Tvarka keičiama antrus metus iš eilės
Didelio meistriškumo sporto plėtojimo programos finansavimo kriterijų projektas ir su tuo susiję kiti pasikeitimai sukėlė šurmulį jau šios savaitės pradžioje, kai sporto federacijų atstovai išgirdo siūlymą antrus metus iš eilės keisti finansavimo tvarką.
Pagal ją iki šiol geriausius šalies atletus rengęs Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC) turėtų būti reorganizuotas, visą atsakomybę perkeliant federacijoms.
Labiausiai sporto visuomenė būgštauja dėl medicinos personalo ir trenerių išlaikymo. Nuo sausio LOSC planuojama palikti tik sporto bazių priežiūrą. Sportininkams rengti reikalingos valstybės lėšos turėtų būti tiesiogiai nukreiptos sporto federacijoms. Būtent jos nuo šiol turėtų sudaryti ir sutartis su treneriais bei pirkti paslaugas iš medicinos centrų.
„Kai nežinai nei kiek ta medikų paslauga kainuos, nei kiek finansų turėsi jai pirkti, planuoti yra nepaprastai sunku. Buvau vienas iš tų, kuris bandė raminti aistras, nes dabar reikia suprasti, kad pertvarka jau vyksta ir mes tikrai nieko nepakeisime“, – 15min komentavo Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis.
Nesakau, kad šis projektas galios daugelį metų, bet pagaliau mes turime produktą, nuo kurio galime atsispirti ir ateityje sporto finansavimą galėsime tobulinti.
„Nesakau, kad šis projektas galios daugelį metų, bet pagaliau mes turime produktą, nuo kurio galime atsispirti ir ateityje sporto finansavimą galėsime tobulinti“, – įsitikinęs KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys.
Naująja tvarka patenkinti tikrai ne visi. Federacijų vadovai neslepia nerimo, jog nežino, kokio dydžio biudžetus jiems pavyks surinkti ir kokią jų dalį sudarys medicinos paslaugos. Šios srities specialistų stygių šalies sporto pasaulis jaučia jau keletą metų, tad baiminamasi, kad nežinioje atsidūrę pavieniai sporto medikai irgi gali patraukti į privatų sektorių.
LTOK viceprezidento pareigas taip pat einantis R.Bakutis pripažino, jog didžiausią nerimą kelia nežinia, kurioje sporto bendruomenė šiuo metu yra atsidūrusi.
„Visi žmonės yra atsakingi, todėl bijodami prisiimti įsipareigojimus, į tai žvelgia įtariai. Nemanau, kad žmonės prieš permainas, bet todėl, jog neturi atspirties taškų. Čia kaip bet kokiame versle – jei kažką pradedi daryti, turi sąmatą, planuoji biudžetus, tada ir sprendi kur, kaip ir ar išvis paslaugą pirksi“, – kalbėjo verslininkas.
Naująjį finansavimo projektą KKSD atstovai kūrė atsižvelgdami į sporto federacijų vadovų išsakytus pastebėjimus ir lūkesčius. Darbai pradėti dar birželio mėnesį, o išgryninti pasiūlymą prireikė penkiolikos posėdžių.
Darbo grupę sudarė devyni nariai: Leonardas Čaikauskas (nacionalinių komandinių žaidimų sporto šakų federacija), Gintaras Kalinauskas (nacionalinių techninių sporto šakų federacija), Rimantas Mikaitis (nacionalinių individualių sporto šakų federacija), Einius Petkus (Lietuvos tautinis olimpinis komitetas), Agnė Vanagienė (Lietuvos sporto federacijų sąjunga), Romas Vitkauskas (nacionalinės neolimpinės sporto šakos) bei trys KKSD atstovai V.Vainys, Sigitas Stasiulis bei Gintarė Papartė.
Iš viso KKSD metinis biudžetas siekia 24,5 mln. eurų. Didelė dalis šių pinigų keliauja sporto objektams, taip pat visuomeninėms organizacijoms. Aukšto meistriškumo sportininkams, kaip ir kasmet, bus išdalinta apie 6 mln. Tiesa, šią sumą dar turėtų patvirtinti Seimas.
