„Praėjo metai po žiemos olimpiados, tačiau olimpinis parkas taip ir netapo turistų Meka. Šiek tiek turistų čia dar atvyksta, tačiau tik tam, kad pasižiūrėtų į tai, kur buvo sukišti milijardai dolerių. Greičiausiai tokį patį susidomėjimą bando patenkinti ir tie, kurie atvažiuoja į „Korupcijos muziejų“ Kijeve, kuris atidarytas buvusioje Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus rezidencijoje“, – rašo A.Valovas ir pateikia daugybę nuotraukų iš olimpinio parko.
Kaip rašo žurnalistas, dabar parke sunkiai surasi žmonių, tad natūralu, jog ir automobilių ten daug nepamatysi – penkis, gal dešimt, bet ne daugiau.
Olimpiniai viešbučiai ir prie pat parko esantis kurortinis rajonas „Imperskyj“, kuris žaidynių metų atliko olimpinio kaimelio funkcijas, dabar yra tušti ir jokių gyvybės ženklų nerodo. Nors „Imperskyj“ kompleksą bandoma parduoti, butų pirkti čia niekas neskuba.
Mat buto kvadratinio metro kaina krizės akivaizdoje tikrai kandžiojasi – apie 2 800 eurų. Iš viso pardavinėjami 2 716 butų. Sočio nekilnojamojo turto agentūros tikina, kad parduota apie 30 proc. gyvenamojo būsto, tačiau šios pagyros greičiausiai yra perdėtos.
Panašiai „gyvena“ ir tuštutėlis olimpinis spaudos centras, kuriame žaidynių metų galėjo dirbti apie 10 tūkst. žurnalistų. Rusija itin gyrėsi šiuo statiniu ir tikino, kad tai didžiausias ir komfortiškiausias spaudos centras pasaulyje. Bet ar jis dabar kam reikalingas?
Po olimpiados žurnalistus jis sukvietė vos du kartus – per ekonominį forumą „Sočis – 2014“ ir pasaulio šachmatų čempionatą. Kalbama, kad šį centrą ir dar du olimpinius viešbučius valdanti bendrovė „Centr Omega“ yra ant bankroto ribos.
Daugiausia žmonių „pėdsakų“ olimpiniame parke matyti prie „Fišt“ stadiono, kuris Rusijai kainavo apie 800 mln. JAV dolerių, nors pagal sąmatą turėjo kainuoti tris kartus mažiau.
Šis 40 tūkst. žmonių talpinantis statinys buvo panaudotas tik du kartus – per žaidynių atidarymą ir uždarymą, o dabar jis pertvarkomas 2018 metų pasaulio futbolo čempionato kovoms. Kaip teigiama, pusė stadiono bus perstatyta futbolo reikmėms, o žiūrovų kėdžių skaičius sumažintas iki 25 tūkst. Vien tik rekonstrukcinis stadiono stogo nurinkimas jau kainavo daugiau kaip 46 mln. JAV dolerių, o iš viso pertvarka Rusijos biudžetui kainuos „ant popieriaus“ 60 mln. dolerių. Tačiau žinant Rusijos korupciją, jau dabar reikėtų šią sumą dauginti iš keturių.
Vien tik rekonstrukcinis stadiono stogo nurinkimas jau kainavo daugiau kaip 46 mln. JAV dolerių, o iš viso pertvarka Rusijos biudžetui kainuos „ant popieriaus“ 60 mln. dolerių.
Liūdnai atrodo ir ledo rūmai „Aisberg“, už kuriuos žaidynių organizatoriai sumokėjo 300 mln. JAV dolerių. Ne ką geriau yra ir su „Šaiba“ arena, kurioje vyko žaidynių ledo ritulio varžybų grupių kovos – ten dabar itin ramu, nors jai pastatyti prireikė 35 mln. dolerių.
O štai lemiamas olimpinio ledo ritulio turnyro kovas rengusi didžiausia arena – „Bolšoj“ yra kur kas geresnėje pozicijoje. Teisingiau, jai pasisekė, kad yra didelė ir sunku arenos nematyti....
„Valstybė ir toliau leidžia pinigus tik tam, kad bent išlaikytų areną. „Bolšoj“ ledo dangos išlaikymas vieną dieną kainuoja 1 mln. rublių (apie 13 tūkst. eurų)“, – rašo žurnalistas.
Tuo tarpu „Ardler-Arena“, kurioje greitojo čiuožimo trumpuoju taku varžybose kovojo ir Lietuvos atstovė Agnė Sereikaitė bei sportinių šokių pora Deividas Stagniūnas ir Isabella Tobias, paversta teniso aikšte.
Bet ir ji dabar neveikia, o pirkti brangūs ledo šaldymo įrenginiai stovi aptverti tvora. Klausimas – kada ir kas išvogs tuos įrenginius.
Kaip teigia A.Valovas, brangiai kainavusi specialiai žaidynėms auginta žolė jau tam tikrose vietose yra sunykusi ir ištrypta.
„Po „Formulės 1“ varžybų, kurios Krasnodaro kraštui kainavo 10 mlrd. rublių, olimpinis parkas apskritai tampa getu. Žmonės ten lengvai nepateks. Visur tvoros, betoniniai blokeliai, draudžiantys eiti, ar virš tvorų padaryti perėjimo tilteliai. Taip greitai parkas taps ir sąvartynu“, – rašo žurnalistas, pridėdamas, jog jam sunkiai suvokiama, kad šalis meta milijonus rublių dar vienam keistam užmojui – subtropiniame Sočyje turėti ledo ritulio komandą.
Po „Formulės 1“ varžybų, kurios Krasnodaro kraštui kainavo 10 mlrd. rublių, olimpinis parkas apskritai tampa getu. Žmonės ten lengvai nepateks.
Tačiau Sočio regiono valdžiai nė motais nykstantis olimpinis parkas ir statiniai. Valdininkai jau pradėjo giedoti naują gelbėjimosi dainelę – portalas „blonknot krasnodar“ skelbia, kad vasarą Sočį užplūs milijonai kinų turistų, mat vietinės bendrovės pastangomis jau pradėjo skraidyti lėktuvai reisu Sočis–Pekinas, o kurorto viešbučių savininkai pranešė, kad pasirengę į savo meniu įtraukti azijietiškus patiekalus. Sočio valdžia jau oficialiai pranešė, kad žiemos olimpiados sostinėje šią vasarą apsilankys apie 2 mln. kinų.
Kitą vertus, rusai bando pateisinti nekokią situaciją su olimpiniais statiniais. „Pasižiūrėkite į 2008 metų Pekino olimpiadą. Atidarymo ir uždarymo ceremonija vyko „Kregždžių lizdo“ stadione. Ar kinai sugebėjo jį išlaikyti kaip sporto objektą? Ne. Dabar ten skudurų turgus, ir nieko“, – situaciją su olimpiniu parku aiškino Sočio valdžios atstovai.
Nuotraukos iš šių dienų Sočio olimpinio parko:
