„Laiškų su prašymais gauti garsiausių Lietuvos sportininkų autografus gauname kone kasdien“, – sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė. Sporto mėgėjai iš viso pasaulio prašo Rūtos Meilutytės, Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės, Vidos Vencienės autografų, prisimena ir Birutę Kalėdienę, bronzos medalį laimėjusią 1960 m. Romos Olimpinėse žaidynėse.
D. Gudzinevičiūtė sako, kad kolekcionuoti garsių atletų parašus užsienio šalyse yra labai populiaru. Ypač tokių kolekcininkų gausu Vokietijoje ir Čekijoje. „Kai atvykau į Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Generalinę asamblėją Prahoje, nustebau, kiek daug sporto mėgėjų būriuojasi oro uoste, kad gautų įvairių šalių atstovų parašus. Daugeliui komitetų atstovauja sporto legendos, garsūs čempionai, kurie Čekijos sostinėje sulaukė didžiulio dėmesio“, – pasakoja D. Gudzinevičiūtė, kuriai Prahoje taip pat teko kantriai dalinti autografus sporto gerbėjams.
Poros gerbėjai įveikdavo tūkstančius kilometrų
Tūkstančius gerbėjų visame pasaulyje turi Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, atstovavę Lietuvai net penkeriose olimpinėse žaidynėse. Karjerą baigusi šokėjų ant ledo pora per metus surengia daugiau negu du šimtus ledo šou – atlaiko didelį krūvį ir sukuria įsimintiną reginį žiūrovams įvairiose šalyse.
Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė sako, kad ilgametė jos sūnaus ir marčios karjera, pilna puikių pasirodymų, buvo pažymėta ne tik pasaulio ir Europos čempionatų medaliais, bet ir didžiuliu palaikymu užsienio šalyse. „Kai Margarita ir Povilas pasirodydavo ant ledo Japonijoje, atmosfera arenoje man primindavo auksinius „Žalgirio“ laikus – tribūnos tiesiog ošdavo, visur plevėsuodavo Lietuvos vėliavos. Pakelti ant kojų visus žiūrovus pavykdavo retai porai“, – teigia L. Vanagienė. Būriai gerbėjų iš Japonijos dėl Lietuvos šokėjų pasirodymų specialiai atvykdavo į Europą. L. Vanagienė leidžia užmesti akį į asmeninius archyvus, kuriuose – gausybė dailiojo čiuožimo poros gerbėjų laiškų, padėkų, liaupsių ir linkėjimų.
P. Vanagas ir M. Drobiazko buvo olimpinės komandos nariai, įgiję teisę atstovauti nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. 1992 metais Prancūzijoje, Albervilyje, jiedu kartu su dar keturiais sportininkais grąžino Lietuvos vėliavą į olimpines žaidynes po 64 metų pertraukos.
Simpatijas pelnė veikla už aikštės ribų
Iš viso po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sportininkai laimėjo 26 olimpinius medalius. Šalį pirmą kartą apėmė euforija, kai vasaros olimpinėse žaidynėse Barselonoje aukso medalį iškovojo disko metikas Romas Ubartas ir pirmą kartą nuskambėjo Lietuvos himnas. Vėliau bronza pasipuošė ir vyrų krepšinio rinktinė – džiaugsmas vėl veržėsi per kraštus.
Arvydas Sabonis ir Valdemaras Chomičius tuo metu jau žaidė Ispanijos klubuose. Šarūnas Marčiulionis rungtyniavo NBA. Jie ir kiti olimpiečiai pelnė daugybę sporto gerbėjų simpatijų ir padėjo užmegzti daug naudingų pažinčių, surinkti paramos. Siekiant įgyti galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, į susitikimus su Tarptautinio olimpinio komiteto vadovu, ispanu Juanu Antonio Samaranchu ir kitais aukštais pareigūnais buvo įtrauktas A. Sabonis – krepšinio legenda tuo metu žaidė Ispanijos čempionate, atstovavo Valjadolido „Forum“ komandai, tad mokėjo ispaniškai ir labai padėjo supažindinant tarptautinę bendruomenę su Lietuvos padėtimi.
Iš viso po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos sportininkai laimėjo 26 olimpinius medalius.
Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas pabrėžia, kad garsiausi Lietuvos sportininkai svariai prisidėjo prie Lietuvos pripažinimo ir diplomatijos pergalių. Jis primena, kad po 1990 metų kovo 11-osios Lietuvos sportininkai atsisakė atstovauti TSRS rinktinėms bei dalyvauti TSRS čempionatuose: „Dėl Lietuvos laisvės jie aukojo karjerą – sporto profesionalai neteko galimybės pusantrų metų dalyvauti aukščiausio lygio varžybose“.
1988 metų gruodžio 11 dieną atkurtas LTOK 1991 metų rugsėjį tapo pirmąja organizacija Lietuvoje, sulaukusia tarptautinio pripažinimo.
Parama – iš viso pasaulio
Kad Lietuvos vėliava suplevėsuotų olimpinėse žaidynėse, LTOK teko nueiti ilgą ir kliūčių pilną kelią. Lietuvos sportininkams reikėjo ne tik moralinio palaikymo ir plojimų, bet ir finansinės paramos. Siekti tikslo LTOK padėjo pasaulio lietuviai su bičiulių tinklu užsienyje. Be gerbėjų ir partnerių iš užsienio paramos nebūtų gimusi nei išskirtinių „Grateful Dead“ marškinėlių legenda, nei svarbūs straipsniai didžiausiuose pasaulio sporto leidiniuose.
Be gerbėjų ir partnerių iš užsienio paramos nebūtų gimusi nei išskirtinių „Grateful Dead“ marškinėlių legenda.
