Konsultanto pareigos su perspektyva?
Smarkiai mažėjantis medalių skaičius vasaros olimpinėse žaidynėse. Per tris nepriklausomybės dešimtmečius taip ir nesugebėta priartėti prie prizininkų pakylos žiemos olimpiadose. Sporto reformos ir finansavimo kriterijų kasmetinis perbraižymas kursto vis didesnes aistras ir kelia nepasitenkinimą. M.Špokas siunčiamas tvarkyti pašlijusį šalies sporto ūkį ir rengti naują tvarką.
Oficialiai M.Špokas įvardijamas ministerijos sukurtos sporto grupės vadybos konsultantu, bet, tikėtina, kad jau netrukus jo pareigos gali būti žymiai įtakingesnės.
Sausio viduryje Seimas priėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytus Sporto įstatymo pakeitimus.
Įstatyme numatyta steigti Nacionalinę sporto agentūrą. Ši biudžetinė įstaiga turėtų įgyvendinti valstybės sporto politiką, vykdyti viešojo administravimo funkcijas tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse.
Numatoma, jog joje turėtų veikti kompetencijų centras, padėsiantis sporto šakų federacijoms diegti gerojo valdymo principus, stiprinti jų vadybos, vadovavimo gebėjimus, prižiūrintis veiklos skaidrumą, veiklos kokybės principus. Naujoji institucija pradės veikti liepos 1-ąją.
Ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, prieš keletą metų, kai buvo likviduotas Kūno kultūros ir sporto departamentas, sporto politikos funkcijos buvo perduotos ministerijai, tačiau su turimais resursais efektyviai dirbti nepavyko.
Reikia pokyčių. O dairantis, kas galėtų juos atlikti, valdininkų akys nukrypo į M.Špoką.
Liepos pradžia žymės naują šalies sporto politikos atramos tašką ir 46-erių kaunietis joje gali būti viena kertinių figūrų.
Nuo 2013-ųjų M.Špokas ranka rankon dirbo su Arvydu Saboniu ir buvo Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius. Praėjusiais metais LKF sudrebino permainos ir naujuoju LKF vadovu tapo Vydas Gedvilas, kartu į generalinio sekretoriaus postą atsivedęs Mindaugą Balčiūną – tą patį žmogų, kurį 2013-aisiais M.Špokas pakeitė.
„Ministerija mane kvietė dar tuomet, kai dirbau federacijoje, dabar šiek tiek turiu laisvo laiko, tad galiu pasidalinti savo kompetencijomis ir įžvalgomis. Liono universitete esu baigęs sporto organizacijų valdymą ir strateginį planavimą. Šios žinios ir patirtis gali padėti ir išgryninant Lietuvos sporto politiką, nubrėžiant kryptis, kuriomis turime eiti“, – apie sulauktą pasiūlymą 15min kalbėjo M.Špokas.
Kartu su grupe jis šiuo metu atlieka situacijos analizę, sudarinėja šalies sporto sistemos piramidę ir struktūrą, lygina su kitų šalių praktika, ruošia reikalingų kompetencijų aprašus.
Užkulisiuose kalbama, kad M.Špokas yra realiausias kandidatas tapti ir Nacionalinės sporto agentūros vadovu. Kiek atsargiau piešiama ir dar viena kauniečio karjeros trajektorija. Pagal ją Nacionalinei sporto agentūrai vadovautų dabartinis viceministras Linas Obcarskas, o dabartines jo pareigas perimtų M.Špokas.
Tiesa, pats specialistas statyti vežimo prieš arklį anksčiau laiko nenori ir tikina, kad šiuo metu yra susikoncentravęs į kitas savo funkcijas ir pareigas.
„Kol kas noro tokio neturiu. Dabar man svarbiausia, kad ta agentūra išvis būtų sukurta. Tai – valstybės tarnyba, tad visi turės lygias galimybes ir galės dalyvauti konkurse. Šiuo metu mano tikslas yra konsultuoti ir gilintis į problemas. Dabar dar tik diskutuojame, klausiame tariamės. Jie žino teoriją, aš labiau galiu padėti praktinėmis žiniomis. Dirbau krepšinio ir plaukimo federacijose, buvau plaukikas, žaidžiau vandensvydį, aktyviai sportavau dvikovines sporto šakas. Galiu į situaciją žvelgti ir kaip tėvas, ir kaip sportininkas, ir kaip vadovas. Žinau, kad komandinių ir individualių sporto šakų atstovų požiūriai labai skiriasi. Problemos matymas iš abiejų pusių padeda dėlioti bendrą vaizdą, nes turime suprasti, kad čia turi būti kompromisinis variantas. Norėtųsi, kad agentūroje dirbtų kompetentingi žmonės ir geriausi savo sričių specialistai“, – vylėsi M.Špokas.
Anot jo, pagal naująjį sumanymą, valstybė su ministerija ateityje turėtų likti šalies sporto politikos formuotoja, o agentūra su audito funkcijomis būtų atsakinga už tos politikos įgyvendinimą ir vykdymą.
Finansavimo pertvarka – vienas pirmųjų darbų
M.Špokas neslepia, kad vienu prioritetinių naujos įstaigos darbų bus sporto finansavimo tvarkos pertvarka.
„Matome, kad jau ateinantį rudenį privalėsime peržiūrėti aukštojo meistriškumo kriterijus, akivaizdu, kad dabartinė sistema yra pasenusi ir neatitinka tikrovės. Ateityje norėtųsi ir sustiprinti sporto rėmimo politikos barą, privalome suprasti, kad iš tokių sutarčių turi būti abipusė nauda. Tada ir tų remiančių sportą skaičius didės“, – svarstė M.Špokas.
Kaunietis tikina, kad dar viena priežastis, padėjusi jam apsispręsti ir imtis naujo iššūkio, buvo Krašto apsaugos ministerijos viešas pagalbos šauksmas.
„Kai išgirdau, kad iš kviečiamų karinei tarnybai asmenų tinkamų turime mažiau nei 10 proc., tiesiog pasibaisėjau. Privalome spręsti šią problemą, jungdami institucijas. Akivaizdu, jog nekreipiame dėmesio į fizinį aktyvumą, bet ar suvokiame, kiek mums tai vėliau kainuoja per sveikatos apsaugą? Bendras vaikų skaičius taip pat kelia nerimą. Jei šiuos skaičius palyginsime su tais, kuriuos turėjome prieš dešimtmetį, skirtumas didžiulis“, – į šalies skaudulius pirštu baksnojo M.Špokas.
Prioritetas – kuriantiems „produktą“
Kalbėdamas apie būsimą šalies sporto politikos kryptį, M.Špokas neslėpė, jog norima, kad valstybės dėmesys būtų nukreiptas į medalius olimpinėse žaidynėse galinčias atnešti sporto šakas.
„Turime išsigryninti situaciją. Svarbiausia, kad mūsų patiems pajėgiausiems sportininkams, kaip Laura Asadauskaitė ar Danas Rapšys, būtų užtikrintos pačios geriausios sąlygos. Ne mažiau svarbu ir nusistatyti proveržio federacijas, kurios artimiausioje ateityje mums galėtų „kurti“ produktą, atnešti medalį. Paimkime kad ir paskutinio olimpinio ciklo jaunimo rezultatus: lengvojoje atletikoje turime Mykolą Alekną, plaukime – Aleksą Savicką, yra talentingų sportininkų šiuolaikinėje penkiakovėje, irklavime, kitose sporto šakose, paralimpiečių. Imant visas 80 sporto šakų, turime apie penkiolika stiprių asmenybių, kurioms ateityje galime projektuoti olimpinį medalį. Manau, kad šios sporto šakos ir šie sportininkai turi būti mūsų prioritetas“, – viziją dėstė sporto grupės vadybos konsultantas.