„Jei taip įvyks, tai visa ši sistema įgaus pagreitį, prasidės dėliojimai ir skirstymai“, – kalbėjo E.Urbanavičius.
Jam iš dalies pritarė ir R.Bakutis, bet neslėpė nerimo, kad viskas tebeskendi tirštoje migloje.
„Nesu priešiškai nusiteikęs, nes suprantu, jog kelio atgal jau nėra. Bet dabar labai svarbu, kaip baigsis biudžeto tvirtinimas. O jei bus taip, kad nepatvirtins tokio biudžeto, kokį planuoja departamentas? Tuomet išvis visas kortų namelis sugriūtų. Tai mus labiausiai neramina. Federacijos gyvena nežinioje, sportininkai ir treneriai klausia, ką daryt. Pavyzdžiui, jeigu dabar nepirksi bilietų kitiems metams į treniruočių stovyklas ar varžybas, vėliau reikės už tą patį mokėti dvigubai brangiau. Planuoti esant dabartinei situacijai yra nepaprastai sudėtinga“, – pasakojo R.Bakutis.
Nebus „vienadienių“ federacijų
Pagal naują finansavimo tvarką kriterijai padalinti į bendruosius ir specialiuosius.
Pavyzdžiui, federacija, siekianti gauti lėšų, turės būti suorganizavus bent jau du nacionalinius čempionatus. Taip bus išvengta atvejų, kai federacija susikuria tais pačiais metais ir jau po savaitės siekia finansavimo. Anot V.Vainio, tokių situacijų praeityje tikrai būta.
Taip bus išvengta atvejų, kai federacija susikuria tais pačiais metais ir jau po savaitės siekia finansavimo.
Kitas kriterijus, padėsiantis atskirti pelus nuo grūdų, – federacija per pastaruosius ketverius metus turės būti delegavusi bent vieną savo sportininką į pasaulio čempionatą.
Nacionalinė federacija turi priklausyti tarptautinei sporto šakos federacijai, kuri turi bent 55 valstybėse ir ne mažiau kaip keturiuose žemynuose veikiančius narius.
Sporto šaka privalės priklausyti antidopingo kodekso sąrašui, taip pat federacija privalės savo interneto svetainėje viešinti visą gautą finansavimą ir metinį biudžetą.
Maža to, federacijų įstatuose privalės būti įtvirtinta vadovų ir valdymo organų rotacija. Tiesa, dėl kadencijų skaičiaus ir jų trukmės bus leista apsispręsti pačioms federacijoms.
Ateityje norima priimti ir pataisą, kuri numatytų, kad valdymo organų nariai nebūtų teisti už finansines ar kitas tyčines nusikalstamas veikas.
„Šį reikalavimą bus mėginama integruoti į sporto įstatymo projektą, nes jis susijęs su ypatingais asmens duomenimis ir gali būti tik priimtas įstatymo lygmeniu. Galėtume tai įtraukti į bendruosius kriterijus nuo kokių 2019-ųjų“, – svarstė V.Vainys.
Lėšos – iš trijų „kranų“
Visi išvardinti kriterijai yra bendrieji. Atitikus juos, federacija specialiaisiais kriterijais konkuruos dėl tam tikros finansavimo sumos.
Federacijos metinį biudžetą sudarys trys dalys. Sportininkų rengimo dalis turėtų atnešti 75 proc., nacionalinė varžybų sistema – 15 proc., federacijos vadybinė veikla – 10 proc.
Federacijos metinį biudžetą sudarys trys dalys.
Sportinių rengimo vertinimas susideda iš daug įvairaus rango varžybų, nustatyta kiek konkreti vieta konkrečiose varžybose atneš taškų federacijai.
Bus imamas keturių metų laikotarpis, suskaičiuota kiekvienos federacijos bendra surinktų taškų suma, priklausomai nuo metinio biudžeto bus išvedama kiekvieno taško vertė. Pagal surinktus taškus bus konvertuojamas konkrečios federacijos biudžetas.
