R.Sagadia buvo galima nuolat sutikti prie tinklo, saugančio žiūrovus nuo dideliu greičiu atskriejančio kamuoliuko. Nedidelio ūgio, apkūnus, nuolat besišypsantis italų kilmės amerikietis specialiu aparatu matuodavo visų metikų metimo greitį ir kažką užsirašinėjo savo užrašuose.
Juose sužymėtos pastabos apie beveik visus aikštėje pasirodžiusius rinktinių žaidėjus. Prisėdau prie MLB klubo skauto ir pakalbėjau apie jo darbą, Europos beisbolą ir Lietuvos metikų mokyklą, kurios auklėtinį, Dovydą Neverauską, jau galima matyti rungtyniaujantį ir stipriausioje pasaulio lygoje.
– Kaip atrodo beisbolo skauto darbas?
– Mes paprasčiausiai ieškome žaidėjų. Bet yra skirtingų tipų skautai. Aš esu vadinamasis megėjų žaidėjų skautas, ieškau žaidėjų, kurie dar nėra profesionalai, bet galėtų tokiais tapti. Jei man kuris nors padaro įspūdį, aš galiu čia pat pasirašyti su juo sutartį ir paversti profesionalu.
Mėgėjų skautai dažniausiai stebi žaidėjus nuo 14 iki 19 metų, kurie gali progresuoti. Profesionalų skautai stebi žemesnes JAV beisbolo lygas ir stebi profesionalus, kurie nori patekti į Major League Baseball (MLB). Pagrindiniai skautai dirba komandai ir stebi kitas lygos komandas. Kaip jos ginasi, tarkime, prieš lazdos pastatymą ar kaip perdavinėja kamuoliuką tarp bazių.
Kiekvienas iš šių trijų rūšių skautų užsiima būtent savo funkcija. Pagrindiniam skautui neįdomu, kokia to žaidėjo perspektyva, jam svarbu savo komandai pranešti, kokios to žaidėjo stipriosios ar silpnosios pusės. Pavyzdžiui, aš galiu pranešti, kad trečiosios bazės žaidėjas neturi stiprios rankos, tad turėtume naudoti lazdos pastatymą, nes jis nesugebės permesti kamuoliuko tiksliai į pirmąją bazę.
Mėgėjų skautui nerūpi tokie dalykai. Jis stebi žaidėją ir vertina, koks jis galėtų būti po penkerių ar šešerių metų.
Mėgėjų skautui nerūpi tokie dalykai. Jis stebi žaidėją ir vertina, koks jis galėtų būti po penkerių ar šešerių metų. Tarkime, aš galiu matyti, kaip jaunas žaidėjas dabar nepataiko, bet matau, kad jis turi stiprią ranką, jis gali mesti tiksliau, tad galiu jį pasižymėti.
Daugiausia skautų yra būtent mano tipo – mėgėjų skautų. Jie ieško jaunų žaidėjų, pasirašo su jais sutartis ir padeda išvykti į Jungtines Valstijas. Mes ieškome talento ir mums nelabai rūpi dabartinės galimybės. Jei vaikinas turi atletiškumo, talento, galimybių ir 23-24 metų galėtų būti geras žaidėjas, mes jam sulaukus 16 metų pasiūlysime sutartį ir padėsime. Iš esmės, mūsų darbas yra sėdėjimas ir žiūrėjimas į krištolinį rutulį, sprendžiant, kas nutiks ateityje.
Pažiūrėkite į Baltarusijos rinktinės 15-metį metiką Ilja Sladzinskį. Jis čia buvo visiškai sužlugdytas Lenkijos rinktinės atmušėjų. Ar tai reiškia, kad jis nebus geras žaidėjas ir po dešimties metų? Niekas negali žinoti, bet skautas privalo stebėti ir nuspręsti
– Kiek beisbolo skautų vienas MLB klubas turi ir kur jie veikia? Ar, pavyzdžiui, „Boston Red Sox“ turi skautus visuose žemynuose?
– Taip, visame pasaulyje. Tai priklauso nuo organizacijos, bet „Boston Red Sox“ mėgėjų skautų turi nuo trisdešimties iki keturiasdešimties ir jie veikia visuose žemynuose.
