– Ar tikėjotės prancūzų pergalės prieš šeimininkus danus Europos čempionato finale? – paklausėme Lietuvos rinktinės stratego.
– Tikėjausi, kad kova finale bus rimtesnė. Tačiau kaip ir 2013-ųjų pasaulio čempionate, taip ir šiame, danai finale nesugebėjo pademonstruoti gero žaidimo. Jie viso čempionato metu rungtyniavo gražiai, tačiau finale danams tiesiog nepasisekė. Dėl prancūzų smagu, atrankoje į pirmenybes jie buvo mūsų varžovai, o dabar – Europos čempionai.
Po praėjusių metų atrankos iš rinktinės pasitraukė Mindaugas Andriuška ir Remigijus Čepulis. Vis dėlto prie rinktinės prisijungę nauji žaidėjai yra imlūs ir tinkami ekipos žaidimui.
– Lietuvius nuo pasaulio čempionato skiria jau tik viena užkarda – Rusijos rinktinė. Kaip vertinate savo komandos galimybes?
– Rusai yra labai pajėgūs varžovai ir tikrai bus pasiruošę kovoti su mūsų rinktine. Jie turėtų surinkti savo pajėgiausius žaidėjus, tačiau tikrai nežadame pasiduoti anksčiau ir pergalės lengvai tikrai neatiduosime. Stengsimės, kad Lietuvai atstovautų geriausi šalies rankininkai. Kaip sakoma, bandysime patampyti jiems nervus. Planuojame į pasirengimo stovyklą susirinkti gegužės 26 dieną ir sužaisti porą kontrolinių mačų.
– Lietuvos rankinio lygos reguliarusis sezonas po truputį juda į pabaigą. Rinktinės branduolį sudaro šalies klubų žaidėjai. Ar stebite užsienyje rungtyniaujančius žaidėjus?
– Taip, seku visų rinktinės žaidėjų pasirodymus. Analizuoju jų sportinę formą, traumingumą, stipriąsias ir silpnąsias vietas. Apie rinktinės kandidatus stengiuosi turėti kuo daugiau informacijos.
– Ar rinktinės sudėtyje planuojate daug permainų?
– Ne, daug pokyčių tikrai neplanuojame. Jau ne kartą minėjau, kad norime stabilizuoti žaidimą. Dažna žaidėjų rotacija tikrai neprisideda prie komandos rezultatų. Naujiems žaidėjams prireikia daug laiko išmokti schemas, prisiderinti prie vyraujančios sistemos, o mes to laiko tikrai neturime.
– Kokias pozicijas rinktinėje reikia stiprinti labiausiai?
– Visų pirma, dešiniojo pusiau krašto ir kairiojo pusiau krašto. Tai yra tos vietos, kur dar turime galimybių sustiprėti. Tikimės, kad mums galės padėti kairiarankiai Andrius Račkauskas ir Tomas Eitutis. Taip pat laukiame pagalbos iš VHC „Šviesos“ atstovo Skirmanto Plėtos, tikimės, kad Robertas Švedas ir Valdas Drabavičius jau galės padėti rinktinei.
– Praėjusių metų vasarą užsiminėte apie artėjančią kartų kaitą. Kaip ji vyksta?
– Kartų kaita vyksta iš lėto. Per mėnesį juk nepaimsi ir nepakeisi visos komandos. Geriau, kai vyresni žaidėjai pasitraukia pamažu. Po praėjusių metų atrankos iš rinktinės pasitraukė Mindaugas Andriuška ir Remigijus Čepulis. Vis dėlto prie rinktinės prisijungę nauji žaidėjai yra imlūs ir tinkami ekipos žaidimui.
Ne, daug pokyčių tikrai neplanuojame. Jau ne kartą minėjau, kad norime stabilizuoti žaidimą. Dažna žaidėjų rotacija tikrai neprisideda prie komandos rezultatų.
– Šiuo metu rinktinėje jau yra nemažai jaunimo. Ar jis jau pakankamai subrendęs lemiamoms kovoms?
– Sunku pasakyti. Patirties tokio lygio rungtynėse trūksta daugeliui Lietuvoje žaidžiančių žaidėjų. Tai yra faktas. Ar jie subrendo, kad sugebėtų patekti į pasaulio čempionatą? Nežinau – tai parodys rungtynės su Rusija (šypsosi).
– Dažnai sakoma, kad krepšinį ar futbolą šiais laikais moka žaisti visi. O kaip dėl rankinio? Ar Europoje ir Lietuvoje šiuo metu pastebimas jo pakylėjimas?
– Manau, kad lietuviai rankinį moka žaisti gerai. Rankinio lygis kyla, o Europos čempionatas tai tik įrodo. Jame nebuvo tradiciškai stiprių Europos rinktinių – tai patvirtina kitų rinktinių gebėjimą žaisti sėkmingai. Pavyzdžiui, slovėnai ar bene stipriausią rankinio lygą Europoje turintys vokiečiai net nepateko į Europos pirmenybes.
