiku stengiuosi kompensuoti iš savo moterų atimtą laiką su kaupu.
– Ką veikiate be sporto?
– Vienaip ar kitaip, mano visas laikas susijęs su sportu. Kai nesportuoju, dirbu savo sporto klube „Sakalas gym“ Lazdijuose. Dienomis dirbu Lazdijų sporto centre vadybininku ir kūno rengybos treneriu. Savaitgaliais, jeigu nėra sporto centro renginių, leidžiu laiką su tėvais sodyboje. Mėgstu pasyvų poilsį ir šilumą. Labai mėgau žvejybą, bet tenka atsisakyti šio malonumo, nes reikia skirti laiko šeimai ir dukrytei.
– Gal turite svajonių, nesusijusių su dabartine kasdienybe?
– Taip, kiekvienas, manau, jų turime. Kaip sakoma, tu planuoji, o Dievulis juokiasi. Viskas ateityje, o dabar poilsis. Užsiminti galiu tik tiek, kad tai vis tiek bus susiję su sportu.
– Vienu sakiniu palinkėkite kažko jus palaikantiems.
– Jei galiu aš, gali ir tu!