Dar, žinoma, yra ir vietiniai skautai, kurie stebi jaunus žaidėjus, kuriuos galime pašaukti draftuose, stebi kitų komandų žaidėjus. Galbūt kitos komandos skautų turi mažiau, bet pas mus jų tikrai daug. Mes stebime žaidėjus Pietų Afrikoje, Australijoje, Brazilijoje, Azijos valstybėse. Stebime visur.
– Kaip pasaulio kontekste atrodo Europos beisbolas? Ar mes progresuojame?
– Galbūt per pastaruosius metus tas progresas pastebimas. Atsiranda atletiškesnių žaidėjų, turinčių tvirtesnį kūną, talentingesnių, bet jūs vis dar susiduriate su ta pačia problema. Jums nepavyksta pritraukti geriausių atletų į beisbolą.
Europoje įprasta, kad, tarkime, Lietuvoje geriausi atletai žaidžia krepšinį, Italijoje – futbolą, Nyderlanduose – užsiima dviračių sportu ir panašiai.
Europoje įprasta, kad, tarkime, Lietuvoje geriausi atletai žaidžia krepšinį, Italijoje – futbolą, Nyderlanduose – užsiima dviračių sportu ir panašiai. Danijoje yra vyrukų, kurie žaidžia rankinį ir jei juos pastatytumėt ant metiko kalnelio, jie galėtų švystelėti kamuoliuką 90 mylių per valandą greičiu, bet jie nežaidžia beisbolo. Esmė yra tokia – turite pritraukti geresnius atletus į beisbolą.
– Ar galėtumėte paminėti Europos žaidėjus, kurie galėtų prasimušti į MLB artimiausiu metu?
– Sąrašas tikrai ilgas. Nenorėčiau minėti vaikinų, kurie priklauso kitoms komandoms, nes tai nebūtų etiška, bet kas mėnesį JAV žemesnes lygas papildo europiečiai žaidėjai, kurie palankiai susiklosčius aplinkybėms gali patekti į MLB.
– Europoje dominuoja olandai, italai, ispanai, vokiečiai. Ar yra kitų valstybių žaidėjai, kurie turi galimybių prasimušti į elitą?
– Taip, šios šalys išties dominuoja tame sąraše, bet kodėl aš esu šiame čempionate? Istorija rodo, kad ir čia yra vienas ar kitas žaidėjas, kuris gali patekti į MLB. Pažiūrėkite į jūsiškio Dovydo Neverausko atvejį. Manau, kad ir Marius Balandis turi galimybę.
Galbūt tokiame čempionate užtiksiu kokį 1 metro 90 centimetrų ūgio baltarusį, kuris gali mesti kamuoliuką 95 mylių per valandą greičiu. Niekada negali žinoti, nes beisbolo talentų yra visame pasaulyje.
– Kodėl iš Europos į Ameriką dažniausiai išvyksta metikai? Ar mes atsiliekame atmušimo technikoje?
– Ne, priežastis labai paprasta. Metimas yra veiksmas, o atmušimas yra atoveiksmis. Negali užauginti gerų atmušėjų, jei neturi daug gerų metikų. Pažiūrėkite į štai šį žaidėją (aut. rodo į tuo metu atmušti besirengusį Slovakijos rinktinės žaidėją).
Jis visą gyvenimą atmušti praktikuosis prieš savo šalies metikus. Jei jo šalyje nėra gerų metikų, tai jis gali būti nors ir geriausias atmušėjas savo valstybėje, tačiau išvykęs į platesnį lygmenį, susidūręs su metikais, kurie meta 90 ar 95 mylių per valandą greičiu, jis nesugebės atmušti. Jam reikia tobulėti su geriausiais metikais. Metikų atžvilgiu viskas kitaip.
Lietuvos rinktinės treneris Virmidas Neverauskas įrodė, kad užtenka metiko kalnelio ir gaudytojo, jog parengtum gerą metiką.
