Portalo www.sportas.info ir laikraščio „Sportas“ skaitytojai sausio 17 dieną 26-ąjį gimtadienį švęsiančiam M. Griškoniui skyrė dar vieną titulą – išrinko irkluotoją 2011 m. populiariausiu Lietuvos sportininku.
Nuo 1956-ųjų rengiamuose tradiciniuose rinkimuose pastarąjį sykį akademinio irklavimo atstovai triumfavo 1961 m., kai laikraščio “Sportas” skaitytojai titulą antrus metus iš eilės skyrė Zigmui Juknai ir Antanui Bagdonavičiui.
Dešimtukas. 2011 m. dešimtuke antrąją vietą užėmė pasaulio dviračių treko vicečempionė Simona Krupeckaitė.
Trečiąją vietą iškovojo geriausiu praėjusių metų Lietuvos krepšininku išrinktas Jonas Valančiūnas, atvedęs mūsų šalies jaunimo rinktinę ant pasaulio čempionato nugalėtojų pakylos, tapęs planetos jaunimo pirmenybių naudingiausiu žaidėju, o NBA naujokų biržoje pašauktas penktuoju numeriu – aukščiausiai iš visų anksčiau ten dalyvavusių lietuvių.
Visas populiariausių sportininkų dešimtukas:
1. Mindaugas Griškonis (irklavimas).
2. Simona Krupeckaitė (dviračių trekas).
3. Jonas Valančiūnas (krepšinis).
4. Lauras Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė).
5. Viktorija Čmilytė (šachmatai).
6. Raimundas Labuckas ir Tomas Gadeikis (kanojų irklavimas).
7. Egidijus Kavaliauskas (boksas).
8. Rūta Paškauskienė (stalo tenisas).
9. Rytis Sakalauskas (lengvoji atletika).
10. Virgilijus Alekna (lengvoji atletika).
Už dešimtuko ribos liko dar beveik 60 sportininkų.
Prognozės. Beje, M. Griškonis nugalėjo ir Lietuvos sporto žurnalistų federacijos (LŽSF) Metų sportininko rinkimuose. Juose Metų sportininkės titulą pelniusi L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslėpė savo simpatijų irkluotojui.
Paklausta, ką rinktų geriausiu šalies sportininku dienraščio „Lietuvos rytas“, loterijų bendrovės „Olifėja“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apklausoje, penkiakovininkė sakė: „Jeigu būtų mano valia, aš išrinkčiau irkluotoją Mindaugą Griškonį, kuris tapo Europos čempionu. O aš būčiau laiminga, jeigu patekčiau į geriausiųjų trejetuką".
L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės noras išsipildė tik iš dalies – M. Griškonis tuose rinkimuose liko šeštas, o ji pati tapo nugalėtoja.
Pergalės. Trenerio Alfonso Mikšio auklėtinis M. Griškonis kelialapį į olimpiadą iškovojo praėjusių metų pasaulio čempionate Slovėnijoje. Ten vienvietininkas užėmė septintąją vietą.
Beje, bilietus į Londoną Slovėnijoje pelnė ir daugiau lietuvių – vienvietę irkluojanti Donata Vištartaitė bei porinės dvivietės įgula – Rolandas Maščinskas ir Saulius Ritteris.
Jau turėdami olimpinius kelialapius, geriausi Lietuvos irkluotojai įspūdingai pasirodė Europos irklavimo čempionate Bulgarijoje. M. Griškonis bei R. Maščinskas ir S. Ritteris tapo žemyno čempionais, o D. Vištartaitė iškovo bronzą.
Autoritetas. Europos čempionu ir 2009 m. tapęs M. Griškonis neslepia – didžiausias jo autoritetas yra treneris A. Mikšys. Jis pasižymi ne tik puikiu irklavimo išmanymu, bet ir auksinėmis rankomis.
„Jeigu kokią dieną nesitreniruoju, ilsiuosi, treneris vis vien atvažiuoja į irklavimo bazę – pats savo rankomis gamina treniruoklius, juos tobulina, reguliuoja. Tokius treniruoklius turime Vilniuje ir Trakuose, su jais dirba visi Lietuvos irkluotojai.Tuos treniruoklius tikrai būtų galima netgi užpatentuoti, niekur pasaulyje tokių nėra.
