Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 01 03

Lietuvos sporto pinigų dalybos: Rio žibėję irkluotojai gavo kur kas daugiau, bet krepšinio nepralenkė

Pinigus į Lietuvos sportininkų ir federacijų funkcionierių kišenes skirstantis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF) prieš pat Naujuosius atliko pirmuosius darbus. Kaip ir kasmet, pirmiausia finansinės injekcijos pasiekė nacionalinių sporto (šakos) federacijų sąskaitas.
Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris
Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris / Vytauto Dranginio nuotr.

Didelio sportinio meistriškumo plėtotės krypties programoms šiemet išdalinta 3,94 mln. eurų, t.y šiek tiek daugiau, nei federacijoms atiteko pernai (3,59 mln.).

Nors antrąja šalies religija vadinamam krepšiniui šiemet parama buvo sumažinta daugiau nei 100 tūkst., ši sporto šaka ir vėl prarijo didžiausią gabalą – 421 tūkst. eurų.

Antrąją vietą pagal skirtas lėšas užėmė plaukimas (337,1 tūkst.), į trečiąją šovė puikiai Rio olimpiadoje pasirodę irkluotojai (253 tūkst.). Įdomu, jog pernai irklavimo federacija tenkinosi vos kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Futbolo federacijai iš KKSRF saujos atseikėta 54,8 tūkst. eurų.

Labiausiai KKSRF finansuojamos sporto šakos:
1. Krepšinis – 421 000
2. Plaukimas – 337 100
3. Irklavimas – 253 000
4. Aviacija – 227 500
5. Lengvoji atletika – 198 700
6. Šiuolaikinė penkiakovė – 191 000
7. Baidarių ir kanojų irklavimas – 171 000
8. Dviračių sportas – 138 800
9. Rankinis – 104 000
10. Gimnastika – 94 000
11. Sportiniai šokiai – 90 000
12. Imtynės – 88 000
13. Sunkioji atletika – 85 000
14. Buriavimas – 81 900
15. Boksas – 81 500

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?