Pagal naująjį sporto finansavimo modelį ir naują loterijų įstatymą LTOK biudžetas gali susitraukti net 90 proc.
Pateikiame netaisytą laiško versiją, kurią išplatino LTOK:
„Gerb. Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene,
Mes, pagrindinės sporto bendruomenės dalies atstovai, reiškiame gilų susirūpinimą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva suburtos darbo grupės galutinio dokumento aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemai tobulinti.
Deja, bet šis dokumentas niekaip neatspindi tų sporto bendruomenės lūkesčių, dėl kurių buvo sukurta ši darbo grupė, bet ir galimai kelia grėsmę šalies sporto ateičiai.
Siekiant iš naujo įvertinti aukšto meistriškumo sportininkų rengimo problemas ir išanalizuoti sportininkų paruošimui aktualias sritis, per keturis mėnesius iš viso buvo surengta daugiau nei 10 posėdžių. Tačiau nepaisant diskusijų formato, darbotvarkės neapibrėžtumo, nei viename iš jų nebuvo balsuojama dėl keliamų klausimų, o sporto bendruomenės balsas buvo užgožtas vos kelių sporto organizacijų atstovų, mums taip ir nežinomomis aplinkybėmis patekusiomis į šią darbo grupę.
Ne kartą išsakėme poziciją, jog sporto šakos (federacijos) turi būti finansuojamos tik pagal aiškius kriterijus ir pasiekimus, o ne skirstomos į kategorijas ar lygias ir lygesnes, kažkieno įsakymu. Visi žemiau pasirašiusieji palaikė šią poziciją – net siūlėme balsuoti, bet į tai taip ir liko neatsižvelgta.
Deja, bet sporto bendruomenės skaidymas, vienas sporto šakas iškeliant aukščiau už kitas, prieštarauja visiems esminiams lygiateisiškumo principams, o tai skatinantys galimai siekia tik vieno – didesnių valstybės finansinių dotacijų, būtent jų atstovaujamoms organizacijoms, o ne visai šalies sporto bendruomenei.
Visi skirstymai į vienokio ar kitokio prioriteto sporto šakas reikštų, jog skirtingų prioritetų sporto šakų pasiekimai tokio pat sporto rango varžybose, būtų vertinami skirtingu finansavimu. O tai, mūsų nuomone, nėra sąžininga sportininkų atžvilgiu ir kelia grėsmę šalies sporto talentų ateičiai. Esami tikri, kad vieno varžybų rango sporto šakų segregacija niekaip neprisidėtų prie sporto populiarinimo bei plėtros Lietuvoje.
Tas pats ir dėl centralizuoto sportininkų rengimo, už kurį pasisakė visa darbo grupės dauguma, ypač sportininkai, tačiau ši nuomonė vėl liko neišgirsta. Juk būtent centralizuotas sportininkų rengimas garantuotų jiems vienodas pasirengimo olimpinėms žaidynėms sąlygas, o ne išskirtines vieniems ar kitiems, ko galimai kažkas siekia.
Deja, bet tokia funkcija nėra numatyta ir tarp naujai kuriamos agentūros funkcijų.
Taip pat esame priversti atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad nepaisant sukurtos darbo grupės prie ŠMSM, kurią sudarė net 14 narių, lygiagrečiai jai, Seime yra svarstomi Sporto įstatymo straipsnių pakeitimai, kurie ne tik nebuvo derinami su sporto bendruomene, bet ir nebuvo aptariami aukšto meistriškumo sistemos tobulinimo darbo grupėje.
Mūsų įsitikinimu tai daroma nepaprastai skubotai, nepagrįstai, negirdint sportininkų balso, tad pažymime, kad tikrai nepritariame tokioms įstatymo pataisoms, ypač susijusiomis su aukšto meistriškumo sporto finansavimu.
Bet palaikome pataisas, užtikrinančias Konstitucinio teismo nutarimo dėl Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimo, pritariame registrų kūrimui bei labai prašome jūsų padaryti viską, kad į Nacionalinės sporto agentūros funkcijas būtų įtraukta centralizuota sportininkų rengimo funkcija.
Su visa pagarba,
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė
Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius
Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga
Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos vadovas Gintaras Jasiūnas
Lietuvos sporto trenerių asociacijos atstovas Vilius Repšys
Lietuvos sporto universiteto Senato pirmininkas Vidas Bružas
LTOK Sportininkų komisijos pirmininkas Mindaugas Griškonis
Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentė Laura Asadauskaitė
Darbo grupės narys Justinas Kinderis“
