LTOK būstinėje Žirmūnų Olimpiečių gatvėje – laukimo nuotaikos.
Pasaulio olimpiniam judėjimui priklausanti savarankiška ne pelno visuomeninė organizacija kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų dalyvavimu olimpinėse žaidynėse.
Nuo 1988-ųjų gruodžio 11-osios, kai Vilniaus Profsąjungų rūmuose kone pusė tūkstančio atstovų atkūrė LTOK, ši organizacija turėjo vos du vadovus.
Prezidento kėdė – retas oras, kurio įkvėpti pavyksta tikrai ne kiekvienam.
Artūras Poviliūnas LTOK vadovu buvo renkamas net šešias kadencijas. 2012-aisiais arši kova dėl atsilaisvinusio posto tarp dviejų olimpinių čempionų Dainos Gudzinevičiūtės ir Virgilijaus Aleknos baigėsi legendinės šaulės pergale.
2016 metais antrą kadenciją vilnietė užsitikrino rinkimuose nesulaukusi konkurencijos.
Dar po ketverių metų už 2000-ųjų Sidnėjaus olimpinę čempionę balsavo 49 LTOK generalinės asamblėjos dalyviai, jos konkurentas – tuometinis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis – sulaukė vos 17 balsų.
Tyla verčia ieškoti variantų
Nesunkiai D.Gudzinevičiūtė laimėtų ir šiemet spalį vyksiančius rinkimus, tačiau priimti lemiamą sprendimą 58-erių moteris kol kas delsia.
Ši tyla jaukia ne tik oponentų, bet ir artimiausios D.Gudzinevičiūtės aplinkos planus.
15min žiniomis, ilgamečiai LTOK prezidentės bendražygiai ir rėmėjai nėra ypač patenkinti esama situacija, pasyviu D.Gudzinevičiūtės elgesiu ir iš lėto pradėjo dairytis naujo įpėdinio.
Šaltinių teigimu, nuo tiesaus atsakymo dėl ateities LTOK prezidentę gali sulaikyti kiek pasikeitusios šeiminės aplinkybės bei vis didėjanti įtaka Tarptautiniame olimpiniame komitete.
2018-ųjų metų spalį Buenos Airėse D.Gudzinevičiūtė šturmavo dar vieną olimpinę aukštumą, nors „Tautiškos giesmės“ Argentinos sostinėje ir nebuvo.
D.Gudzinevičiūtė tapo IOC nare ir pateko tarp tų, kurių rankose oficialiai turėtų būti svarbiausi olimpinio judėjimo sprendimai.
Ne paslaptis, kad vokiečio Thomaso Bacho valdoma IOC primena savotišką privilegijuotųjų ir išrinktųjų luomą. Šiuo metu yra 106 IOC nariai, o iš viso gali būti ne daugiau kaip 115. Iki šiol to pasiekti nebuvo pavykę nė vienam mūsų šalies atstovui.
Tarp IOC narių – daugybė olimpinių čempionų ir karališkųjų asmenų. Nors formaliai vyksta balsavimai dėl perrinkimo, IOC narystę praranda retas, nebent pažeistų Olimpinę chartiją ir be pateisinamos priežasties praleistų dvi IOC serijas.
Narystę riboja vienintelis – amžiaus – limitas, kuris siekia 70 metų. Tai reiškia, kad artimiausius trylika metų D.Gudzinevičiūtė gali būti rami dėl savo ateities.
Dar 2013 metais lietuvė buvo išrinkta į Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomąjį komitetą, o 2021-aisiais tapo EOK viceprezidente – pirmąja moterimi šiose pareigose.
„Per 12 metų pavyko nuveikti išties daug. Tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautinėje sporto arenoje. Kol kas sprendimo dėl kandidatavimo nesu priėmusi, tačiau bet kokiu atveju apie tai kalbėsiu ir tarsiuosi su sporto bendruomene“, – teigiama raštu D.Gudzinevičiūtės 15min atsiųstame atsakyme.
Taigi D.Gudzinevičiūtei vis labiau žvalgantis į platesnius tarptautinius vandenis, LTOK kabinetuose juntamas sujudimas. Negaunant aiškaus šaulės atsakymo, organizacijos ateitis pradėta iš lėto projektuoti kitoje šviesoje.