Sąlygos olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms skirsis, taip pat pagal atskirus kriterijus bus vertinamos komandinės, techninės sporto šakos.
„Sporto šakos yra labai skirtingos, tad vieningos sistemos be jokių išimčių sukurti tiesiog neįmanoma. Dėl to ir kuriant šiuos kriterijus dalyvavo visų sporto šakų atstovai, kad sugebėtume priimti patį optimaliausią variantą“, – kalbėjo V.Vainys.
15 proc. metinio biudžeto priklausys nuo konkrečios sporto šakos nacionaliniuose šalies čempionatuose dalyvaujančių subjektų (žmonių) skaičiaus. Bus skaičiuojamos visos nacionalinės varžybos, pradedant suaugusiais ir baigiant jaunučiais. Kuo daugiau čempionatas įtrauks dalyvių, tuo daugiau taškų galės gauti federacija.
Vadybinė federacijos veikla bus vertinama pagal surastų komercinių rėmėjų skaičių, prisitrauktų netarptautinės federacijos dotacijų, ne iš kitų valstybės šaltinių gautų lėšų, moterų skaičių. Taip pat bus atsižvelgta į tai, ar federacija Lietuvoje buvo suorganizavusi kokias nors ir kokio lygio tarptautines varžybas, vertinamas federacijos sugebėjimas dirbti su savivaldybėmis, papildomi taškai bus skirti ir už suorganizuotus mokymus sutartų rungtynių, antidopingo, kvalifikacijos kėlimo ar kitomis aktualiomis temomis.
Kapšas – į tris grupes
Visos lėšos bus išskirstytos trims sporto šakų grupėms. 60,8 proc. atiteks strateginėms olimpinėms sporto šakoms, 22,5 proc. – kitoms olimpinėms sporto šakoms, 16,6 proc. – likusioms sporto šakoms.
Šios grupės sudarytos atsižvelgiant į 2017-ųjų metų finansavimą. Kitais metais šios sporto šakų grupės išlaikys tokį patį procentinį pasiskirstymą. Ateityje, jeigu didės bendras krepšelis, atitinkamai didės ir kiekvienos grupės lėšos.
Anot E.Urbanavičiaus, neįgaliųjų finansavimo kriterijai nebus keičiami.
Anot E.Urbanavičiaus, neįgaliųjų finansavimo kriterijai nebus keičiami. „Ateityje gali būti pakeitimų, nes neįgalieji norėtų būti integruoti į bendrą sistemą, bet kol kas kriterijus paliksime tokius pačius kaip iki šiol, nes ir juos tokia sistema tenkina“, – kalbėjo KKSD vadovas.
Šiuo metu šalies neįgaliųjų sporto biudžetas yra nekonsoliduotas. Šios sportininkų grupės pinigai yra KKSD ir neįgaliųjų departamente. Socialinių reikalų ir darbo ministerija yra pritarusi, kad nuo 2019-ųjų neįgaliųjų sporto biudžetas turėtų būti vienoje įstaigoje.
„Kai jų pinigai bus viename biudžete, tuomet galėsime kalbėti ir apie kriterijų konsolidavimą su sveikaisiais sportininkais“, – teigė E.Urbanavičius.
Visi taškai ant „i“ – iki sausio pabaigos
Visus duomenis už ketverių metų laikotarpį federacijos privalės pateikti iki gruodžio 8-osios dienos. Dar po savaitės federacijos turės pateikti 2018-ųjų metų planuojamą programą.
KKSD žada, jog iki sausio 8 d. bus įvertinti visi duomenys. Tiesa, jeigu federacijų grupės duomenis bus pateikę anksčiau, tikėtina, kad anksčiau bus išskirstytas ir finansavimas.
Lėšos turėtų būti paskirstytos iki sausio 10-osios. Iki sausio 31-osios planuojama pasirašyti sutartis su visomis federacijomis.
Dar viena naujovė – nuo šiol visus metus KKSD vykdys lėšų priežiūros kontrolę, tam departamentas planuoja suformuoti naują specialistų grupę.
