Žmonių fizinė ir psichinė sveikata labai priklauso ir nuo gyvensenos, kurios vienas iš komponentų – fizinis aktyvumas. Tinkamas motyvacijos būti fiziškai aktyviu ir integracijos per sportą skatinimas įgalina didinti vaikų ir jaunuolių, ypač neįgalių, sveikatinimą. Ar jie įgis reikiamų įgūdžių ir poreikį būti fiziškai aktyviu suaugusiame gyvenime, ar patirs judėjimo džiaugsmą, o ne nusivylimą ir patyčias, ar nuspręs pasukti profesonaliu sportininko keliu ir sėkmingai juo keliaus – čia labai svarbus sporto ir fizinio aktyvumo specialistų (trenerių) vaidmuo. Šiuolaikiškai treniruojantis, turintis reikalingų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų treneris, fizinio aktyvumo specialistas gali lemti vaikų ir jaunimo sportinių bei fizinio aktyvumo veiklų pasirinkimą. Specialiųjų kompetencijų įgiję treneriai ir fizinio aktyvumo specialistai gali paskatinti įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės vaikus bei jaunuolius būti fiziškai aktyvius.
Koks turi būti šios srities specialistas? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų turi turėti šiuolaikinis treneris? Be anatomijos, fiziologijos, bazinių treniravimo ir kitų sportininkų rengimo žinių, labai svarbu išmanyti bei taikyti fizinio aktyvumo skatinimo metodikas, psichinės sveikatos stiprinimo būdus, komunikacijos bei šiuolaikines technologijas.
Kvalifikuotiems fizinio aktyvumo ir sporto specialistams reikia kvalifikacijos rengimo programų, kurios atlieptų šiuolaikines fizinio aktyvumo ir sveikatinimo bei sporto sektoriuose išryškėjusias problemas: sporto etikos pažeidimai, dopingo vartojimas, smurtas (priekabiavimas), rasizmas, netolerancija bei diskriminacija, motyvacijos likti sporte nebuvimas, neįgaliųjų sporto plėtros galimybės. Įvairių sporto šakų treneriai ir fizinio aktyvumo specialistai privalo turėti tinkamą kvalifikaciją, žinių ir įgūdžių, kurie užtikrintų kokybišką įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkų rengimą bei fizinio aktyvumo paslaugų gyventojams teikimą.
Lietuvos sporto universitetas (LSU) vykdo projektą „Šiuolaikinio trenerio kvalifikacijos tobulinimas“, kurio tikslas – suteikti šiuolaikinio trenerio kompetencijų asmenims, įgijusiems aukštąjį, bet ne sporto krypties išsilavinimą. Projekto trukmė – dveji metai, per kuriuos projekto dalyviai lankys mokymus, atliks praktiką, o dalis jų galės save išbandyti kaip neįgalių vaikų ir jaunuolių plaukimo treneriai. LSU lektoriai parengė metodinę knygą, kuri padės projekto dalyviams pagilinti žinias sporto etikos, vaikų treniravimo, sportininkų parengtumo testavimo ir neįgaliųjų fizinio aktyvumo bei sportinės veiklos organizavimo srityse.
Remiantis statistika, kvalifikacijos tobulinimo mokymų gali prireikti 20 proc. olimpinių sporto šakų, 40 proc. kitų sporto šakų, beveik 70 proc. techninių sporto šakų ir 30 proc. neįgaliųjų sporto trenerių, šiuo metu dirbančių su kūno kultūros ir sporto veiklos leidimu, kuris suteikia teisę dirbti ribotą laiką. Todėl šis projektas gali patenkinti šių asmenų kvalifikacijos tobulinimo poreikį. Be to, yra nemažai aukštąjį, bet ne sporto krypties, išsilavinimą turinčių jaunų žmonių, kurie patys yra fiziškai aktyvūs ir sportuoja įvairų sportą. Jie norėtų dirbti fizinio aktyvumo ir sporto specialistais, tad šis projektas tam turėtų pasitarnauti.
Projektas „Šiuolaikinio trenerio kvalifikacijos tobulinimas“ yra bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis.
