Moksleivė Gilė Bitė Starkutė neigia stereotipus apie šį mūsų šalyje mažiau žinomą sportą. Aistringai pasinėrusi į žaidimą mergina neabejoja, kad golfas padeda psichologiškai bei fiziškai sutvirtėti bei atvėrė naujų ateities galimybių.
Užaugusi beveik kartu su pirmaisiais golfo aikštynais, kurie atsirado prieš 19 metų, G.B.Starkutė dabar yra daugkartinė Lietuvos čempionė, kuri ruošiasi studijuoti ir žaisti JAV, Arizonos universitete.
Apie golfo ypatumus ir save G.B.Starkutė papasakojo TV laidai apie sportą ir sveikatingumą „Lietuvos mokyklų žaidynės“.
– Ar tikrai vis dar yra stereotipai, kad golfas yra pagyvenusių žmonių ir aristokratų sporto šaka?
– Šie stereotipai klesti. Ypač jaunimas vis dar galvoja kad tai nėra sportas, tik atvažiuoja visi su mašinėlėmis pasivažinėti ir sau laisvai pamušinėti kamuoliukus. Bet iš tikrųjų tai lieka būtent stereotipais. Tai nėra tiesa apie golfą.
– Kada pati susižavėjai golfu?
– Tikriausiai prieš maždaug 11-12 metų. Pirmą kartą atvežė į laukus tėtis. Užsikabinau, kai buvau 6-7 metų. Taip ir tęsiu vis dar žaisti.
– Golfas buvo pirmas sportas, kurį išbandei?
– Golfas buvo pats pirmas, beveik tuo pačiu metu su badmintonu. Jį žaidžiau keletą metų, nemažai, panašiai kaip ir golfą. Bet po to rinkausi, kuriame sporte noriu tobulėti ir siekti daugiau rezultatų.
– Kodėl pasirinkai golfą?
– Dabar matau labai įvairių dalykų. Žinoma, gamta ir buvimas laukuose man labai patinka. Man patinka tas kintamumas. Nors žaidžiame tuos pačiuose penkiuose laukuose – ir žinoma, Europoje, kai išvažiuojame – bet čia viskas labai keičiasi. Ateini žaisti ir niekada nežinai kas bus – ar saulė švies, ar lietus lis, ar bus labai stiprus vėjas, su kuriuo reikės per kiekvieną smūgį kovoti. Viskas taip keičiasi, kad kiekvieną kartą vis kažkas naujo.
Viskas taip keičiasi, kad kiekvieną kartą vis kažkas naujo
– Kaip aplinkiniai reaguoja į tai, kad užsiiminėji golfu?
– Daug kas nustebdavo, net nepriimdavo golfo kaip rimto sporto. Galvodavo, kad tai hobis. Bet kai pamatė kiek laiko skiriu, kiek treniruojuosi, suprato, kad rimtas dalykas. Esu pasikvietusi draugų iš mokyklos pabandyti. Tada jie pamatė, kaip iš tikrųjų yra. Nes televizoriuje, filmuose nepamatai tikro vaizdo.
– Kur ir kiek įprastai treniruojiesi?
– Pati dažniausiai treniruojuosi Europos centro golfo klube. Kai žiemą čia negali būti, treniruojamės viduje. Vasarą, pavasarį galėčiau treniruotis visą savaitę kiekvieną dieną. Kartais išeina 8 val., kartais 4 val. per dieną. Bet vasarą labai daug keliauju, Lietuvoje mažai laiko praleidžiu.
– Kaip vyksta tos treniruotės? Ką veikiate sporto salėje?
– Sporto salėje stipriname raumenis, kurių reikia labiausiai – dažniau tai būna nugara ir kojos. Tai svarbu, kad nepatirtume traumų. Žinoma, reikia labai daug ištvermės. Mes tas 5 valandas golfo laukuose – ar į kalną, ar nuo kalno – einame su lazdomis. Lazdos ne itin lengvos. Reikia ištvermės, fizinio pasiruošimo. Golfo smūgis gan sudėtingas iš tos pusės, kad susideda daug detalių: sukamoji, sprogstamoji, jėgos. Tai nėra tiesiog paprastas pasisukiojimas su lazda, kaip kažkam galėtų atrodyti. Reikia stiprinti tiek rankas, tiek kojas, tiek nugarą.