Lietuvos rinktinės treneris Virmidas Neverauskas įrodė, kad užtenka metiko kalnelio ir gaudytojo, jog parengtum gerą metiką. Bet atmušėjui reikia ir aikštės, ir gerų metikų, gerų aikštės žaidėjų. Europa siunčia į JAV metikus, nes tam tereikia tvirto kūno ir gero trenerio. Beje, Amerikoje yra ir gerų atmušėjų iš Europos, bet jie į aukščiausią lygį pateko, nes tiesiog yra labai atletiški ir stiprūs vyrukai.
Tarkime italas Martenas Gasparinis pasirašė kontraktą su „Kansas City Royals“. Jis turi beisbolo sugebėjimus, bet iš esmės yra labiau tvirtas ir atletiškas vaikinas, su kuriuo dar reikės keletą metų padirbėti. Pažiūrėkite į vokietį Maxą Keplerį iš „Minnesota Twins“. Pirmuosius dvejus metus žemesnėse lygose jam sekėsi labai sunkiai, nes jis turėjo prisitaikyti ir gerinti savo įgūdžius. Jis labai talentingas vaikinas ir daug dirbo, tad jam pavyko. Bet jo problema buvo ta, kad jis Europoje nebuvo sutikęs tokių gerų metikų, kokie jo laukė JAV žemesnėse lygose ar jau pačioje MLB.
Taigi, metikus auginti lengviau. Jei kalbame apie beisbole besivystantį regioną ar valstybę, tai iš pradžių ten atsiranda būtent geri metikai.
– Stiprių metikų atsiradimas yra ženklas, kad viskas klostosi teigiama linkme?
– Taip, bet tai tuo pačiu metu ir problema, nes jei jūs turite gerų metikų, tai mes pasirašome su jais sutartis ir jie išvyksta į JAV. Tai normalus procesas. Taip nutinka ir toje pačioje Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje ar Brazilijoje. Šios šalys užaugina daugiau gerų metikų nei atmušėjų.
– Ar pamatėte žaidėjų, kurie jums paliko įspūdį Europos čempionato B divizione?
– Taip. Galbūt ne tokių vyrukų, kuriems jau šiandien siūlyčiau kontraktą, bet ateityje – taip.
– Ką iš jų rekomenduotumėte „Boston Red Sox“ organizacijai?
– Turbūt jau būčiau pasirašęs susitarimą, jei kažkuris būtų labai patikęs (juokiasi). Yra du ar trys vyrukai, kuriuos verta sekti. Tarkime, Baltarusijos rinktinės metikas Yauhenis Kurhunas visai neblogas.
Bet problema yra tai, kad mes čia matome Rytų Europos vyrukus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie gyvena tokiose valstybėse, kur tris ar daugiau mėnesių per metus būna labai šalta. Jie negauna pakankamai žaidybinės praktikos.
Žaidėjai Lietuvoje ar Baltarusijoje gali žaisti kokius keturis mėnesius per metus, nes visą kitą laiką lyja ar yra šalta.
Galbūt aš ir pamatau vaikiną, kuris yra talentingas, bet jis neprogresuoja taip greitai, nes negauna pakankamai praktikos. Dažnai jie neturi ir gerų trenerių. Virmidas Neverauskas čia yra išimtis. Kitose valstybėse yra tik vienas ar du geri treneriai. Žaidėjai Lietuvoje ar Baltarusijoje gali žaisti kokius keturis mėnesius per metus, nes visą kitą laiką lyja ar yra šalta.
– Lietuvos atveju, dar ir normalaus stadiono nėra.
– Taip, baltarusiai bent jau turi du stadionus. Taigi, jei man čia padarys įspūdį koks vyrukas, tai aš galiu jį sekti, tačiau nebūsiu užtikrintas, kad jis progresuos ir taps geresniu.
– Kas jums paliko didžiausią įspūdį Lietuvos beisbolo rinktinėje?
– Neabejotinai – Marius Balandis. Jis jau treniruojasi Jungtinėse Valstijose. Tikrai rimtas vyrukas, kurio progresą reikia stebėti. Savo laiku Edvardas Matusevičius buvo labai perspektyvus vyrukas, tikras atletas. Jis mokėsi JAV ir tuo metu tikrai buvo vaikinas, kurį turėjau stebėti.
