Buvęs irkluotojas, pastaraisiais metais bėgimo triatlono trasose startavęs Mantas Marcinkevičius ruošiasi dar vienoms varžyboms.
Dabar Vilniaus sporto centro direktorius, irklavimo ir triatlono federacijų viceprezidentas turi naują tikslą – nugalėti savo buvusią vadovę Dainą Gudzinevičiūtę ir tapti nauju Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu.
Spalio 11 dieną rinkimuose M.Marcinkevičius nenori būti statistiniu veikėju.
„Norime pasikauti, ne tik sudrumsti vandenį“ – sakė M.Marcinkevičius, ketvirtadienį ryte per spaudos konferenciją BNS naujienų agentūroje pristatęs savo komandą, kurioje yra ir žinomų sporto pasauliui asmenų.
Generalinio sekretoriaus pozicijai, pergalės rinkimuose atveju, kviečiamas vienas garsiausių šalies buvusių plaukikų, trejų olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sporto klausimais Vytautas Janušaitis, pastaruosius kelerius metus vadovaujantis Lazdynų baseinui Vilniuje.
„Teko prisidėti prie sporto politikos, pastaruosius 8 metus dirbu sporto ūkinėje veikloje“, – sakė Lazdynų daugiafunkciniam sporto kompleksui vadovaujantis V.Janušaitis. – Kalbant apie LTOK, generalinio sekretoriaus funkcijos yra labiau ūkinės, administracinės. Noriu padėti Mantui ir komandai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.“
Viceprezidento pareigoms kviečiamas Giedrius Gustas – buvęs žinomas krepšininkas, rungtyniavęs Lietuvos rinktinėje ir Kauno „Žalgiryje“, o pastaruoju metu vadovaujantis Birštono sporto centrui.
„Esame nusimatę idėjas ir įrankius, kaip daug dalykų padaryti geriau, – sakė buvęs Eurolygos ir Europos čempionas su Lietuvos rinktine G.Gustas, po karjeros vadovavęs ir Lietuvos moterų krepšinio lygai.
Tokioms pareigoms, sėkmės rinkimuose atveju, kviečiamas ir Elijus Čivilis – dabartinis agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas, informacinių technologijų specialistas, dirbęs žinomiausiose užsienio kompanijose, anksčiau buvęs Lietuvos dviračių sporto federacijos vadovu, daug metų aktyviai pats minantis dviratį 24 val. distancijų varžybose.
E.Čivilį pristatęs kaip „vieną šviesiausių ir išmintingiausių pažįstamų žmonių“, M.Marcinkevičius teigė, kad šio dviračių sporto atstovo stiprybė yra investicijos.
„Mano motyvacija čia ateiti buvo noras iš tiesų paimti sportą į rankas. Kadangi dirbu su investicijomis, žinau, kad užsienyje sportas yra Nr.1, per ką Lietuvą žino dauguma užsienio auditorijos, – kalbėjo E.Čivilis. – Bet tiltų tarp sporto ir valstybės trūksta, trūksta tiltų tarp sporto ir verslo. Reikia juos sujungti bendrai sinergijai. Šiandien šie dalykai, deja, vaikšto atskirai. Didieji verslai nėra sporto rėmėjai, o valstybinis finansavimas nėra prieinamas LTOK dėl teisinių priežasčių. Daug dalykų galima būtų suvienyti.“
Spaudos konferencijoje nedalyvavo, bet irgi viceprezidentės postui siūloma Eglė Balčiūnaitė – buvusi bėgikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse 800 m rungtyje.
Suprasti akimirksniu
- M.Marcinkevičius dabar yra Vilniaus sporto centro vadovas, dviejų sporto šakų federacijų – irklavimo ir triatlono – viceprezidentas.
- Prieš tai jis septynerius metus dirbo šalies olimpiniam judėjimui, 2018–2022 m. ėjo LTOK įsteigto Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktoriaus pareigas. Tuo metu M.Marcinkevičiaus viršininkė tuo metu buvo būtent D.Gudzinevičiūtė, LOF fondo valdybos pirmininkė, LTOK prezidentė. Prieš dvejus metus LTOK vykdomasis komitetas „abipusiu susitarimu“ nutraukė darbo sutartį su M.Marcinkevičiumi.
- Dabar rinkimams M.Marcinkevičiaus kandidatūrą iškėlė Lietuvos dviračių sporto, laipiojimo sporto, šiuolaikinės penkiakovės, triatlono federacijos ir olimpiečių atstovė Brigita Virbalytė.
„Manau, kad tai stipri komanda, – sakė M.Marcinkevičius. – Jie čia yra ne dėl grožio, o todėl, kad yra profesionalai, turintys vertybinį stuburą, dori žmonės, o svarbiausia – tai sporto žmonės, nes šiuo metu olimpinio sporto valdžioje yra žmonės, kurie tik deklaruoja, kad yra sporto žmonės, o aukščiau stato ne sportą, o save ir savo interesus. Esu įsitikinęs, kad su šia komanda, kiekvieno kompetencijomis ir patirtimi, mes galėsime įgyvendinti pokyčius, kuriuos numatome savo programoje.“
M.Marcinkevičius trumpai pristatė ir save. „Nesu olimpinis čempionas, bet sportuoju visą gyvenimą iki šiol, – sakė jaunystėje Danijoje magistro studijas socialinėje srityje, o taip pat prieš kelerius metus sporto organizavimo magistro studijas Vilniaus universitete baigęs 41 metų vilnietis. – Negaliu pasigirti dideliais laimėjimais tarptautinėse varžybose, bet dalyvavęs esu, patirčių turiu.“
Buvęs irkluotojas, paskui triatlono varžybose startavęs M.Marcinkevičius priminė, kad po ilgo etapo LTOK dabar dirba Vilniaus sporto centre direktoriumi. Jis atsakingas už 5 mln. eurų biudžetą. „Juokauju, kad turiu ne tik savo du vaikus, bet ir 2,2 tūkst. vaikų Vilniuje, už kurių ugdymą taip pat jaučiu atsakomybę“, – sakė M.Marcinkevičius, akcentavęs, kad gerai išmano viešuosius pirkimus.
„Einame kaip nauja karta, norėtume LTOK perkrovimo“, – pabrėžė M.Marcinkevičius, kurio pirmoji išsami pristatymo spaudos konferencija vyko visą valandą.
„Jeigu mums pasiseks, iš esmės būsime tik trečia LTOK vadovybė per istoriją. Mes norime daryti kitaip, moderniau. Norime perkrovimo“, – sakė M.Marcinkevičius.
Jis teigė, kad einama su skambiu šūkiu: „Kiekvienas gimsta olimpiečiu“.
„Vis dėlto tokiais dažniausiai netampama. Netampama dėl prastos vadybos, dėl to, kad jauname amžiuje neįdiegiamos tinkamos vertybės. Be to, jaunimas turi daug žalingų pagundų. Mūsų tikslas, kad taptume olimpiečiais visi – jei ne olimpinėse žaidynėse, tai širdyje“, – sakė M.Marcinkevičius prieš pristatydamas savo programą.
Jis tvirtino, kad vienas prioritetų – stipri olimpinė bendruomenė.
„Net dirbdamas LTOK esu girdėjęs sakinį, kad „sportininkai nesvarbu, jie nebalsuoja“. Skaudu girdėti tokį sakinį, bet jis atspindi tai, kas vyksta. Sportininkai ir federacijos nėra svarbūs, o mes norime tai keisti ir daryti juos prioritetu“, – sakė M.Marcinkevičius.
Jis teigė, kad LTOK vykdo jaunimo programas, bet nevykdo talentų identifikavimo, o tai galima būtų vykdyti privačiomis lėšomis.
„Pas mus užburtas ratas – kol nėra rezultatų, nėra finansavimo. Tad norėtume skautinti, ieškoti talentų, juos radus suteikti jiems galimybes, kad jie ne tik nuvažiuotų į olimpinius festivalius, bet ir jiems pasiruoštų. Nes dabar jaunimas tik nuvežamas, su jais susipažįstama kelionės išvakarėse išduodant ekipuotę. O ryšys turėtų būtų nuoseklus, – kalbėjo M.Marcinkevičius. – Taip spręstume ir jaunimo užimtumo problemą, kad jie rinktųsi ne narkotikus, o sportą. Dabar trūksta jaunų sporto influencerių, kurie galėtų rodyti pavyzdį.“
M.Marcinkevičius teigė, kad reiktų spręsti ir olimpiečių psichologijos klausimus, nes per žaidynes kai kurie nepasirodo pagal galimybes: „Tai spręsti norėtume per dvilypės karjeros programą, bet ne per tą, kuri dabar vyksta tik teoriniais mokymais. Norėtųsi praktinės dalies, sudaryti galimybes dirbti per privačius partnerius, dirbant valandą ar dvi per dieną, o gal savaitgalį. Užsienio šalyse, Kanadoje, Australijoje mačiau pavyzdžių sportininkų, kurie dirba kitur, bet ir sportuoja bei laimi olimpinius medalius. Danijoje olimpinius medalius laimėję keturvietės irkluotojai buvo dirbantys: IT specialistas, buhalteris, dantistas, vienas dirbo pusiau fizinį darbą, bet savo atostogų sąskaita vyko į stovyklas ir varžybas. Kita profesija nuima spaudimą nuo klausimo „kas bus, jei nepasiseks žaidynėse, kas bus, jei nieko nelaimėsiu?“
Kandidatas į LTOK prezidentus teigė, kad reiktų didesnio dėmesio sporto legendoms. „Pas mus dėmesys jiems neveikia arba veikia šlubuojant per olimpiečių asociaciją. Australijoje matėme sistemą, kaip veikia naudų paketai, kuo olimpiečiai gali naudotis, kaip jie įtraukiami į socialines misijas, ką ir pats bandžiau daryti – pavyzdžiui, bendradarbiaujant su „Eglės“ sanatorija atvažiavome su Romu Ubartu ir Lina Kačiušyte, – tos kartos žmonės buvo sužavėti, kai išvydo legendas. Norisi įtraukti visus, nežiūrint į amžių ar pasiekimus, nepalikti su savo bėdomis, nes nemažai yra sergančių depresija ir kitomis ligomis.“
M.Marcinkevičius teigė, kad sporto bendruomenėje norisi daugiau dialogo, o ne kritikos.
„Norisi padėti atstovauti federacijoms, neišskiriant, kurios yra lojalios, kurios oponuoja ar palaiko. Mūsų pagrindinė žinutė – esame ne dėl pinigų ar titulų, kaip kita pusė. Mes einame, nes mums ne tas pats, kaip veikia sportas, mes vardan tos – Lietuvos, – tvirtino M.Marcinkevičius. – Su ŠMSM, su miesto plėtros agentūromis, o svarbiausia – su savivaldos organizacijomis reiktų glaudžiau bendradarbiauti. Dabar savivaldų finansavimas, pinigų paskirstymas neveikia sklandžiai, nes ten yra labai daug pinigų, bet sportininkų parengimui ir ugdymui atitenka tik 10-15 proc.“, – sakė kandidatas į LTOK prezidentus.
Jis pridūrė, kad nėra išdirbtas bendradarbiavimo su universitetais modelis, kai studijuoti pradėję atletai pasitraukia iš sporto nepasiekę savo piko.
M.Marcinkevičius akcentavo ryšio su verslu svarbą: „Dabar prie LTOK komercinių partnerių grafos yra tik ženkliukai, o realių naudų nėra.“
Jo komandos narys E.Čivilis svarstė, kad bendradarbystės tarp verslo ir sporto yra mažai, nes trūksta mechanizmų. „Net jei kalbėčiausi su didžiausiomis kompanijomis, kurios turi interesų remti įvairias veiklas, jos nežino, kaip tai daryti. Nes nėra teisinio reguliavimo, kuris padėtų mecenatystės atveju, kaip užsienyje. Be to, nėra pasitikėjimo. Dabartinė sistema neužtikrina skaidrumo. Norisi kalbėti ne kas kaltas dėl to, bet nauja karta naujais veikimo būdais galėtų tai įtvirtinti“, – sakė E.Čivilis.
M.Marcinkevičius teigė, jog vienas pirmiausių darbų atėjus vadovauti į LTOK, būtų įėjimas.
„Nuimčiau kodinę spyną nuo durų. Tiek federacijos, tiek žurnalistai galėtų ateiti kada nori, o ne tada, kai sutiks juos įsileisti į pilį, – sakė jis. – Skaidrumas – pagrindinis dalykas. Verslą sunku pritraukti, jei kvepia neskaidriai.“
Šiuo metu LTOK įstatuose nėra numatyta kadencijų ribojimų. Nuo 2012 metų LTOK vadovaujanti D.Gudzinevičiūtė siekia ketvirtos kadencijos, o M.Marcinkevičius teigė, kad keistų ilgametę praktiką modernesniu valdymu.
„Mes norėtume būtinai įteisinti įstatus ir sumažinti kadencijų skaičių, yra absurdiška dabar, nes tarptautiniame sporte gyvena po dvejus metus arba dvejomis kadencijomis po ketverius metus, bet LTOK yra super išskirtinis. Mes norėtume, kad būtume kaip visi, kad veiktume gero valdymo principais. Vanduo turi judėti, tai liečia ir LTOK Vykdomo komiteto narius, nes eilę metų veidai nesikeičia, – sakė M.Marcinkevičius. – Be to, mano nuomone, LTOK stokoja demokratijos. Posėdžiuose nėra tarimosi, balsavimo, o tiesiog pristatoma sprendimų suvestinė patvirtinimui.“
Buvęs LTOK fondo vadovas teigė, kad skaidrumo nėra daug ir jo buvusiame darbų lauke.
„Nėra teikiamos ataskaitos generalinei asamblėjai, olimpinis fondas ne visada įtraukiamas. Norėtume skaidrumo, norėtume, kad fondas dirbtų kaip fondas, o ne įrankis užtikrinti pirmininkei atlyginimą, – sakė jis. – Sieksime ir atviro bendravimo su žiniasklaida, galbūt rengti neoficialius pusryčius, nes žiniasklaidos nuomonė yra svarbi. Daug žaidėjų sporte negauna teisės pasisakyti, o gauna tik trupinius nuo stalo. Mes norėtume tai pakeisti ir pakeisime.“
Pastaba: Tai buvo M.Marcinkevičiaus ir jo komandos mintys. Kitame straipsnyje pateiksime M.Marcinkevičiaus atsakymus į žurnalistų klausimus.
