– Kaip vertinate praėjusio sezono Lietuvos plaukikų rezultatus?
– Vertinu pagal tai, kiek pasaulis pajudėjo į priekį ir kiek mes. Komandos lyderiai Rūta Meilutytė ir Giedrius Titenis pagal sezono rezultatą (100 m krūtine) lieka pasaulio reitingo pirmose vietose: Rūta – pirma, Giedrius – trečias.
R.Meilutytės konkurentės jos sezono rezultato nepagerino, o G.Titenis net priartėjo prie savo varžovų pagerindamas asmeninį rezultatą
Labai puiku, kad vyrų kombinuotos estafetės komanda Kazanėje vykusiame čempionate pasiekė tikslą – pateko į olimpines žaidynes. Vyrų estafetės komandinis rezultatas gerėja, iškovota teisė startuoti Rio de Žaneire suteikė galimybę į komandą pakviesti du atsarginius plaukikus. Jiems ir visam Lietuvos plaukimui tai tikrai duos naudos ir patirties.
Iš jaunimo komandos fantastinis sezonas buvo Andriui Šidlauskui. Baku per Europos žaidynes jis laimėjo vieną aukso, vieną sidabro medalį. Iš Singapūre vykusio pasaulio jaunimo čempionato jis grįžo su auksu ir bronza. Iki olimpinio A normatyvo jam reikia 0,26 s, tai ranka pasiekiamas rezultatas. Tikiuosi, Andrius įgyvendins savo svajonę.
Nepaisant iškeltos mūsų lyderiams kartelės dėl medalių, pasaulio plaukikai su kuriais jie konkuruoja, toli nenuplaukė. R.Meilutytės konkurentės jos sezono rezultato nepagerino, o G.Titenis net priartėjo prie savo varžovų pagerindamas asmeninį rezultatą (58,96), kurį buvo pasiekęs su dabar uždraustu kostiumu. Iki olimpinių žaidynių likusį laiką reikia išnaudoti maksimaliai kryptingai. Svarbu, kad niekas tam netrukdytų.
Tačiau asmeninius sportininkų rezultatus galiu vertinti gerai tik tiems, kas pasiekė olimpinius A normatyvus, be kurių startuoti asmeninėse rungtyse olimpinėse žaidynėse sportininkai negalės.
– Kokias išvadas padarėte po praėjusio sezono?
– Didžiausia problema sportininkų traumos, dėl kurių treneriams tenka koreguoti pasirengimo planus. Vienas iš rūpesčių – tinkamai išspręsti šią problemą. Netikėtai traumą patyrė R.Meilutytė, dėl to teko koreguoti jos pasirengimo planą. Dano Rapšio nugaros traumos problema dar neišspręsta iki galo. Tiesa, šis užsispyręs vaikinas jau turi olimpinį A normatyvą 200 m laisvuoju stiliumi, tačiau ir jis, ir mes labai tikimės, kad Danas iškovos dar vieną garantuotą kelialapį į Rio ir plaukdamas savo pagrindinę rungtį – 200 m nugara.
– Kokie Lietuvos plaukikų planai šiam labai svarbiam sezonui?
– R.Meilutytė ir G.Titenis turi visus reikiamus olimpinėms žaidynėms normatyvus, gali sistemingai rengtis pagal planą. Tiesa, kaip jau sakiau, Rūtos trauma (lūžusi alkūnė) pakoregavo jos pasirengimo planus laiko atžvilgiu. Vyrų estafetės komandai ir jos atsarginiams keliamas tikslas įvykdyti olimpinius A normatyvus, leisiančius startuoti ir asmeninėse rungtyse.
Suformuotą komandą planuoju turėti po Europos čempionato Londone gegužės 16-22 d.
– Pirmąsyk istorijoje Lietuvos vyrų estafetės komanda pateko į olimpines žaidynes pagal naują atrankos sistemą. Kas tai per komanda?
– Mano nuomone, tai yra iš esmės susiformavusi komanda. Noriu pabrėžti, kad tai iš tikrųjų yra komanda, kurios nariai vienas kitą palaiko, pasitiki ir kurios rezultatas yra komandinis. Šios komandos forma ir tarpusavio supratimas tik gerėja. Pažvelkime į rezultatus nuo 2013-ųjų, kai vaikinai pradėjo plaukti drauge.
Pasaulio čempionate Barselonoje D.Rapšio, G.Titenio, Tado Duškino ir Mindaugo Sadausko rezultatas buvo 3:36,72 (13-as pasaulyje). Po metų Europos čempionate Berlyne tie patys vaikinai – 3:36,18 (7-as Europoje). Šįmet pasaulio čempionate Kazanėje – 3:35,30 (12-as pasaulyje).
Komandinis rezultatas kiekvienais metais gerėjo ir pagaliau jie iškovojo teisę startuoti olimpinėse žaidynėse. Labai gerai yra tai, kad šis ketvertas gali atverti kelią į Rio dar dviem – atsarginiams – plaukikams. Jauniems ir perspektyviems tai yra neįkainojama motyvacija, o Lietuvos plaukimui – didžiulis impulsas.
Kombinuotą estafetę Lietuvos atstovai Olimpinėse žaidynėse jau plaukė 1996-aisiais Atlantoje. Tada jie užėmė 18-ąją vietą. Tačiau dabar lietuviai pirmąsyk pateko į žaidynes pagal naujas atrankos taisykles, kai estafečių komandos atrenkamos prieš olimpines žaidynes. Tai – didžiulis laimėjimas.
– Nepaisant optimistinių natų, Lietuvos plaukimo federacijos vadovybė užsiminė apie nerimą dėl baseinų, kad jie vėlavo atsidaryti, kad reikėtų efektyviau juos išnaudoti. Koks Jūsų požiūris į tai, kaip galima pagerinti Lietuvos plaukikų rengimo sistemą, pradedant nuo jaunimo?
– Galima daug diskutuoti, tačiau laikas bėga, o jaunimą reikia rengti jau dabar. Juk čempionai išauga iš jaunimo. Jei praleisime ką nors dabar, po to tai gali atsiliepti skaudžiai. Todėl reikia gerų sprendimų arba bent jau bandymų ką nors gerinti.
Federacijos iniciatyvą ieškoti būdų efektyviau išnaudoti baseinus yra labai gera. Tačiau reikia rasti būdų, kaip sudominti trenerius, nuo kurių priklauso jaunųjų sportininkų pažanga ir noras siekti pergalių. Čia Lietuvoje jau yra problemų.
Pirmiausia – sportininkų atranka. Lietuva yra maža ir mes negalime dirbti taip, kaip dirba JAV ar Kinija, kur atsirenka stipriausius, tuos, kurie atlaiko krūvius. Jei tėvai mums atvedė talentingą sportininką ir jį atpažinome, tada jau reikia sudaryti visas jo tobulėjimui reikiamas sąlygas. Todėl daug lemia trenerio kvalifikacija, sporto bazės galimybės, specialistų kvalifikacija galinčių dirbti trenerio komandoje. Be plaukimo trenerio reikia salės trenerio, mitybos specialisto, traumų prevencijos programos.
Kad tokia sistema pradėtų veikti visos šalies mastu, reikėtų pradėti motyvuoti klubus ar sporto mokyklas už parengtus rinktinės lygio sportininkus. Motyvacija turėtų būti pakankama, kad klubai būtų suinteresuoti kelti meistriškumo lygį, didinti specialistų komandą.
