„Informuoju, kad tyrimą dėl pentakės reklamos kontrolierė Agneta Skardžiuvienė pradeda savo iniciatyva“, – antradienio rytą informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė. Popiet ji vis dėlto pranešė, kad oficialaus tyrimo nepradės, nes turnyro organizatoriai geranoriškai sutiko bendradarbiauti su tarnyba. „Mūsų teisininkė susisiekė su organizatoriais, jie reklamą išėmė ir dabar derina su mumis, kokia būtų tinkama“, – tvirtino I.Švaraitė.
Vis dėlto antradienio vakarą patikrinus turnyro organizatorių feisbuko profilį, minėtas plakatas jame tebebuvo skelbiamas.
Penktadienį I.Švaraitė sakė, kad pačios skulptūrėlės, kaip meno kūrinio, Tarnybos teisininkai vertinti negali, nes to nenumato įstatymai. „Tačiau, jei į visą vaizdą žiūrėtume kaip renginio reklamą, tai tikrai įžvelgiame moterų pažeminimą ir sumenkinimą. Turnyras skirtas ir vyrams, ir moterims, tačiau pastarosios pateikiamos anaiptol nesportiškai, priešingai, kaip erotiniai objektai“, – tąkart teigė ji. Ši reklama esą kelia susirūpinimą, tad kitos savaitės pradžioje vyksiančiame susirinkime kontrolierė spręs, ar pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Už renginio organizavimą atsakingo petankės klubo „Šiauliai“ narys Ričardas Balčiauskis 15min žurnalistę ragino tiesiog pasidomėti, koks žaidimas yra petankė, kaip jis atsirado ir kokios yra jo tradicijos – esą visi atsakymai čia ir slypi.
Priminsime, kad petankė yra žaidimas su metaliniais rutuliais, kurio esmė mesti metalinį rutulį kuo arčiau medinio, vadinamo košonetu. Žaidimas žaidžiamas ant smėlio arba ant žvyro, tačiau galima žaisti ir ant žolės ar kito paviršiaus.
Pabučiuok Fanny į užpakalį
Legenda byloja apie Fanny – šventąją petankės globėją arba dievybę. Pralaimėjus žaidimą „sausai“, t.y. rezultatu 0:13, tenka bučiuoti jos užpakalį. Tai – nemenkas pažeminimas petankės žaidėjams. Vis dėlto galima į tai pažvelgti ir su humoru.
Vienoje iš legendos versijų Funny po Pirmojo pasaulinio karo Pietų Prancūzijoje buvo Le Grand-Lemps miestelio kavinės padavėja, kuri pralaimėjusiems žaidimą klientams leisdavo pabučiuoti jai į žandą. Kartą miestelio meras pralaimėjo ir atėjo atsiimti savo „prizo“.
Niekas nežinojo, ką jis jai pasakė, tačiau dėl kažkokių priežasčių jai nepatiko minėto pono elgesys. Tuomet Funny pakėlė sijoną ir atkišo jam savo užpakalį! Meras nepasimetė ir kavinėje nuskambėjo du bučinio garsai į abu „žandus“. Taip prasidėjo tradicija arba ritualas, kuris esą tęsiasi iki šių dienų – pralaimėtojai iki šiol bučiuoja merginos vardu Fanny užpakalį.
