D.Gudzinevičiūtė įprastai neieško žodžių kišenėje, bet antradienį į spaudos konferenciją sukviestiems žurnalistams ji pirmiausia iš lapo perskaitė 10 minučių kalbą. Pateikiame svarbiausias jos ištraukas.
LTOK prezidentės kalba:
„Metus pasitinkame nežinioje, negalėdami nieko planuoti ir prarasdami pagrindinį savo finansavimo šaltinį, prarasdami beveik viską.“
„LTOK prezidente esu jau 9 metus. Ta kova, tiksliau karas, į kurį papuolėme, nėra naujas. Jis vyksta beveik nuo pat pirmosiose dienos, kai LTOK prezidento postą laimėjo kiti, nei kas norėjo.“ (2012 metais LTOK prezidento rinkimuose ji 57:43 įveikė Virgilijų Alekną, – past.)
„Gandų buvo pačių įvairiausių. Pradedant, kad tai – kerštas už kritiką valdininkams, baigiant – kad tai kaina, kurią turime sumokėti dėl to, jog valdome pelningą verslą, neleidžiantį šalyje išpopuliarėti lošimams.“
„Iniciatyva keisti 30 metų šalyje veikusį LTOK finansavimo modelį kilo staiga ir keistai – kratomis Seime ir įtarimais lošimų verslo atstovams. Negirdint nei mūsų, nei sportininkų – loterijų įstatymas buvo pakeistas.“
„Visos LTOK ataskaitos yra viešos, jas gali rasti kiekvienas, besinaudojantis internetu.“
„Pradėjome planuoti veiklos modelį, kurį turėjome užtikrinti tik iš dividendų, gaunamų iš mūsų valdomos loterijų bendrovės „Olifėja“. Bet sulaukėme dar vieno smūgio. Seimo biudžeto ir finansų komitete svarstomas loterijų mokesčio pakėlimas – nuo 13 iki 18 proc. Nebuvome pakviesti nei mes, nei loterijų verslo atstovai. Darbotvarkėje nebuvo net tokio klausimo – jis staiga atsirado ir įgavo kūną.“
„Mes netenkame dar dviejų trečdalių to, ką galėjome planuoti. Gaunamų lėšų tikrai neužteks mūsų vykdomoms programoms. Tai, kas vyksta dabar – tai tiesiog lažybų verslo propagavimas.“
„Loterijų įstatymo projektai Seime stumiami buldozeriu, be jokių svarstymų. Galiu tik spėti, kad jie naudingi tik lošimams. Apie kyšius turbūt teko girdėti, kad Samoilas Kacas, būtent atstovaujantis lošimų verslui, buvo sulaikytas Seime dėl įtarimų davus kyšį. Neatmestina versija, kad ir toliau panašiu principu yra priiminėjami šie įstatymai.“ (Plačiau apie šią istoriją ir S.Kaco komentaras – čia.)
Kas keičiasi?
Apie 10 mln. eurų biudžetą turėjęs LTOK iki šiol veikė pagal unikalų modelį – iš savo paties valdomos loterijų įmonės „Olifėja“ pervesdavo sau 8 proc. paramą, t. y. nuo gautų apyvartinių lėšų.
„Mokesčių liūto dalį verslininkai perveda ne į biudžetą, o patys paskirsto taip, kaip nori. Taigi valstybinės institucijos nedalyvauja viešųjų pinigų skirstyme“, – galiojusios tvarkos problematiką, registruodamas įstatymo pataisas, aiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
Šioms įstatymo pataisoms jau pritarta. Pagal naująją tvarką, nuo kitų metų liepos 1 d. tie 8 proc. keliaus nebe į LTOK, o į valstybės biudžetą.
Politikai žada pridėti dar ir tuos 5 proc., kuriuos loterijų bendrovės susimoka nuo išplatintų bilietų vertės – ir visą šią sumą išdalinti sportui. Pinigų maišas šalies sportininkams taip padidėtų 38 proc. Tiesa, keliautų jau ne per LTOK biudžetą.
LTOK piniginė, pagal naująją tvarką, turėjo susitraukti iki 3 mln. eurų – tiek pernai gauta dividendų nuo loterijų bendrovės „Olifėja“ pelno.
Pakėlus mokesčius loterijoms nuo 13 iki 18 proc., pasak LTOK prezidentės, organizacija netektų dviejų trečdalių ir šios sumos. Iš 10 mln. eurų biudžeto LTOK kišenėje liktų vienas milijonas eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms nustatyti 20 proc., o loterijų organizatoriams – 18 proc. mokesčio tarifą. Tam pritaria ir Finansų ministerija.
Šios įstatymo pataisos Seime dar nėra patvirtintos.
Kreipėsi ir į STT
„Kalbamės su visais, su kuo įmanoma. Tas įstatymas dar nėra priimtas. Labai tikimės tos geros valios ir supratimo, kad tai yra visiškai nelogiška. Tai yra elementarus vienos verslo šakos žlugdymas. Mano žiniomis, loterijų asociacija kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisiją, į STT ir prokuratūrą, prašydama ištirti, ar tai nėra kitos verslo grupės neteisėto lobizmo pasekmė“, – jau atsakinėdama į žurnalistų klausimus tikino LTOK prezidentė.
„Planavome, kaip gyvensime be tų 8 proc. paramos, kai netikėtai, kaip sniegas iš giedro dangaus, Seimo biudžeto komitete, prieš tai net neįtraukus į klausimus, šmurkšt ir praėjo šitas loterijų mokesčių įstatymas. Nebuvo pakviesti nei sporto, nei loterijų organizacijų atstovai“, – tęsė D.Gudzinevičiūtė.
„Mokestis loterijoms yra visiškai neadekvatus, lyginant su kitais lošimais. Visos loterijos bankrutuotų, išskyrus mūsų didžiąją („Olifėją“, – past.). Mūsų didžiosios pelningumas liktų toks ne visai adekvatus.
Argumentai, kad tokie mokesčiai mokami Čekijoje – 35 proc. – ne visai teisingi, nes Čekijoje mokesčiai mokami nuo GGR (Gross Gaming Revenue, – past.), nuo to, kas lieka išmokėjus laimėjimus. Šiuo atveju, loterijos būtų apmokestinamos nuo apyvartos. Tie 30 proc. nuo GGR loterijoms būtų visiškai normalus mokestis“, – loterijų verslo užkulisiais dalinosi LTOK prezidentė.
„Kitas argumentas, kad azartiniams lošimams įstatymas įpareigoja išmokėti didesnes sumas, manau, irgi nėra geras, nes didesnio procento laimėjimų išmokėjimas skatina lošimą, patrauklumą būtent azartiniams lošimams, kurie yra socialiai pavojingi ir skatina priklausomybę. Loterijos, kurios įstatymu įpareigotos sumokėti 50 proc. laimėjimų – yra daugiau skirtos šou, pasilinksminimui, žaidimui. Tikrai niekur neįvardinama, kad loterija galėtų kelti kokią nors socialinę priklausomybę – nusipirkus bilietą reikia laukti savaitę“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.
