Pagrindinių sporto šakų lygos, didelė dalis aukščiausio diviziono krepšinio klubų ir sporto federacijos Lietuvoje yra stipriai priklausomos nuo pinigų iš lošimo bendrovių.
Per sporto transliacijų pauzes nuolat sukasi įvairiausių lažybų bendrovių reklamos, o sportininkų marškinėlius žymi dideli logotipai.
15min šią savaitę jau rašė apie tai, kokią didelę svarbą lažybininkų pinigai sudaro Lietuvos sporte – ne tik krepšinyje ir futbole.
„Suma tikrai didelė“, – apie lažybininkų indėlį į Lietuvos krepšinį 15min sakė „Betsafe-LKL“ prezidentas Remigijus Milašius, kurio teigimu, maždaug 15 proc. lygos pinigų sudaro parama iš lošimo bendrovių.
O kaip yra kitose Europos šalyse – tiek kaimyninėse, tiek labiau nutolusiose nuo Lietuvos?
Kuriose iš jų lažybų parama sportui iš dalies arba visai draudžiama, kuriose draudimai gudriai apeinami, o kur pinigų srautas iš lošimo bendrovių į sportą plaukia netrukdomai?
15min pasiaiškino, kokia lažybų ir sporto sankirta vyrauja kitose Europos šalyse.
Eurolygoje – net septyni „lažybininkai“, remia ir UEFA
Stipriausias Europos krepšinio turnyras yra stipriai priklausomas nuo pajamų iš lošimo bendrovių.
Pauliaus Motiejūno nuo praėjusios vasaros vadovaujama organizacija turi net septynias sutartis su lažybininkais.
Eurolygą remia Baltijos šalyse ir Ispanijoje veikianti „OlyBet“, Turkijoje įregistruoja „Nesine“, „MaxBet“, kuri veiklą vykdo Serbijoje ir Juodkalnijoje, „Betano“ iš Vokietijos rinkos, Graikijoje veikiantis „bwin“, taip pat ir lažybų analitika užsiimanti „IMG Arena“.
Įdomu tai, kad tarp Eurolygos rėmėjų įrašyta ir išskirtinai Rusijoje veikianti „Winline“. Primename, kad Rusijai užpuolus Ukrainą, Eurolyga suspendavo tris rusų komandas ir atsisakė „Gazprom“ paramos.
15min klausė Eurolygos, kokią dalį turnyro rėmimo sudaro pajamos iš lošimų bendrovių, bet atsakymo negavo – tai komercinė paslaptis.
Lažybininkų pinigų sulaukia ir futbolą valdanti organizacija UEFA. Jos organizuojamų antro ir trečio pagal rangą Europos lygos ir Konferencijų lygos turnyrų rėmėjų tarpe yra „bwin“ kompanija, o Europos čempionato vienas iš rėmėjų bus „Betano“ lošimo bendrovė.
„Žalgiris“ – ne vienintelis
Ant Kauno „Žalgirio“ žaidėjų nugarų Eurolygos rungtynių metu šį sezoną galime matyti „TopSport“ reklamą. 15min duomenimis, ji Lietuvos čempionams atneša apie 500 tūkst. eurų pajamų.
Bet Kauno klubas nėra vienintelis Eurolygoje, kurio marškinėlius puošia lošimų bendrovės logotipas.
Dar keturios stipriausio Senojo žemyno turnyro komandos gauna ryškias paramas iš lažybų.
Vieną didžiausių sutarčių su lošimų bendrove yra sudariusi Belgrado „Crvena zvezda“. Serbijos klubo marškinėlių priekyje reklamuojama įmonė „Meridianbet“, kuri pagrindiniu „raudonosios žvaigždės“ rėmėju tapo 2022 m. pabaigoje.
Nors tiksli rėmimo suma nebuvo paskelbta, „Crvena zvezda“ komunikavo, jog sutartis – didžiausia klubo istorijoje. Manoma, kad per metus serbai iš lažybininkų atsiriekia net apie 1,5 mln. eurų.
Lošimų bendrovių logotipai yra ir ant abiejų Graikijos grandų marškinėlių.
Žalias Atėnų „Panathinaikos“ aprangas galime išvysti su „Stoixima“ užrašu – tai graikų lošimų bendrovė, su kuria PAO bendradarbiauja jau ne vienerius metus.