Atvažiavę užsienio irkluotojai treniruoklius gerai įvertina, fotografuoja. Kai pamatai trenerio brėžinius, gali pagalvoti, kad juos darė aukšto lygio projektuotojas. Viskas atlikta pedantiškai, tvarkingai. Kartais treneris prie tų brėžinių prasėdi kiauras naktis. Braižo, skaičiuoja. Treneris turi tikrai auksines rankas: ką bepaimtų, padaro be priekaištų. Jei kas sugenda, sulūžta, duokit Alfonsui Mikšiui, – jis pataisys. Net televizorių. Žinoma, darbui reikia laiko, tačiau treneris jis neskuba, viską nori padaryti juvelyriškai. Be galo juo džiaugiuosi, su treneriu įdomu dirbti, jis niekada nesėdi vienoje vietoje. Net būdamas solidaus amžiaus, Alfonsas Mikšys, mokėdamas vokiečių kalbą, į varžybas vežiojasi anglų žodynėlį ir susikalba. Per treniruočių stovyklą Ispanijoje, jo rankose buvo netgi ispanų žodynas.
Su treneriu labai gražiai bendraujame, pasikliauju jo žiniomis, didele patirtimi. Niekada treneris man nedarė psichologinio spaudimo, niekada negirdėjau jo nusikeikiančio. Alfonsas Mikšys – išsilavinęs, protingas žmogus, geras pedagogas ir mokytojas. Didžiuojuosi savo treneriu“, – yra sakęs M. Griškonis.
Ateitis. Pasirengimą Londono žaidynėms M. Griškonis pradėjo jau pernai lapkritį ir iki Naujųjų plušėjo Vilniuje bei Trakuose. O sausio pradžioje jis išvyko į stovyklą Ispanijoje. Vėliau dar laukia pratybos Šveicarijoje.
Nuo balandžio sportininkas vėl treniruosis Trakuose. Iki pat olimpinių žaidynių.
Paklaustas, ar tikisi Londone iškovoti medalį, M. Griškonis šyptelėjo: „Svajonė yra, bet ji padėta giliai širdyje. Ją išimsime liepos pabaigoje ir bandysime realizuoti.“ Olimpinės žaidynės prasidės liepos 27-ąją.
Londone Europos čempionas yra irklavęs prieš penkerius metus, kai olimpinis kanalas buvo ką tik iškastas. „Prisimenu, buvo labai banguota, kaip Trakuose. Tikiuosi, tos bangos mums bus sėkmingos“, – vylėsi populiariausias 2011 m. Lietuvos sportininkas.
Istorija. Populiariausi Lietuvos sportininkai:
1956. Algirdas Šocikas – boksas.
1957. Jonas Pipynė – lengvoji atletika.
1958. Birutė Kalėdienė – lengvoji atletika.
1959. Adolfas Varanauskas – lengvoji atletika.
1960. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius – irklavimas.
1961. Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius – irklavimas.
1962. Antanas Vaupšas – lengvoji atletika.
1963. Adolfas Varanauskas – lengvoji atletika.
1964. Ričardas Tamulis – boksas.
1965. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1966. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1967. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1968. Danas Pozniakas – boksas.
1969. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1970. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1971. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1972. Modestas Paulauskas – krepšinis.
1973. Vladas Česiūnas – baidarių ir kanojų irklavimas.
1974. Vladas Česiūnas – baidarių ir kanojų irklavimas.
1975. Česlovas Jezerskas – savigynos sportas.
1976. Angelė Rupšienė – krepšinis.
1977. Vilhelmina Bardauskienė – lengvoji atletika.
1978. Vilhelmina Bardauskienė – lengvoji atletika.
1979. Lina Kačiuškytė – plaukimas.
1980. Lina Kačiuškytė – plaukimas.
1981. Robertas Žulpa – plaukimas.
1982. Vladas Turla – šaudymas.
1983. Ana Ambrazienė – lengvoji atletika.
1984. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1985. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1986. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1987. Šarūnas Marčiulionis – krepšinis.
1988. Gintautas Umaras – dviračių sportas.
1989. Šarūnas Marčiulionis – krepšinis.
1990. Šarūnas Marčiulionis – krepšinis.
1991. Šarūnas Marčiulionis – krepšinis.
1992. Romas Ubartas – lengvoji atletika.
1993. Vitalijus Karpačiauskas – boksas.
1994. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1995. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1996. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1997. Arvydas Sabonis – krepšinis.
1998. Diana Žiliūtė – dviračių sportas.
1999. Edita Pučinskaitė – dviračių sportas.
2000. Virgilijus Alekna – lengvoji atletika.
2001. Virgilijus Alekna – lengvoji atletika.
2002. Raimondas Rumšas – dviračių sportas.
2003. Virgilijus Alekna – lengvoji atletika.
2004. Virgilijus Alekna – lengvoji atletika.
2005. Žydrūnas Savickas – galiūnų sportas.
2006. Virgilijus Alekna – lengvoji atletika.
2007. Virgilijus Alekna – lengvoji atletika.
2008. Edvinas Krungolcas – šiuolaikinė penkiakovė.
2010. Marius Stankevičius – futbolas.
2011. Mindaugas Griškonis – irklavimas.