Nors Seimui priėmus Loterijų įstatymo pataisas, iki tol olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. bendrovės „Olifėja“ apyvartinių lėšų nuo 2022 m. metų liepos patenka į valstybės biudžetą ir visą sporto finansavimą perėmė valstybė, didžiausios ir ilgiausiai dirbančios Lietuvos loterijų bendrovės įtaka šalies olimpiniam judėjimui – vis dar milžiniška.
Rožinis bendrovės logotipas su dviem sukryžiuotais raktais ir toliau tebepuošia tą patį LTOK pastatą, ant kurio puikuojasi ir penki olimpiniai žiedai. „Olifėjos“ akcininkai Antanas Muraška bei Donatas Kazlauskas ir toliau yra esminės šalies olimpinio vektoriaus kryptį brėžiančios figūros.
Neliks generalinio sekretoriaus
Net jeigu D.Gudzinevičiūtė ir nuspręstų sustoti, dabartinė jos aplinka bandys išsaugoti prestižiškiausius LTOK postus.
15min žiniomis, kad ir koks būtų D.Gudzinevičiūtės apsisprendimas, LTOK generalinio sekretoriaus poste ateinantį rudenį tikrai neliks ilgamečio prezidentės bendražygio Valentino Paketūro.
Iš Trakų kilęs 63-ejų funkcionierius nusprendė trauktis.
Buvęs rankininkas sporto vadovo karjerą pradėjo Lietuvos rankinio federacijoje. 2000-aisiais jis tapo LTOK Vykdomojo komiteto nariu, o 2012-aisiais – generaliniu sekretoriumi, pakeitęs tris kadencijas šiame poste išdirbusį Vytautą Zubernį.
Po LTOK atkūrimo organizacija turėjo tik keturis generalinius sekretorius, iš kurių trumpiausiai – vieną kadenciją – dirbo tik Janis Grinbergas. Visi trys jo pasekėjai vadovavo po tris kadencijas.
|
V.Paketūras nusprendė trauktis, tad ši pozicija po Paryžiaus olimpinių žaidynių vyksiančioje asamblėjoje tikrai atsilaisvins.
Favoritas – aiškus, bet nekalbus
15min šaltinių teigimu, kuluaruose kalbama, kad su šiuo postu vis rimčiau peršamas dar vienas olimpinis prizininkas – Mindaugas Griškonis.
Kitą savaitę 38-ąjį gimtadienį švęsiantis akademinio irklavimo atstovas – 2016-ųjų vasaros olimpinių žaidynių sidabro laimėtojas, daugkartinis Europos ir Lietuvos čempionas.
Trijų olimpinių žaidynių dalyvis į šalies sporto valdžios olimpą veržiasi su ne ką mažesniu entuziazmu nei sėdėdamas valtyje.
2021-ųjų spalį vilnietis buvo išrinktas Lietuvos irklavimo federacijos prezidentu, iš šio posto išvertęs ilgametį vadovą Dainių Pavilionį.
Prieš rinkimus M.Griškonis savo pirmtakui žėrė daugybę kaltinimų nekompetencija ir netinkamu federacijos valdymu.
Nuo 2013-ųjų organizacijai vadovavęs D.Pavilionis kandidatavo į prezidentus, tačiau rinkimų dieną jau buvo susitaikęs su pralaimėjimu ir konferencijoje net nepasirodė.
LIF vairas atiteko M.Griškoniui, o generaliniu sekretoriumi paskirtas Saulius Ritteris – žmogus, su kuriuo irkluodamas vieną valtį Rio de Žaneire vilnietis iškovojo didžiausią savo karjeros pasiekimą.
Tiesa, jau netrukus D.Pavilionis pareiškė, kad LIF rinkimai buvo neteisėti (nes 12 iš 21 dalyvavusio nario neturėjo balso teisės), apkaltino M.Griškonį valdžios užgrobimu ir atviras buvusių bendražygių karas persikėlė į teismo salę.
Po kurio laiko D.Pavilionis galiausiai sudėjo ginklus ir savo pretenzijų atsisakė.
LTOK koridoriuose kalbama, kad M.Griškonis gali šturmuoti dar aukštesnį postą.
Jis gali tapti savotiška dabartinės sistemos gile, iš kurios bus bandomas išauginti dar vieną ilgametį ąžuolą. Kaip kadaise ja buvo D.Gudzinevičiūtė.