Pirėjo „Olympiakos“ marškinėliai paženklinti „bwin“ užrašu. Su šia Austrijos kompanija „raudonieji“ ėmė bendradarbiauti dar 2018 metais, kai sudarė penkerių metų net 10 mln. eurų kontraktą. Sutartis buvo pratęsta praėjusiais metais.
Įdomu tai, kad dėl kitų šalių lažybų reklamų apribojimų „Olympiakos“ išvykų rungtynes kartais tenka žaisti su dukterinės „bwin“ įmonės „Entain foundation“ logotipu. Būtent su juo Pirėjo krepšininkai žaidžia ir atvykę į Lietuvą.
Stambulo „Anadolu Efes“ komandą remia loterijų ir lošimų įmonė „Bilyoner“ – jos logotipas jau daugybę metų yra klijuojamas ant Turkijos klubo marškinėlių nugaros.
Ne vienerius metus lažybų bendrovės rėmė ir Ispanijos komandas, o Vitorijos „Baskonia“ 2018-2020 m. buvo žinoma „Kirolbet Baskonia“ vardu, bet ispanams sugriežtinus lošimų reklamos taisykles baskams teko atsisakyti paramos iš lažybininkų.
Įdomu tai, kad lošimų bendrovės pavadinimas jau ne vienerius metus yra Tel Avivo „Maccabi Playtika“ pavadinime, bet Izraelio kompanija yra nestandartinė lažybų kontekste.
Tai – vadinamoji „socialinė lošimų įmonė“, siūlanti žaidimus ir lošimus, bet neįtraukianti į juos tikrų pinigų.
Latvijoje ir Estijoje – menkesnės sumos nei Lietuvoje
Latvijoje azartinių lošimų reklamos taisyklės griežtesnės, bet mūsų kaimynai sugalvojo, kaip jas apeiti.
Priešingai nei Lietuvoje, Latvijoje draudžiama reklamuoti lažybų kompanijas jų vardais pavadinus sporto lygas, klubus ar žiniasklaidos kanalus.
Vis dėlto latviai rado būdą kaip draudimo išvengti.
Pavyzdžiui, Latvijos futbolo lyga pavadinta ne lošimų bendrovės, o jai priklausančio sporto baro pavadinimu – „Optibet Sporta Bars Virsliga“.
O štai apie sportą rašantis tinklalapis yra žinomas glaudžiai su lažybų bendrove susijusios pramogų kompanijos pavadinimu – „Tonybet Fan“.
„Optibet“ Latvijoje remia ir futbolo bei ledo ritulio federacijas, o krepšinio federacijos generalinis rėmėjas yra „Pafbet“.
Tiesa, pinigų srautai, iš lošimų bendrovių nuplaukiantys į sportą, yra menkesni negu Lietuvoje. 15min žiniomis, labiausiai nuo lažybų įmonės yra priklausoma Latvijos futbolo lyga, kurios apie ketvirtadalį biudžeto sudaro „Optibet“ pinigai, tačiau klubuose iš lošimų bendrovių ateinančios sumos nėra tokios reikšmingos kaip, pavyzdžiui, kai kuriuose LKL klubuose.
Latvijos lošimų bendrovės remia ir bendrus Latvijos ir Estijos arba visų Baltijos šalių projektus.
Latviai ir estai žaidžia bendroje krepšinio lygoje, kurios pavadinime šmėžuoja „Pafbet“ vardas.
O didžiausią sporto paramos rinkos dalį tarp lažybininkų Latvijoje užimantis „Optibet“ remia ir bendrą Baltijos šalių ledo ritulio lygą, kurioje žaidžia ir trys Lietuvos klubai iš Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų.
Lažybininkų reklamos šmėžuoja ir Estijos futbole.
Pagrindinė estų futbolo rėmėja yra alaus darykla „A. Le Coq“, jos vardu pavadintas ir didžiausias šalies stadionas Taline.
Bet tarp didžiųjų Estijos futbolo federacijos finansuotojų galima rasti ir lošimų bendrovę „CoolBet“.
Vis dėlto sumos, skiriamos Estijos sportui, yra menkesnės tiek už Lietuvą, tiek už Latviją. Didžiąja dalimi tai – mažesnės rinkos (Estijoje gyvena apie 1,3 mln. gyventojų) padarinys, be to, Estijoje mažiau investicijų skiriama į klubinį sportą, o daugiau investuojama į individualias sporto šakas.
Įdomu tai, jog vienu metu Estijoje buvo prasidėjęs naujų lošimų bendrovių bumas, o to priežastis – už mažiau nei 100 km sąsiaurio esanti kelis kartus didesnė Suomijos rinka. Bet apie tai – vėlesniame šio teksto skyriuje.
