Į Paryžių Lietuva deleguoja 50 sportininkų ir šis skaičius yra kiek didesnis už istoriškai mažą mūsiškių atletų skaičių prieš trejus metus Tokijuje, kai į pastarąją olimpiadą išsiuntėme vos 42 atletus – mažiausiai po nepriklausomybės atkūrimo.
Įdomu tai, kad Tokijuje savo komandoje turėjome tiek pat vyrų, kaip ir šiemet – 26.
Tuo tarpu moterys savo pozicijas stipriai sustiprino ir dabar rinktinėje yra 24 atletės, vietoj 16 prieš trejus metus.
| Sporto šaka | Vyrai | Moterys | Viso |
|---|---|---|---|
| Lengvoji atletika | 4 | 7 | 11 |
| 3x3 krepšinis | 4 | 0 | 4 |
| Breikas | 0 | 1 | 1 |
| Baidarių ir kanojų irklavimas | 5 | 0 | 5 |
| Dviračiai | 1 | 2 | 3 |
| Žirgų sportas | 1 | 1 | 2 |
| Gimnastika | 1 | 0 | 1 |
| Šiuolaikinė penkiakovė | 0 | 2 | 2 |
| Irklavimas | 3 | 5 | 8 |
| Buriavimas | 1 | 1 | 2 |
| Plaukimas | 5 | 2 | 7 |
| Paplūdimio tinklinis | 0 | 2 | 2 |
| Imtynės | 1 | 1 | 2 |
| Viso | 26 | 24 | 50 |
Šiemet lietuviai varžysis 13-oje skirtingų sporto šakų. Tokijuje savo atstovus turėjome dvylikoje.
Per trejus matus mūsiškių atstovaujamų sporto šakų įvairovė gana stipriai pasikeitė.
Per olimpinį ciklą praradome vietas dziudo, šaudymo ir sunkiosios atletikos varžybose, bet užtat išsikovojome pozicijas krepšinio 3x3, breiko, žirgų sporto ir paplūdimio tinklinio turnyruose.
Nė vienos iš šių keturių sporto šakų atstovų Lietuva iki šiol olimpinėse žaidynėse nėra turėjusi. Tiesa, breikas iki šiol nebuvo olimpinė sporto šaka.
Breiko jaunoji žvaigždė Dominika Banevič ir 3x3 krepšinio rinktinė (Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis, Aurelijus Pukelis ir Šarūnas Vingelis) yra realūs pretendentai į medalius.
Paplūdimio tinklinio olimpines duris po daugybės nesėkmingų mėginimų pravėrė Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė.
Žirginio sporto dailiojo jojimo rungtyje dalyvaus Justina Vanagaitė, konkūre – Andrius Petrovas.
Vienintelė kita sporto šaka, kurios atletų turėsime Paryžiuje, bet jos atstovai dar niekada nėra laimėję olimpinio medalio – gimnastika.
Per visą istoriją Lietuvai medalius yra parvežę dvylikos skirtingų sporto šakų atstovai.
Iki šiol Lietuva turi 26 olimpinius apdovanojimus – 6 aukso, 7 sidabro, 13 bronzos.
Šaudymas, boksas ir sunkumų kilnojimas yra trys sportai, iš kurių esame turėję olimpinių apdovanojimų, bet šį kartą Paryžiuje savo atstovų šiose varžybose neturėsime.
Po vieną šaulį svarbiausiame sporto renginyje Lietuva turėjo septyniose pastarosiose olimpiadose, tačiau Paryžiuje ši tradicija nutrūks.
Verta pažymėti, kad sportinio šaudymo kvotų skaičius Paryžiuje sumažintas nuo 360 (2021) iki 340. Šiemetinė olimpiada bus trečia iš eilės, kurioje šaulių kvotų skaičius traukiasi.
Kvalifikacija į Paryžių stipriai pasikeitė, nes olimpinių kelialapių jau nebuvo galima iškovoti per pasaulio taurės etapus. Visos kvotos išdalintos kontinentiniuose ir pasaulio čempionatuose. 2022-ųjų Europos čempionate apvalios aikštelės rungtyje Ronaldas Račinskas (55 vieta) ir Rolandas Lisauskas (64 vieta) kelialapių neiškovojo. Tų pačių metų Europos 25 m/50 m šaudymo čempionate praėjusios olimpiados dalyvis Karolis Girulis geriausiu rezultatu pateko į finalą, bet jame šaudė prasčiau, užėmė septintą vietą, o kelialapiai atiteko dvi vietas užėmusiems sportininkams.
Daug aistrų pastaraisiais metais kildavo dėl vienintelio Lietuvai skirto kelialapio dziudo varžybose.
Prieš trejus metus mūsų šaliai atstovavo Sandra Jablonskytė, kuri nuo 2023-ųjų sausio eina ir Lietuvos dziudo federacijos prezidentės pareigas bei perėmė vairą iš savo ilgamečio trenerio Vigmanto Sinkevičiaus.
Visgi po trejų metų Lietuvos dziudo imtynininkų olimpiadoje neliko. Kvotų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo nuo 386 iki 372 ir lietuviai prarado savo vienintelę vietą.
Iki Paryžiaus dziudo buvo viena iš septynių sporto šakų Lietuvoje, kurios atstovai buvo iškovoję kelialapius į visas olimpines žaidynes nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo.