M.Griškonis turi svarbiausių LTOK rėmėjų paramą, kurią užsitarnavo ne pirmus metus demonstruojama ištikimybe. Vilniečio pirštų atspaudai buvo matomi jau prieš ketverius metus ant D.Gudzinevičiūtės sėkmės. Prieš praėjusius prezidento rinkimus M.Griškonis gana agresyviai oponavo konkurenciją prezidentei mėginusiam sudaryti E.Vaitkaičiui.
15min žiniomis, buvęs irkluotojas regimas LTOK generalinio sekretoriaus poste ir turėtų pakeisti V.Paketūrą.
Jeigu D.Gudzinevičiūtė nuspręstų nekandidatuoti ketvirtai kadencijai, M.Griškonis būtų pagrindinis kandidatas užimti patį svarbiausią LTOK postą.
Tiesa, pats irkluotojas šios perspektyvos viešai kol kas kratosi. Į 15min skambutį olimpietis reagavo tarsi į vidurnaktį jį prikėlusį žadintuvą.
„Pirmą kartą girdžiu ir neturiu ką pakomentuoti šiuo klausimu. Rinkimai vyksta kas ketverius metus ir tokias spekuliacijas girdžiu pirmą sykį. Šiuo metu esu Irklavimo federacijos prezidentas. Su manimi niekas apie tai nėra kalbėjęs. LTOK prezidento postas – renkamas, o ne skiriamas. Nelabai suprantu jūsų klausimo“, – į 15min užklausą dėl galimo naujo karjeros posūkio tiesmukai atsakė M.Griškonis.
Perklaustas, ar svarstytų tokį variantą, jei sulauktų palaikymo, irkluotojas laikėsi savo linijos.
„Aš apie tai nekalbu, nes nėra apie ką kalbėti ir būtų kvaila. Kai bus rinkimai, kai bus kažkas, tada ir galvosiu, ką daryti. Šis klausimas man kaip iš dangaus, visiškai nelogiškas“, – tikino irkluotojas.
Kiek daugiau nei prieš dvejus metus tapęs LIF prezidentu, M.Griškonis tikino dar nežinąs, ar tęs savo sportinę karjerą.
Tvirto atsakymo sportininkas neturi iki šiol. Kalbėdamas su 15min irkluotojas tikino, jog šiuo metu vis dar aktyviai sportuoja ir tęsia profesionalo karjerą.
„Taško kol kas nepadėjau, vis dar sportuoju ir ruošiuosi“, – teigė 2021-ųjų geriausias Lietuvos sportininkas.
Ar yra galimybė jį išvysti ketvirtoje olimpiadoje, M.Griškonis atsako trumpai: „Galbūt“.
Opozicija šį kartą – pasyvi
Kad būsimų rinkimų nugalėtojas bus aiškus dar prieš balsuotojams atiduodant savo lapelius, aišku ir dėl per ketverius metus stipriai sumenkusių LTOK opozicijos ambicijų.
2020-aisiais su D.Gudzinevičiūte konkuravusio E.Vaitkaičio kandidatūrą iškėlė penki LTOK nariai, tarp kurių buvo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, Karatė federacijos vadovas Romas Vitkauskas, Biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas, Laipiojimo sporto federacijos prezidentė Margarita Smirnovienė ir pats Plaukimo federacijos vadovas.
Vis dėlto per ketverius metus entuziazmas, panašu, jog yra stipriai priblėsęs. Praėjusių rinkimų rezultatai ir triuškinanti D.Gudzinevičiūtės pergalė oponentams davė aiškius atsakymus.
Nors iki asamblėjos dar likę nemažai mėnesių, šiemet rimtesnė jėgos iš konkurentų dabartinė LTOK valdžia vargu ar sulauks.
Pasikeitusi šalies sporto finansavimo politika šiam postui patrauklumo taškų irgi nepridėjo.
Tarp asmenų, kurie galėtų mesti pirštinę D.Gudzinevičiūtei ar kitam dabartinės LTOK valdžios pasirinktam kandidatui, realiausiai galėtų būti minimos to paties E.Vaitkaičio, buvusio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus Mindaugo Špoko ar buvusio sporto departamento vadovo Edžio Urbanavičiaus pavardės.
Visgi, 15min žiniomis, nė vienas iš šių asmenų didelio ryžto kovoti su vėjo malūnais ir atsisakyti dabartinių postų nėra linkę. E.Vaitkaitis jau kuris laikas vadovauja „Žalgirio“ arenos baseinui, M.Špokas – Nacionalinei sporto agentūrai, o E.Urbanavičius yra Nacionalinės sporto federacijų asociacijos vadovas.