Apeinami draudimai Italijoje ir Ispanijoje
Dar griežčiau nei Latvijoje lošimų reklamos reguliuojamos Italijoje ir Ispanijoje, kur draudžiama bet kokia lošimo bendrovių reklama sporte.
Bet būdą, kaip tai apeiti, sugalvojo ir pietiečiai.
Italijos „Serie A“ pirmenybių organizatoriai ir turnyre dalyvaujantys klubai ilgą laiką kovojo prieš vyriausybės bandymus uždrausti lažybų reklamą – jie teigė, esą tai atimtų milijonus eurų ir paverstų „Serie A“ komandas nekonkurencingomis Europos kontekste.
2018 metais net 15 iš 20 Italijos futbolo klubų turėjo rėmimo sutartis su lažybų bendrovėmis, o sutartys su jomis sudarė apie 2 proc. visų „Serie A“ pajamų. Vėliau, jau prasidėjus pandemijai, Italijos futbolo asociacija kalbėjo apie per metus prarandamus 100 mln. eurų.
Vis dėlto galiausiai sprendimas uždrausti reklamas buvo priimtas, o po kelerių metų tuo pačiu keliu pasekė ir Ispanija, nuo 2021-2022 m. palikusi „La Liga“ ir kitų sporto šakų komandas be rėmėjų iš lažybų pasaulio.
„La Liga“ prezidentas Javieras Tebasas tada skaičiavo, kad klubai dėl šio draudimo neteko maždaug 90 mln. eurų per metus.
Vis dėlto bėgant metams klubai ir lygos rado sprendimus, kaip apeiti draudimus ir bent šiek sušvelninti patirtus nuostolius.
Italijos ir Ispanijos futbolo čempionatus stebi daugybė sirgalių iš kitų šalių, ypatingai Azijos, o tai leidžia „Serie A“ ir „La Liga“ rungtynes transliuojant užsienyje reklamuoti lošimų bendroves per logotipus ekranų kampuose bei skaitmenines reklamų juostas stadionuose, kurios realybėje gali rodyti vienokias, o per transliacijas užsienio šalyse – kitokias reklamas.
Be to, Italijos ir Ispanijos klubams nedraudžiama sudaryti sutartis su lošimų bendrovėmis, jei šios nėra reklamuojamos ir nevykdo veiklos jų šalyse.
Pavyzdžiui, Turino „Juventus“ bendradarbiauja su Ispanijoje veikiančia „Betera“, ukrainiečių „Parimatch“ ir Maltoje registruota „10Bet“ bei keliomis Azijos lošimų bendrovėmis.
Taip pat elgiasi ir Madrido „Real“, kurie yra sudarę kelias sutartis su Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos lažybininkais.
Vis dėlto tokios galimybės yra prieinamos tik didesniems Italijos ir Ispanijos klubams, o mažesnėms komandoms teko ieškoti kitų rėmimo šaltinių, pavyzdžiui, kriptovaliutų, kurių parama šių šalių klubams išaugo kelis sykius.
Didelės investicijos Švedijoje ir monopolija Suomijoje
Lošimo bendrovės gana laisvai jaučiasi Skandinavijos valstybėse.
Švedijoje visi pagrindiniai turnyrai ir federacijos sulaukia didelės lažybininkų paramos.
Švedijos ledo ritulio federacijos ir lygos pagrindinė rėmėja yra „Svenska Spel“ – beveik šimtmetį veikianti valstybinė lošimų kompanija, kurios grynasis pelnas keliauja ne į investuotojų kišenes, o į valstybinį fondą.
„Svenska Spel“ šioje Skandinavijos šalyje vykdo lošimų veiklą, yra atidariusi tris kazino skirtinguose miestuose, taip pat vykdo ir loterijas.
Šios lošimų bendrovės vardu pavadinta moterų ledo ritulio lyga, o iš viso per metus ji sportui skiria 40 mln. Švedijos kronų (daugiau nei 3,5 mln. eurų).
Iki pat 2021 metų „Svenska Spel“ rėmė ir Švedijos futbolą, bet prieš kelerius metus pagrindinio jo rėmėjo statusą perėmė privati lošimų bendrovė „Unibet“.
Švedų įkurtos, bet Maltoje registruotos bendrovės vardas prilipdytas prie Švedijos futbolo lygos pavadinimo.
