Lietuvos sporte vyrai skaičiumi vis dar nurungia moteris.
Pastarosiose vasaros olimpinėse žaidynėse Tokijuje iš 42 mūsų šalies atletų buvo 16 moterų.
Skaičiuojant pastarąsias penkerias olimpines žaidynes (vasaros ir žiemos), iš 200 olimpiečių moterų buvo 67.
Suprasti akimirksniu
- Lietuviai pastarosiose olimpinėse žaidynėse:
- 2022 m. Pekinas – 13 olimpiečių: 5 moterys, 8 vyrai.
- 2021 m. Tokijas – 42 olimpiečiai: 16 moterų, 26 vyrai;
- 2018 m. Pjongčangas – 9 olimpiečiai: 4 moterys, 5 vyrai.
- 2016 m. Rio de Žaneiras – 67 olimpiečiai: 19 moterų, 48 vyrai.
Į šių metų Paryžiaus olimpines žaidynes atrankos kovos įvairiose sporto šakose dar tęsis keturis mėnesius, o dabar iš 26 jau užtikrintų olimpinių bilietų 12-os savininkės yra moterys.
Kai pernai 15min skaičiavo daugiausia uždirbančių Lietuvos sportininkų Top-15, į sąrašą iš moterų pateko tik Rose Namajunas, lietuvių šeimoje JAV gimusi kovotoja.
Tarp Lietuvos olimpinio sporto 40-ies federacijų ir asociacijų vadovų moterų yra keturios. Profesionaliems klubams irgi vadovauja vyrai, išskyrus Vilniaus „Žalgirį“.
Tačiau tai nereiškia, jog moterys neturi svarbių, didelę įtaką mūsų šalies sporto vystymuisi ir populiarinimui lemiančių vaidmenų.
Tarptautinės moterų dienos – Kovo 8-osios – proga, 15min pristato aštuonias moteris, kurių pasiekimai ir darbai yra svarbūs dabar, o gali daug lemti ir ateityje.
Daina Gudzinevičiūtė
Po auksinių šūvių 2000 metų olimpinėse žaidynėse išpopuliarėjusi šaulė nuo 2012 metų vadovauja Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK).
Nors 58 metų vilnietė įgijo daug patirties ir žinių per dvi kadencijas eidama vienas svarbiausių Lietuvos sportui pareigų, paties LTOK įtaka kiek sumenko Seimui užpernai priėmus Loterijų įstatymo pataisas, pagal kurias olimpiniam judėjimui skiriami 8 proc. bendrovės „Olifėja“ lėšų patenka į valstybės biudžetą.
Pinigus paskirsto Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi Nacionalinė sporto agentūra, o LTOK biudžetas susitraukė nuo 10,8 iki 3,8 mln. eurų, o kartu su pinigų srautu sumažėjo ir įtakos svoris sporto federacijoms.
Šių metų pradžioje D.Gudzinevičiūtė 15min teigė dar neapsisprendusi, ar kandidatuos trečiai kadencijai.
Bet kuriuo atveju ji liks Tarptautinio olimpinio komiteto nare – tai prestižinės pareigos, nors šioje didelėje organizacijoje svarbiausi sprendimai yra ne narių, o prezidento vokiečio Thomo Bacho rankose – pavyzdžiui, Lietuvos pozicija dėl karą Ukrainoje vykdančių rusų ir baltarusių sportininkų neprileidimo į olimpines žaidynes liko neįgyvendinta.
Rūta Meilutytė
Savo laimėjimais nuo 2012 metų olimpinio aukso medalio Rūta Meilutytė padarė milžinišką postūmį išjudinant baseinų statybas Lietuvoje ir pritraukiant daug vaikų į plaukimą.
Rūta pasiekė pasaulio rekordus 50 ir 100 m krūtine rungtyse ir šiais pasiekimais yra unikali tarp Lietuvos sportininkų, nes olimpinėse sporto šakose tokiais rezultatais negali pasigirti nė vienas kitas mūsų šalies atletas nuo Simonos Krupeckaitės rekordų dviračių treko atskiro starto lenktynėse 2010 m.
Po pertraukos karjeroje 2022 m. R.Meilutytė grįžo tokia pat stipri ir prie pasaulio čempionės titulų vėl pridėjo planetos rekordą 50 m krūtine rungtyje – nėra abejonių, jog olimpiniame sporte Rūta lieka žinomiausia Lietuvos sportininke pasaulyje.
Už baseino ribų didelį įspūdį paliko Rūtos ir jos draugių performansas, kai ji perplaukė raudonai nudažytą tvenkinį prie Rusijos ambasados Vilniuje, reaguojant į rusų karinę agresiją Ukrainoje. Plaukikė taip pat yra dalyvavusi eitynėse už LGBT teises Kaune.
R.Meilutytė retai dalyvauja pramoginio pobūdžio viešuose renginiuose, retai dalina interviu ir plaukimą reklamuojančiuose projektuose.
Dėl charakterio ji nėra lengvai nuspėjama net Lietuvos plaukimo federacijai ir treneriams, bet pastarajame pasaulio čempionate Rūta nusipelnė komplimentų dėl kitų rinktinės plaukikų palaikymo ir lyderystės.
Nežinia, kokią sportinę formą 26 metų kaunietė pasieks olimpinėms žaidynėms po jai atliktos pėdos operacijos ir kiek ilgai dar pati gebės džiaugtis plaukimu bei džiuginti juo kitus, bet Rūtos balsas ir statusas galėtų praversti šalies plaukimo ir sporto skatinimui dar daug metų į priekį.
Vilma Venslovaitienė
Daugiau nei prieš 14 metų atkakli vadybininkė padėjo prikelti iš bankroto žolyno Vilniaus „Žalgirį“, kuriam vadovauja iki šiol.
Per tą laiką „Žalgirio“ futbolininkai 7 kartus tapo šalies čempionais, o užpraėjusį sezoną pateko į Konferencijų lygos grupės varžybas.
Pati save komandos „mama“ pavadinanti direktorė yra vienintelė Lietuvoje tokio lygio sporto klubui vadovaujanti moteris, pasižyminti dideliu reiklumu ir atsidavimu darbui.
Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau nepatenkintų V.Venslovaitienės energijos šuorais – vieniems kliūna išaugusios
