Jis buvo laikomas sporto didvyriu, pavyzdžiu, kovotoju, kuris atsilaikė ir prieš vėžį karjeros metu, grįžo, kad būtų viena ryškiausių visų laikų sporto žvaigždžių.
Jis lygino save su LeBronu Jamesu ar Michealu Phelpsu.
Tačiau jis neteko visų septynių „Tour de France“ titulų, kuriuos laimėjo vartodamas EPO.
Titulai buvo atimti 2012 metais, kai L.Armstrongas ir pats prisipažino, kad vartojo dopingą didžiąją karjeros dalį.
Amerikietis prarado daug pinigų, tarp jų milžinišką sutartį su „Nike“, o taip pat ir sirgalių bei kolegų pagarbą. Keista, bet dabar jis pareiškė, kad dėl nieko nesigaili.
Marinos Senovich dviejų dalių ESPN rodomas dokumentinis filmas „Lance“, pirmą kartą parodytą Jungtinėse Valstijoje praėjusią naktį, kai paleista pirmoji pusantros valandos dalis.
Po per kelias pastarąsias savaites rodyto dokumentinio serialo „The Last Dance“ apie Michaelą Jordaną ir „Chicago Bulls“ krepšinio klubą, sporto mėgėjus veikiausiai sudomins ir istoriją apie didžiausią visų laikų sporto sukčių.
Filmo kūrėja Marina Zenovich tvirtino, kad buvęs dviratininkas šįkart nemelavo. Ji kalbino L.Armtrongą interviu aštuonis kartus nuo 2018 metų kovo iki 2019 metų rugpjūčio. Anot filmo autorės, nebūta nurodymų neklausti kokių nors klausimų. „Manau, kad kai kurios dokumentikos vietos jam patiko, o kai kurios nepatiko, kaip ir galima buvo tikėtis“, – „New York Post“ sakė M.Zenovich.
Per pirmąsias filmo minutes L.Armstrongas pažadėjo: „Aš tau nemeluosiu. Aš papasakosiu tau savo tiesą.“
Bėda tik, anot Australijos „Fox Sports“ ir kitų apžvalgininkų, kad L.Armstrongo tiesa yra iškreipta, sudėtinga, persukta, pasakojama žmogaus, kuris be savigarbos ir savigraužos kopė į šlovę ir pripažinimą.
L.Armstrongas pripažino, kad buvo 21-erių, kai pirmą kartą pavartojo dopingą 1990-ųjų pradžioje. Bet tikrasis poveikis prasidėjo, kai jis pakeitė dopingo rūšį ir perėjo prie EPO – eritropetino, kuriuo žmogaus kraujo apytakoje raudonieji kūneliai verčia geriau dirbti visą organizmą, nes ląstelės gauna daugiau deguonies.
Bet per filmą nesimato apgailestavimo dėl to. „The Guardian“ žurnalistas Aaronas Timmsas pabrėžia, kad garsusis sporto sukčius visad randa būdų suversti kaltę aplinkybėms.
„Ko mes nematome, tai apgailestavimo ir savo veiksmų įvertinimo. Filme Armstrongas naudoja tokius terminus kaip „vyrai“ ir „mes“ – retai sakė „aš“, – pabrėžė A.Timmsas.
L.Armstrongas taip pat pasakojo apie sudėtingą savo gyvenimo pradžią, teigęs, jog tokios sąlygomis, kokiomis augo, dar visai gerai susidorojo.
„Stebuklas, kad netapau serijiniu žudiku“, – sakė L.Armstrongas.
Jo motina Linda buvo tik 17-os metų, kai susilaukė Lanc'eo, o biologinio tėvo vaikas nematė.
Patėvis Terry Armstrongas įsivaikino Lance'ą, kai jam buvo treji.
„Lance'as niekada nebūtų tapęs čempionu be manęs, nes aš ignoruodavau jį. Ignoruodavau jį lyg gyvūną, – pasakojo filme Terry Armstrongas. – Tai vienintelis dalykas dėl kurio gailiuosi. Aš kiek per daug spaudžiau, kad jis norėtų „laimėti bet kokia kaina“.
L.Armstrongas savo patėvio auklėjimo metodus apibūdino aiškesne forma: „Jis draskė mane į dalis.“
Vaikystės istorija yra svarbi filmo dalis, – rašė A.Timmsas iš „The Guardian“. Tai rodo, ką Lance'as Armstrongas patyrė augdamas, kai suvokė, kad reikia naudoti visas priemones, kad atsidurtum viršūnėje.
„Aš nekeisčiau nieko“, – kartojo jis filme.
L.Armstrongas pasakojo ir apie vėžį, kuris jam diagonozuotas 1996, bet nepaisant to, jis laimėjo septynis lenktynių Prancūzijoje titulus nuo 1999 iki 2005 metų.
Vienintelis atsiprašymas per trijų valandų filmą nuskambėjo dėl jo įgytos šlovės ir galios.
„Nepateisinama, kaip aš naudojau savo, kaip sporto lyderio pavyzdį, – sakė jis. – Neleistina taip naudoti įvaizdį. Dėl to aš giliai gailiuosi. Norėčiau tai pakeisti, tapti geresniu žmogumi.
Visa, ką galiu pasakyti, tai, kad gailiuosi ir judu pirmyn. Tikiuosi, kad ir kiti taip pat.“
„Fox Sports“ pabrėžė, – filme L.Armstrongas išlaikė pažadą sakyti tiesą. Bet jo tiesa neatrodo graži.