Panašią žanro krizę išgyvena ir sunkioji atletika. Į dopingo skandalus įsipainiojus Ramūnui Vyšniauskiui ir Aurimui Didžbaliui, šios sporto šakos prestižas stipriai smigo.
Lyginant su 2021 m. sunkioji atletika Paryžiaus olimpiadoje prarado virš 38 proc. savo sportininkų kvotos. Bendras dalyvių skaičius sumažėjo nuo 196 sportininkų iki 120 dalyvių. Tai mažiausias sportininkų skaičius nuo 1956 m.
Vyrų svorių kategorijų skaičius buvo sumažintas iki penkių – mažiausias nuo 1936-ųjų.
Maža to, kelialapiai buvo skiriami individualiems sportininkams, o ne šalių federacijoms ir lietuviai iki šiol turėtą vietą prarado.
Antrose olimpinėse žaidynėse iš eilės Lietuva neturės savo atstovo ir bokso varžybose.
Per visą istoriją mūsų šalies boksininkai yra parvežę vieną aukso (Danas Pozniakas, SSRS), du sidabro (Jonas Čepulis, Ričardas Tamulis – abu SSRS) ir du bronzos (Romualdas Murauskas, SSRS ir Evaldas Petrauskas), tačiau pastaruoju metu yra stipriai apleidę turėtas pozicijas.
Bokso kvotų kvalifikacija šiemet vykdyta kontinentinėse žaidynėse ir dviejuose specialiuose bokso kvalifikaciniuose turnyruose, o ten laimingų bilietų mūsiškiai nenuskynė.
Apmaudžiai lietuviai liko be bokso ir prieš trejus metus Tokijuje. Tuomet koją pakišo pasikeitusi atrankos į olimpines žaidynes sistema. Iki pasaulį sukausčiusios koronaviruso pandemijos bokso sporto šakos atrankinės varžybos į olimpiadą vykdavo dviem etapais – pasauliniuose ir kontinentiniuose atrankos turnyruose.
Po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių Tautinis olimpinis komitetas (IOC) suspendavo Tarptautinę bokso federaciją ir nebeleido jai organizuoti atrankos į Tokijo olimpines žaidynes. Savo ruožtu IOC atrankos sistemos organizavimui sukūrė naują darbo grupę, pavadintą „Boxing task force“ vardu.
2021-ųjų vasarį nacionalinės bokso federacijos sulaukė „Boxing task force“ laiško, kad vietoje pasaulinio atrankos turnyro, kuris buvo atidėtas dėl COVID-19 grėsmės, sportininkai į Tokijo olimpines žaidynes bus atrinkti pagal naujai sukurtą rango sistemą, kurioje taškus galima buvo kaupti tik dalyvaujant suspenduotos TBF organizuojamose varžybose.
Paradoksalu, kad surinkti rango taškus tuo metu jau nebuvo įmanoma, nes varžybos, kuriose tie taškai buvo dalijami, jau buvo įvykusios. Lietuviai liko tuščiomis – pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo.
Identiškoje situacijoje yra ir mūsų krepšininkai, tiek prieš Tokijų, tiek prieš Paryžių nesugebėję įveikti olimpinėse atrankos – abusyk suklupo finale.
| Sporto šaka | 1924 | 1928 | 1992 | 1996 | 2000 | 2004 | 2008 | 2012 | 2016 | 2020 | Viso |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lengvoji atletika | 5 | 8 | 14 | 18 | 12 | 18 | 20 | 16 | 11 | 76 | |
| Badmintonas | 2 | 1 | 2 | ||||||||
| Krepšinis | 12 | 11 | 12 | 12 | 12 | 12 | 12 | 52 | |||
| Boksas | 2 | 4 | 1 | 2 | 2 | 3 | 2 | 2 | 14 | ||
| Baidarių ir kanojų irklavimas | 1 | 2 | 3 | 3 | 4 | 2 | 6 | 1 | 16 | ||
| Dviračių sportas | 2 | 4 | 5 | 13 | 8 | 9 | 8 | 4 | 4 | 5 | 39 |
| Futbolas | 11 | 11 | |||||||||
| Gymnastics | 1 | 1 | 1 | 2 | 1 | 1 | 6 | ||||
| Dziudo | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 2 | 1 | 1 | 7 | ||
| Šiuolaikinė penkiakovė | 3 | 1 | 1 | 2 | 4 | 3 | 3 | 3 | 10 | ||
| Irklavimas | 8 | 3 | 2 | 2 | 1 | 4 | 10 | 9 | 22 | ||
| Buriavimas | 2 | 1 | 1 | 1 | 3 | 2 | 2 | 7 | |||
| Šaudymas | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 3 | |||
| Plaukimas | 2 | 8 | 6 | 10 | 9 | 4 | 6 | 6 | 29 | ||
| Stalo tenisas | 1 | 2 | 1 | 2 | |||||||
| Tenisas | 1 | 1 | |||||||||
| Sunkioji atletika | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 4 | |||
| Imtynės | 1 | 3 | 2 | 3 | 4 | 2 | 1 | 1 | 10 | ||
| Viso | 13 | 12 | 47 | 61 | 61 | 59 | 71 | 62 | 67 | 42 | 311 |
Skaičiuojant su prieškario olimpiadomis 1924 ir 1928-aisiais, vienintelė sporto šaka, kurios atstovų visada turėjome didžiausioje sporto šventėje yra – dviračių sportas.
