„Vyrai nusiteikę 100 procentų. Gal net daugiau. Visi turi tarptautinės patirties, neturėtų debiutas Europos čempionate būti kažkoks stebuklas. Svarbiausia – šaltas protas ir vienas kumštis. Reikia kabintis nagais ir dantimis“, – po paskutinės treniruotės trečiadienį Košicėje sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Andriuška.
Lietuvos rinktinei tai bus pirmasis mačas Europos čempionate net po 24-erių metų pertraukos, bet greičiausiai ir pats svarbiausias, norint patekti į kitą etapą. Norvegai laikomi akivaizdžiais grupės favoritais, o rusai, lietuviai ir šeimininkai slovakai turėtų varžytis dėl antrojo kelialapio tolyn.
„Eisime į aikštę kaip į paskutinį mūšį. Taip, tai bus nauja patirtis, nė vienas iš mūsų nėra buvęs Europos čempionate, išskyrus Almantą Savonį (legendinį šalies vartų sargą ir dabartinį rinktinės vartininkų trenerį, – past.), bet visi nusiteikę kovingai, neatrodo, kad labai jaudintųsi. Tikėkimės, kinkos rytoj irgi nedrebės“, – pridūrė rinktinės treneris asistentas Vaidotas Grosas.
Geriausiai pirmuosius Lietuvos rinktinės varžovus pažįsta Deividas Virbauskas, šiemet būtent Rusijoje, Taganrogo „Donskije kazaki“ klube, pradėjęs legionieriaus karjerą.
26-erių kairysis kraštas yra vienas rezultatyviausių komandos žaidėjų, o „Donskije“ Rusijos rankinio Superlygoje žengia ketvirtoje vietoje.
„Rusijos rankinio klubų lygis – tikrai aukštesnis negu Lietuvos, bet kažko įspūdingo nėra. Taip, jis kyla po truputį, atvažiuoja ir legionierių iš Europos. Bet tikrai ne pačių geriausių laikų lygis ten“, – teigė D.Virbauskas.
„Rusai rankinį žaisti moka. Kaip ir visos komandos čia. Bandysime kautis“, – trumpai, bet kovingai pridūrė M.Andriuška.
Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje Rusijos rankinis buvo sunkiai sustabdoma jėga. 1993-iaisiais ir 1997-aisiais (kai Lietuva debiutavo planetos pirmenybėse ir užėmė 10 vietą) rusai laimėjo pasaulio čempionatą, 1996-aisiais stipriausiais tapo ir Europoje, o 2000-aisiais pasipuošė Sidnėjaus olimpinių žaidynių aukso medaliais.
Vis dėlto pastaraisiais metais Rusijos rankininkai išgyvena itin sunkius laikus. 2018-aisiais jie net nepateko į Europos čempionatą, o 2020-aisiais pralaimėjo visus 3 mačus grupėje bei finišavo 22-ri. Iš pastarųjų 15 mačų Europos pirmenybėse būsimi lietuvių varžovai laimėjo vos 4.
Esminių pokyčių ėmėsi bosnių treneris Velimiras Petkovičius. Patyręs 56-erių specialistas, ilgai dirbęs Vokietijos „Bundesliga“ klubuose, Rusijos rinktinėje diegia šiuolaikinį, itin greitą rankinį. Pradžia nebuvo stebuklinga – pasaulio čempionate rusai liko 14-ti, tiesa, atrankoje į šį čempionatą nepralaimėjo nė sykio ir užėmė pirmą vietą grupėje.
Didžiausias viltis rusai sieja su kylančia žvaigžde – 21-erių Sergejumi Marku Kosorotovu. Dvimetrinis kairysis pusiau kraštas, rungtyniaujantis Lenkijos vicečempionų Plocko „Wisla“ klube, buvo rezultatyviausias atrankoje į 2022-ųjų pirmenybes, su 20 įvarčių per 6 rungtynes.
Lažybininkai skaičiuoja, kad rusų pergalės prieš Lietuvą tikimybė siekia net 90 proc., tačiau mūsiškiai su tokiais skaičiais nesutinka.
„Mes savo šansus vertiname 50 prieš 50 proc. Kas bus stipresni tą dieną – tie ir laimės“, – nukirto M.Andriuška.