Vienintelis lažybų reklamos apribojimas Švedijoje – draudimas jų pavadinimus dėti ant nepilnamečių naudojamų produktų.
Lošimo bendrovių parama sportui giliai įsišaknijusi ir Švedijos kaimynystėje – Danijoje.
Šios šalies futbolo lygos vienas pagrindinių rėmėjų yra „Nye expert“ – JAV kapitalui priklausanti Danijos lošimų bendrovė.
Lažybų bendrovės remia ir daugelį Danijos sporto klubų.
Kiek kitokia sistema veikia dar vienoje Šiaurės Europos šalyje Suomijoje. Ten, kaip ir Švedijoje, egzistuoja valstybinė lošimų bendrovė. Tiesa, priešingai nei Švedijoje, Suomijoje draudžiama kitų lošimo bendrovių veikla.
Lažybininkų reklamos Suomijoje irgi ribojamos griežtai. Štai neseniai „Eurosport“ televizijos kanalas buvo nubaustas net 800 tūkst. eurų bauda, nes rodė Suomijoje neregistruotos lošimo bendrovės reklamą suomių žiūrovams.
Būtent dėl to į Suomijos rinką norinčios patekti įmonės dažnai registruoja savo veiklą Estijoje ir apeidamos įstatymus skverbiasi į Suomiją. Tai skatina diskusiją Suomijoje, kur jau svarstoma atverti rinką privačioms lažybų bendrovėms, jas stipriai reguliuojant. Vis dėlto reklama Suomijoje ir toliau turėtų būti draudžiama arba stipriai apribota, tad ir sportą remti lošimo bendrovės veikiausiai neskubės.
Sausėsianti lažybų pinigų upė Anglijoje
Didelius pinigus lošimų bendrovės investuoja į Anglijos futbolą.
Šį sezoną net aštuoni iš 20 „Premier“ lygos klubų ant marškinėlių priekio yra užsidėję lažybininkų logotipus.
Įdomu tai, kad net keturi tituliniai anglų klubų rėmėjai yra iš Azijos, dar po vieną – Afrikoje ir Pietų Amerikoje registruotos įmonės.
Didelė to priežastis – apribojimai Azijos rinkoje. Pavyzdžiui, dėl lažybų draudimų Kinijoje, nemaža dalis šios šalies įmonių veikia Filipinuose bei iš ten nelegaliai skverbiasi į Kiniją.
Vienas to būdų – ypač kinų stebima „Premier“ lyga ir lažybų reklamos šio čempionato rungtynių metu.
Iš viso sutartis su lažybų bendrovėmis turi 13 iš 20 „Premier“ lygos klubų. Sutarčių dydžiai neatskleidžiami, bet užkulisiuose kalbama, kad jų sumos gali siekti ir kelias dešimtis milijonų svarų.
Tiesa, nuo 2026-2027 m. sezono lošimų bendrovių reklamos „Premier“ lygoje bus apribotos. Klubai nebegalės lažybininkų logotipų užsidėti ant marškinėlių priekio, tačiau galės išlaikyti paramą ir reklamuoti lošimų bendroves mažais logotipais ant marškinėlių rankovių bei stendais stadionuose.
Lažybų pinigai pasiekia ir žemesnius Anglijos futbolo divizionus. Antrasis pagal rangą šios šalies čempionatas oficialiai vadinamas „Sky Bet Championship“, o už tokią teisę lošimų bendrovė sumokėjo milžiniškus pinigus.
2023 m. vasarą „Sky Bet“ ir Anglijos futbolo lyga (EFL) susitarė dėl penkerių metų 73 mln. svarų sterlingų rekordinės sutarties. „Sky Bet“ vardas po jos atsirado ir trečiojo ir ketvirtojo Anglijos futbolo divizionų pavadinimuose.
Tiesa, ir Didžiojoje Britanijoje jau sparčiai judama link vis griežtesnių lažybų reklamų draudimų. Dar prieš kelerius metus britų salyne buvo uždrausta lažybų reklamas rodyti vykstant sporto rungtynėms arba per jų pertraukas. Jos neberodomos ir prieš ar po transliacijų, vykstančių anksčiau nei 21 val.
Atlikta analizė vėliau parodė, kad tai net 97 proc. sumažino reklamų skaičių, kurį pamato 4-17 metų vaikai.
Panašių priemonių artimiausiu metu ketina imtis ir danai – jų parlamentas siekia, kad lažybų reklamos negalėtų būti rodomos 15 minučių prieš, per ir 15 minučių po sporto transliacijų.