Dar galėčiau išskirti brolius Vilimus. Jie tikrai geri, bet jau turi nemažai metų ir nebegalima jų laikyti jaunais žaidėjais. Prieš kelis metus itin sekiau Robertą Vilimą, nes jis kairiarankis metikas, kuris gali mesti apie 90 mylių, o gal ir daugiau, o mums visada reikia tokių metikų.
Žinoma, stebėjau ir Kęstą Vilimą. Išskirčiau ir Džiugą Gavrilčiką. Jis anksčiau mėtė žymiai greitesnius metimus. Kai jam buvo penkiolika ar šešiolika metų, jis metė apie 80-83 mylių per valandą greičiu. Jis buvo labai perspektyvus, bet dabar jo metimas sulėtėjo. Nežinau jo problemų, tačiau galbūt jis mažai treniravosi, gal kažkokios bėdos su ranka.
Būtent todėl mes sekame žaidėjus, o ne iškart pasirašome kontraktą. Žaidėjas gali būti teikiantis labai daug vilčių, bet vėliau jo metimas pablogėja, sulėtėja.
– Ar galima sakyti, kad Lietuva turi savo beisbolo metikų mokyklą?
– Taip, sutinku. Turėdami galvoje Rytų Europos beisbolą, reikia pripažinti, kad jūs, vaikinai, turite geriausią metimo mechaniką. Nėra jokių abejonių. Kiti metikai turi nemažai trūkumų. Tarkime, aš galiu pasakyti, kuris metikas užaugo Bresto mieste, Baltarusijoje, kuris Minske, tik žvelgdamas į jo metimo mechaniką.
Lietuviai vaikinai turi subalansuotą metimą, gerai veikia jų metančioji ranka. Su keliomis išimtimis jūs esate metikų šalis.
Lietuviai vaikinai turi subalansuotą metimą, gerai veikia jų metančioji ranka. Su keliomis išimtimis jūs esate metikų šalis. Išskirčiau gal tik Edvardą Matusevičių, kuris yra geras pozicijos žaidėjas, bet tai todėl, kad jis yra puikus atletas. Lietuvoje ieškome metikų ir gaudytojų. Nes jie turi tvirtus kūnus, gerą mechaniką ir yra geri atletai.
Žinoma, prisimenu Dovydą Neverauską, dabar Marius Balandis, Robertas Vilimas, prieš kažkokias problemas ir Džiugas Gavrilčikas. Arba, tarkime, Kęstas Vilimas, kuris yra labai geras gaudytojas. Visi šie vaikinai yra puikūs ir aš, sakyčiau, kad juose matosi Lietuvos beisbolo mokykla.
Reikia dar kartą paminėti, kad tai ir didelis Virmido Neverausko nuopelnas. Jis puikus treneris ir sakau tai ne todėl, kad gerbiu jo darbą. Užtenka pažiūrėti į jūsų metikus, jų techniką. Žinoma, jie nėra idealūs, bet visiems reikia glūdinti kažkokius trūkumus.
O dabar štai pažiūrėkite į šį vyruką (aut. – rodo į Slovakijos rinktinės metiką)... Aš matau didelių trūkumų jo technikoje. Jam reikia pataisyti mažiausiai dešimt dalykų. Kai matau tuos Lietuvos vaikus, tai suprantu, kad jiems reikia pataisyti du ar tris dalykus, nuglūdinti kampus, bet ne keisti visą metimo pagrindą ar techniką.
Tam, kad tas vaikas tobulėtų, jam reikia geresnės infrastruktūros, stadiono, bent jau šiokios tokios paramos.
Atvykęs į Lietuvą aš ieškau didelių vyrukų, turinčių gerą metimą. Ir randu. Randu nedaug, nes jūs neturite stadiono ir negalite prikviesti daug vaikų, norinčių žaisti beisbolą, bet vis tiek randu. Net ir dabar penkiolikmečių komandoje mačiau berniukų, kurie meta visai neblogai. Mačiau ir trylikos metų vaikį, kuris jau dabar meta 73-74 mylių per valandą greičiu. Tai pakankamai įspūdinga ir tokių vaikų pasaulyje nėra daug.
Tam, kad tas vaikas tobulėtų, jam reikia geresnės infrastruktūros, stadiono, bent jau šiokios tokios paramos. Nes kitaip jis liks toks koks yra ir neišpildys savo talento.