„Jeigu norime patekti į kitą etapą, šios rungtynės – vienos kertinių. Rusijos klubai žaidžia Čempionų lygoje, Europos taurėje – jie turi daugiau žaidėjų, rungtyniaujančių aukštesniame lygyje nei mes. Žaidėjai turi eiti ir kautis, įrodyti, kad yra ne ką prastesni. Gerai pasirodę jie gali susikurti sau puikią ateitį, gauti geresnę darbo vietą, uždarbį. Viskas per šią savaitę ar dvi gali pasikeisti jų gyvenime“, – pabrėžė V.Grosas.
Nors Rusijos rinktinė rytoj bus laikoma aiškia mačo favorite, bet patyręs V.Petkovičius perspėja savo auklėtinius neatsipalaiduoti ir apie Lietuvą atsiliepia itin pagarbiai. Svarbiausią taikinį jis kabina ant mūsų komandos lyderio, įžaidėjo Aideno Malašinsko nugaros.
„Lietuviai žaidžia įdomų, greitą rankinį. Bus neabejotinai pasiruošę kovai. Geriausias jų žaidėjas – Malašinskas – žaidžia Čempionų lygoje, Zaporožės „Motor“ klube. Turime jį pristabdyti ir kontroliuoti. Manau, kad dvikova bus įdomi. Mes jai pasiruošę“, – teigė V.Petkovičius.
„Laukia nenuspėjamas čempionatas. Daug komandų turi problemų dėl COVID-19, todėl sunku kažką prognozuoti. Pirmas mūsų tikslas – išeiti iš grupės ir patekti į kitą etapą“, – pridūrė rusus treniruojantis bosnis.
Rūpesčių dėl COVID-19 turi ir patys rusai, atsakymą apie teigiamus atvejus keistai pradėję nuo žodžio „oficialiai“.
„Oficialiai turime vieną COVID-19 atvejį. Viačeslavas Kasatkinas turi teigiamą atsakymą ir turi izoliuotis. Turėjome jį pakeisti, bet dabar viskas išspręsta“, – teigė V.Petkovičius.
Pandemijos valdymo taisyklės Slovakijoje iki šiol buvo itin griežtos. Iki šių pirmenybių jokios varžybos arenose negalėjo vykti su žiūrovais. Tik spaudžiant EHF, durys atsivėrė ir Europos rankinio čempionatą Slovakijoje galės stebėti iki 25 proc. užpildytos tribūnos. Mažiausiai šimto sirgalių laukiama iš Lietuvos.
„Testuojamės kiekvieną dieną. Tik atvažiavus – testai, šiandien iš ryto – testai. Kol kas niekas nieko pasakė – reiškia viskas gerai“, – teigė M.Andriuška.
Tiesa, dėl Rusijos rankininkų skiepų dar prieš Europos čempionatą buvo keliama daug klausimų: kaip juos vertis EHF (Europos rankinio federacija), nes „Sputnik“ vakcina nėra oficialiai pripažinta Europos Sąjungoje. „Oficialiai“ jokių problemų dėl to kol kas nekilo.
Su skiepų pažymėjimų keistenybėmis Rusijoje teko susidurti ir D.Virbauskui, kai jo klubas atvyko žaisti į Sankt Peterburgą, bet galiausiai lietuviui ir trims baltarusiams nebuvo leista išbėgti į aikštę.
„Pas juos ten labai įdomiai. Vienuose miestuose, pavyzdžiui, Sankt Peterburge reikia turėtis skiepų sertifikatus, kituose – nereikia. Ne tai, kad nebuvome skiepyti, nebuvome susitvarkę sertifikatų“, – pečiais traukė Lietuvos rinktinės kairysis kraštas, nacionalinėje komandoje žaidžiantis kartu su broliu Žanu Gabrieliu Virbausku.
„Pradžioje Rusijoje buvo sunku. Vis tiek – pirmas klubas užsienyje, pirmoji legionieriaus duona. Po to įsivažiavau, dabar viskas – padoriai“, – pridūrė D.Virbauskas.
Tiesa, slaptuoju agentu, išduosiančiu visas varžovų paslaptis, per pusmetį jis netapo. „Nelabai yra ką slėpti, vaizdo įrašai ir taip viską parodo. Kažkokių paslapčių nėra, kad galėčiau jas papasakoti. Be to, rinktinėje nežaidžia nė vienas mano ekipos draugas klube“, – pridūrė jis.