Tai nėra tiesiog paprastas pasisukiojimas su lazda, kaip kažkam galėtų atrodyti
– Kaip pradėti žaisti golfą? Ar tikrai paprasta pataikyti į kamuoliuką ir numušti toli?
– Kai žmogus pirmą kartą paima lazdą į rankas, jis nepataiko į kamuoliuką. Tokių žmonių – 98 procentai. Bet viskas prasideda nuo to, kad turi išsilaikyti „žalios“ kortelės kursus. Tai tiek teorijos, tiek techninių dalykų pamokos. Treneris išmoko kaip mušti normalius smūgius, kaip ridenti, kaip mušti iš smėlio. Žinoma, yra ir visos taisyklės, kurių yra labai labai daug. Jos yra sudėtingos, daugybė variacijų kur, ką reikia daryti.
– Kiek truko treniruotės, kol numušei 100 metrų?
– Pamenu, kad buvo užduotis vaikų mokykloje numušti 70 metrų. Atrodė pati sudėtingiausia užduotis pasaulyje. Neįsivaizduodavau kaip daryti, kad tiek skrietų kamuoliukas. Užtruko kokius metus, kol mušdavau virš 100 metrų. Dabar atrodo natūralus dalykas. Laiko reikėjo, nes buvau maža ir ne itin stipri tą lazdą pakelti ir numušti, bet kažkaip ištobulėjau.
– Kažkur esu matęs, kad golfo laukuose būna ir krokodilų...
– Būna taip. Esu žaidusi Floridoje, ten eini lauku, šalia yra ežeras, kuriame lygiagrečiai plaukia krokodilas. Jautiesi ne itin jaukiai. Bet Lietuvoje yra nemažų žuvų, kurios gal kartais primena krokodilus (šypsosi – red. past.).
Esu žaidusi Floridoje, ten eini lauku, šalia yra ežeras, kuriame lygiagrečiai plaukia krokodilas
– Kaip atrodė golfas kai pradėjai ir kaip dabar atrodo?
– Tikriausiai buvo labai mažai žmonių kurie žaidė, ir nebuvo tiek vietų, kur galima žaisti. Dabar viskas išsivystė, yra didelė bendruomenė, kurioje amžiaus variacijų labai daug – nuo vaikų iki senyvo amžiaus žmonių. Turime nemažai laukų, kur galime treniruotis. Visos galimybės tobulėja.
– Kiek Lietuvoje turime golfo aikštynų? Kiek žmonių užsiiminėja golfu?
– Manau, kad nuolat žaidžiančių, aktyvių sporte skaičius artėja link tūkstančio. Turime tris laukus aplink Vilnių, vieną Druskininkuose, vieną Klaipėdoje. Tad iš viso penki. Man to pilnai užtenka. Kai norisi žaisti visada gali rasti galimybių. Man aplink Vilnių tikrai užtenka. Visi skirtingi, gali pasirinkti, kur nori treniruotis, pagal savybes – „greitesnio“ lauko, ar kur daugiau vandens. Taip gali važinėti.
– Ar daug konkurencijos golfe?
– Pradėjau žaisti suaugusiųjų lygoje nuo 12 metų, tai turbūt parodo, kad tarp jaunimo ne itin buvo daug konkurencijos. Dabar daugėja vaikų, ypač berniukų, kurie auga stiprūs žaidėjai. Bet vaikų nėra daug. Atrodo, kad žmonės bijo pabandyti. Ypač trūksta mergaičių.
– Dėl ko verta jaunimui užsiimti golfu?
– Pirmiausia reikėtų pamatyti, koks grožis yra laukuose. Vaikams būtų gerai praleisti daugiau laiko lauke, saulėje. Tai yra puiki veikla tiek fiziniam, tiek psichologiniam pasiruošimui. Tai gali likti ne tik hobiu, bet ir ateitimi. Aš dėl golfo galėsiu išvažiuoti į JAV, įstoti į universitetą. Tai man sukūrė labai gerą ateitį, kurios galbūt nesitikėjau kad turėsiu.