Visame pasaulyje gyvenantys lietuviai aktyviai rėmė atgimstantį Lietuvos sportą. Išeivių organizacijos metai po metų rodė išskirtinį uolumą ir susitelkimą, kad Lietuvos balsas per sportą pasiektų pasaulio galinguosius. Pasaulio lietuvių bendruomenė, Lietuvos laisvės lyga ir kitos organizacijos nuolat siuntė raštus kitų šalių institucijoms ir tarptautinei bendruomenei. „Valdas Adamkus tuomet vadovavo didžiausiai išeivijos sporto mėgėjų organizacijai – Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungai. Sąjungos nariai rinko lėšas – JAV dolerių mums atveždavo pats V. Adamkus. Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė mus rėmė svarais sterlingų – pinigus kaupėme banko sąskaitoje“, – prisimena A. Poviliūnas.
Tuo metu dar buvo sunku suvokti, kiek milžiniškų pastangų kainavo Lietuvos proveržis, užtat pilną istorinį paveikslą galima susidaryti šiandien vartant archyvinę medžiagą, įvairius dokumentus, laiškus, spaudą – prie Lietuvos sėkmės prisidėjo gausybė žmonių ir organizacijų.
Parama sportui – su galimybe laimėti pačiam
Ne tik garsių, bet ir paprastų žmonių parama sportui yra labai svarbi. Mat Olimpinė chartija visų pirma numato, kad LTOK turi būti finansiškai nepriklausoma organizacija.
Todėl 1992 metais LTOK įsteigė olimpines loterijas organizuojančią bendrovę „Olifėja“, kuri užtikrina, kad LTOK turėtų stabilų ir nepriklausomą finansavimo šaltinį.
„Šiandien pirkdami loterijos bilietus parduotuvėje ar internetu daugybė žmonių įgyja galimybę laimėti ir kartu svariai prisideda prie paramos sportui bei olimpiniam judėjimui“, – konstatuoja „Olifėjos“ generalinis direktorius Antanas Muraška. Įstatymo numatyta tvarka bendrovė kasmet LTOK skiria 8 procentus nuo išplatintų bilietų apyvartos.
Gautas lėšas LTOK paskirsto šalies olimpiečių pasirengimui olimpinėms žaidynėms, taip pat dalyvavimo jose išlaidoms padengti, moka stipendijas olimpinės rinktinės nariams ir olimpinės pamainos sportininkams, remia olimpinio švietimo veiklą.
Palaikymą išreiškia ir internetu
Patys sportininkai nuolat pažymi, kad palaikymas jiems yra be galo svarbus. Atletams gera jausti, kad visa šalis jais didžiuojasi ir linki pergalių. Svarbiausios sporto varžybos prie televizijos ekranų pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. O po skambių pergalių žmonės plūsta į miestų ir miestelių gatves bei sveikina vieni kitus – sportininkai sukuria didelę šventę Lietuvoje ir užsienyje gyvenantiems sporto mėgėjams.
Atletams gera jausti, kad visa šalis jais didžiuojasi ir linki pergalių.
„Kiekviena Lietuvos sportininkų pergalė mums yra didelė šventė ir geriausias įrodymas, kad 25 metus „Olifėja“ veikia tikslingai. Juk olimpinio judėjimo vertybės perduodamos iš kartos į kartą ir stipriai veikia visuomenę – ugdo gebėjimą rungtyniauti sąžiningai, moko džiaugtis bendra sėkme ir atkakliai siekti tikslo“, – teigia bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas. Jis nesistebi, kad Lietuvos sportininkai turi daugybę gerbėjų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Užsieniečių simpatijos mažai valstybei prie Baltijos neblėsta. Prie Lietuvos sporto sėkmės yra svariai prisidėjęs ne vienas sporto gerbėjas ir specialistas iš užsienio. Aktyviausi negaili savo žinių ir laiko. „Labai džiugu ir malonu, kad kitų šalių specialistai prisideda prie olimpinio judėjimo ir sporto Lietuvoje. Mes puikiai atsimename, kaip 1992 metais Lietuvos krepšinio rinktinės trenerių štabą įsiliejo ispanas Javieras Imbroda ir amerikietis Donas Nelsonas jaunesnysis. Šiandien vokietis treneris Berndas Haake veda į priekį Lietuvos ledo ritulio rinktinę, o kitas užsienietis, italas Giovanni Postiglione, konsultuoja medalius skinančią Lietuvos irklavimo rinktinę. Tokie geros valios pavyzdžiai iš tiesų įkvepia“, – sako D. Gudzinevičiūtė. G. Postiglione 2016 metais už pagalbą Lietuvos sportininkams buvo įvertintas „LTeam“ apdovanojimu.
LTOK prezidentė teigia, kad Lietuvos nepriklausomybė sportininkams atvėrė daugybę kelių ir galimybių varžytis su geriausiais pasaulio atletais, o sportininkų pavyzdys šiandien gerbėjus žavi lygiai taip pat, kaip ir 1992 metų Albervilio ar Barselonos olimpiadose.
Skirtumas tik tas, kad šiandien sporto mėgėjai visame pasaulyje savo palaikomų atletų gyvenimą gali tiesiogiai sekti internete ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, Rūtos Meilutytės, Airinės Palšytės ar Šarūno Jasikevičiaus įrašai „Instagram“ tinkle sulaukia daugybės palaikymo žodžių ir linkėjimų ne vien iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Izraelio, Turkijos, Ispanijos bei kitų valstybių. Taip sportininkai garsina savo šalį ir įkvepia kitus siekti savo svajonių – nuosekliu ir atkakliu darbu, pasiaukojimu, valia bei tikėjimu.
