Šiai ekipai vis dar priklauso du ryškiausi šių dienų Lietuvos rankininkai Aidenas Malašinskas ir Jonas Truchanovičius, o vadovauja Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Gintaras Savukynas.
„Tokie veiksmai daromi, taigi viskas kol kas atrodo labai pozityviai. Kadangi žaidėjai neturi galimybės žaisti, dirbti ir gyventi Ukrainoje, tai ieškojome galimybių. Net ir įsisiautėjus karui, buvo nuspręsta, kad klubas liks ir tęs savo veiklą. Nuspręsta, kad laikinai išsikelsime ir treniruosimės bei žaisime Diuseldorfe“, – 15min pasakojo G.Savukynas.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje „Motor“ sustabdė savo veiklą, legionieriai grįžo namo, o vietos rankininkai ėmė ginklą į rankas ir stojo ginti tėvynės.
Tačiau karas Zaporižios rankinio istorijoje taško nepadėjo. Nuo 2013-ųjų visus Ukrainos čempionatus laimėjęs „Motor“ ateinantį sezoną vėl grįš į arenas bei rungtyniaus Vokietijos antrojoje Bundeslygoje.
Namų rungtynes komanda žais Diuseldorfe. Vakarų Vokietijoje, dešiniajame Reino upės krante įsikūręs miestas svečiams suteiks salę bei sutiko pasirūpinti žaidėjų ir personalo apgyvendinimu.
Visą kitą finansinę naštą ir toliau prisiims pagrindinis klubo rėmėjas – „Motor Sič“. Ši Ukrainos įmonė užsiima orlaivių ir sraigtasparnių turbininių variklių gamyba, remontu ir technine priežiūra. Jos būstinė – Zaporižioje.
Kol kas preliminarus susitarimas tarp Ukrainos klubo ir „Bundesliga“ vadovybės pasiektas dėl vieno sezono. Sutarta, kad „Motor“ prisijungs prie devyniolikos kitų komandų, bet nei turės galimybę pakilti į stipriausią divizioną, nei iškris iš antrosios lygos.
Ieškoti galimybių, kur galėtų pratęsti veiklą, ukrainiečiai pradėjo vos tik prasidėjus karui. Vienas klubo vadovų Dimitrijus Karpučenka derybas taip pat vedė su lenkais, slovėnais, slovakais ir vengrais, bet Vokietijos variantas buvo pats patraukliausias.
„Pristačiau visus įmanomus variantus mūsų rėmėjams, todėl sprendimas buvo labai aiškus ir konkretus – norime į Vokietiją“, – kalbėjo klubo vadovas.
Diuseldorfe yra gana stipri ukrainiečių bendruomenė. Prieš karą šiame mieste gyveno 5 tūkst. šios šalies emigrantų, Rusijai užpuolus jų tėvynę atvyko dar 6 tūkst.
Antros „Bundesliga“ klubų vadovai kelis kartus dalyvavo nuotoliniuose pokalbiuose, kol galiausiai dauguma „Motor“ uždegė žalią šviesą.
Ukrainiečiai įsipareigojo, kad net pasibaigus karui liks lygoje ir baigs čia sezoną.
„Čia nebuvo net klausimų. Kai tik sulaukėme šio pasiūlymo ir supratome, kad yra tokia galimybė, mes nė kiek neabejojome. Esu tikras, kad „Motor“ tikrai žais Diuseldorfe“, – vokiečių BILD cituoja Diuseldorfo merą Stephaną Kellerį.
Po visą Europą išsibarsčiusiems „Motor“ žaidėjams bus leista į Vokietiją atvykti su savo šeimomis.
Pasak G.Savukyno, „Motor“ naują etapą Diuseldorfe pradės liepos 16-ąją dieną.
„Atskridę į Vokietiją, turėsime įžanginę savaitę. Manau, kad bus daug klausimų, ne tik sportinių. Pirma savaitė bus įžanginė, o paskui prasidės rimtas darbas“, – 15min sakė G.Savukynas.
Trenerio teigimu, susigrąžinti savo auklėtinius į komandą iš karo fronto neturėtų būti sudėtinga.
„Manau, kad šiuos klausimus išspręs valdžios institucijos. Ukrainos nacionalinės rinktinės žaidėjai turi teisę išvažiuoti ir atstovauti savo šaliai. Mūsų komandoje tokių žaidėjų dauguma. Jie dar kovo mėnesį su rinktine išvažiavo į Vokietiją ir ten turėjo stovyklą, susirado naujus klubus, užbaigė sezoną kitose komandose. Kitų sporto šakų atstovai taip pat žaidžia, dalyvauja ir siunčia žinią pasauliui apie Ukrainą“, – kalbėjo G.Savukynas.
Kontaktus su savo žaidėjais treneris palaiko nuolat. Visgi 51-erių alytiškis neslepia, kad surinkti lygiai tos pačios komandos „Motor“ jau nepavyks.
Panašu, kad komandoje neliks ir Lietuvos rinktinės lyderio Aideno Malašinsko. Geriausias pastarojo dešimtmečio Lietuvos rankininkas turi sutartį su „Motor“ iki 2024-ųjų, bet klubas neprieštaravo, kad prasidėjus karui veteranas pasirašytų metų kontraktą su ispanų Leono „Ademar“ klubu.
„Panašu, kad Aideno visgi komandoje nebus, bet apie tai gal daugiau papasakos pats žaidėjas. Kitas lietuvis Jonas Truchanovičius turi sutartį su klubu, tačiau šiuo metu vis dar tęsia reabilitaciją. Laukiam, kada visiškai atsistos ant kojų ir grįš į aikštelę“, – kalbėjo G.Savukynas.
Į Vokietiją persikelsiantis klubas vis dar puoselėja viltį ateinantį sezoną sugrįžti ir į Čempionų lygos varžybas.
„Klubas tikrai turi tokią ambiciją. Čempionų lygoje yra devynios garantuotos komandos, o likusios kaunasi dėl vardinių kvietimų. Visgi, žiūrint pastarųjų kelių sezonų dinamiką, šansų turime daug. „Motor“ šiame turnyre nuolat žaidė nuo 2013-ųjų, tad viliamės, kad būsime pakviesti ir šiemet. Sprendimas kol kas dar nepriimtas, bet mūsų ambicijos yra didelės. Žiūrime optimistiškai, nes turime stiprių argumentų“, – įsitikinęs treneris.