Tai yra puiki veikla tiek fiziniam, tiek psichologiniam pasiruošimui
– Kada sugalvojai, kad golfas bus sporto šaka, su kuria sieksi aukštumų?
– Viskas prasidėjo nuo rezultatų siekimo, kai laimėjau pirmąjį turnyrą. Aišku, pirmoji taurė buvo už tai, kad buvau jauniausia dalyvė. Skamba juokingai, bet tuo metu buvo svarbu. Bet kai pradėjau nugalėti suaugusius, pradėjo rezultatai eiti aukštyn, tada supratau kad galima siekti daugiau, išvažiuoti į Europą, varžytis su kaimynais ir kitais. Kai nesustoja tobulėjimas – supranti, kad gali siekti kažko daugiau.
– Kaip sekasi varžytis su kaimynais?
– Kartais laimi vieni, kartais kiti. Bet Latvijos čempionate antrus metus iš eilės laimi lietuviai. Aš nugalėjau moterų grupėje.
– Golfe yra daug faktorių. Ar reikia išmanyti matematiką, fiziką?
– Skaičių, žinoma, yra, nes atstumai skiriasi. Bet manau, kad tai labiau pajautimas ir išmokimas prisitaikyti. Vėjo juk nematuoji metrais per sekundę – tu tiesiog pajauti, kiek maždaug metrų nuims, kiek pridės. Tai labiau patirties dalykas. Bet, žinoma, reikia suvokti, į kurią pusę kamuoliukas suksis, į kurią labiau skris. Be fizikos pagrindų tai nėra lengvai suprantama.
– Golfe svarbiau talentas ar darbas?
– Čia yra labai daug darbo, to nepaneigsi. Kad ir kiek talento turėsi, jei netobulinsi, nedirbsi, neskirsi tam laiko, tai nieko nebus. Golfe talentas tikriausiai padeda, nes yra natūralieji žaidėjai ir jie žino, kaip žaisti. Bet darbas irgi svarbus, nes niekas negimsta su tobula technika. Reikia trenerių, treniruotis labai daug valandų, treniruotis metus, kad pasiektum užtikrintumo lygį.
– Esi prie tų, kurie jaučia, ar skaičiuoja?
– Galbūt būčiau prie tų, kurie labiau jaučia. Kai kurie žmonės matuoja, kiek čia pasviręs tas blynas, kaip čia kas bus. Bet aš tiesiog atsitupiu, pasižiūriu, kiek turėtų kamuoliukas riedėti, ir darau iš jausmo.
– Kokie tavo didžiausi laimėjimai?
– Turkijoje praėjusį rudenį laimėjau trečią vietą. Žinau, kad galėjau geriau, nes paskutinę dieną iškritau iš antros vietos. Kitos svarbios varžybos buvo Vokietijoje. Likau ketvirta, bet tai buvo pirmos varžybos po didelių pokyčių mano technikoje dirbant su treneriu. Pamačiau, kad yra žaidimo gerėjimas. Pagal kategoriją, reitingą buvau 90 iš maždaug 100 žaidėjų, bet užėmiau ketvirtą vietą. Buvo labai džiaugsmingas momentas.
– Golfe oficialiai esi mėgėja. Ką reikia padaryti, kad tapti profesionale?
– Tai sudėtingas procesas. Dar neplanuoju to daryti, nes man aukšta lyga ir universitetas, ten lygis labai aukštas, ten galima tobulėti. Po universiteto yra tokių planų. Ten yra atrankos varžybas, jei sužaidi pakankamai gerai – tampi profesionalu.
– Noras tapti profesionale – ir dėl galimybės patekti į olimpines žaidynes?
– Tikrai taip. Tikriausiai daugelio sportininkų svajonė yra patekti į olimpines žaidynes. Mano irgi.
Vienintelis kelias yra tapti profesionale. Būti visai aukštai pasaulio profesionalų reitinge. Tada gali išvažiuoti atstovauti Lietuvai. Tai būtų tiesiog visiška svajonė. Kita svajonė, nežinau kiek reali – pabandyti žaisti su profesionalais, garsiais žaidėjais.