Šiuo metu Pekine vykstančios olimpinės žaidynės priminė ir apie skausmingai tvinkčiojančius žiemos sporto skaudulius. 2002 m. Solt Leik Sityje Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko užėmė penktąją vietą ir tai yra aukščiausias mūsų sportininkų pasiekimas žiemos olimpinėse žaidynėse per tris dešimtmečius.
Toliau? Spengianti tyla. Palyginimui latviai per nepriklausomybės laikotarpį iškovojo 9 medalius (1-3-5), estai – 8 (4-2-2).
„Žiūrime į žiemos olimpiadose medalius laiminčius kaimynus bei varvinam seilę. Lietuvoje per pastaruosius metus irgi išdygo nemažai čiuožyklų, tad privalome iš to turėti kažkokį rezultatą. Reikia padaryti išsamią žiemos sporto šakų analizę ir nusibrėžti kryptis. Dar visai neseniai turėjome Agnę Sereikaitę, dabar turime konkurencingą Vytautą Strolią, galbūt mūsų prioritetas galėtų būti kerlingas? Dabar į olimpiadą siunčiame sportininkus, kurie pasiima šaliai skirtus „paguodos“ kvietimus, po to sugebame aplenkti vieną ar kelis sportininkus. Tai ne ta kryptis, kuria turime eiti. Ne ta kryptis, kuri tenkintų šalies vadovus. Mano nuomone, aukštasis meistriškumas yra tada, kai taikaisi į pirmas 24 pozicijas“, – dėstė M.Špokas.
Jis pirštu duria į akivaizdžius dabartinės sistemos trūkumus, kurie neleidžia nei mokytis iš klaidų, nei rasti atsakingus asmenis, kurie tas klaidas padarė.
„Dar visai neseniai mūsų irkluotojų keturvietė tapo pasaulio čempione, bet ar turime metodikas ir aprašus, kaip šis rezultatas buvo pasiektas? Juk jau buvome viršūnėje, tad reikėtų tik naudoti tą patį modelį, o ne atsitiktinai ieškoti naujų kelių į pergales. Ir taip yra daugumoje sporto šakų, jau nekabant apie atskaitomybę. Dabar rezultatai prastėja ar jų išvis nėra, o mes nežinome, kas turėtų prisiimti atsakomybę. Atskaitomybės mechanizmas privalo būti“, – įsitikinęs M.Špokas.
Puikūs santykiai su valdančiaisiais
Ne paslaptis, jog šiltus santykius su dabartiniais valdančiaisiais M.Špokas palaiko dar nuo „Eurobasket 2011“ laikų. Galima prisiminti, jog kaunietis buvo Lietuvoje vykusio žemyno krepšinio čempionato organizacinio komiteto vadovas, o dabar premjerės pareigas einanti Ingrida Šimonytė tuomet pradėjo savo kelią didžiojoje politikoje ir dirbo finansų ministre.
Sąsajų tarp M.Špoko ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galima nesunkiai rasti ir daugiau. M.Špokas sporto vadyboje išniro užbaigęs solidžią profesionalaus plaukiko karjerą. Jis 13 kartų tapo Lietuvos čempionu, gerino šalies rekordus, 1996 m. dalyvavo Atlantos olimpinėse žaidynėse.
Vyras yra baigęs sporto organizacijų valdymo ir administravimo magistro studijas Liono universitete, dirbo Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) sporto centro direktoriumi ir komercinės grupės vadovu, Lietuvos krepšinio federacijos projektų vadovu, moterų ir vyrų Lietuvos krepšinio rinktinių administratoriumi.
Praėjus metams po „Eurobasket 2011“ M.Špokas sugrįžo į savo gimtąją sporto šaką ir buvo išrinktas Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) viceprezidentu, netrukus perėmė LPF generalinio sekretoriaus pareigas.
Tuo metu, kaip ir dabar LPF, vadovavo Tomas Kučinskas. Kalbama, jog žinomas verslininkas yra vienas svariausių žmonių, į kurių nuomonę ministrė J.Šiugždinienė atsižvelgia formuodama šalies sporto politiką.
