Valstybės, kurių sunkiaatlečiai nuo 2008 metų liepos pagauti sukčiaujant dopingu 20 ar daugiau kartų, turės teisę deleguoti tik po vieną atletą – vyrą ir moterį per 2020 metų Tokijos olimpines žaidynes.
Tai labiausiai liečia Rusijos, Kazachstano, Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos sunkiaatlečius, kurie visada buvo stiprūs štangų sporte.
IWF dar gali nuspręsti diskvalifikuoti šias šalis visiškai ir palikti be jokio atleto, jei dopingo atvejų pasitaikys ir ateityje, – pranešė IWF atstovė Lilla Rozgonyi.
Indija ir Iranas patenka į antrąją kategoriją, kurių atletai pateko į dopingo atvejus nuo 10 iki 20 kartų per šį periodą. Šios valstybės galės deleguoti į žaidynes daugiausiai po du vyrus ir po dvi moteris.
Iš viso šalys 2020 metų žaidynėse daugiausiai galės turėti po keturis vyrus ir keturias moteris.
Naujos taisyklės gali būti parankios Lietuvai, ypač Žygimantui Stanuliui, šio mėnesio pradžioje iškovojusiam sidabrą Europos pirmenybėse, nes konkurencija bus mažesnė.
Iš kitos pusės Lietuvos sunkiaatlečiai irgi nėra be nuodėmių. Nuo 2008 metų užfiksuoti keturi dopingo atvejai.
2012 metais Aurimas Didžbalis neteko Europos pirmenybių sidabro ir olimpinio kelialapio, nes per žemyno čempionatą Turkijoje tais metais jo organizme rasta dehidrochlormetiltestosterono.
Tokia pati draudžiama medžiaga, įprastai sunkiai aptinkama dopingo kontrolierių, nustatyta ir 2015 metais Ramūno Vyšniausko kūne.
2017 metais diskvalifikuotas Domantas Kmieliauskas, kurio organizme rasta dviejų rūšių dopingo.
2017 metų pasaulio čempionate, per kurį A.Didžbalis džiaugėsi antrąja vieta, paimtas dopingo testas buvo teigiamas. Antrą kartą per karjerą įkliuvusio A.Didžbalio organizme aptikta raumenų masę didinančio preparato SARM S-22. Šiuo metu atletas yra suspenduotas, bet diskvalifikacija neskirta, nes laukiama to paties testo B mėginio rezultato.
Visų dopingu vartojimu baustų atletų treneris yra Bronislavas Vyšniauskas, vadovaujantis Lietuvos sunkiosios atletikos federacijai.
Sunkioji atletika yra po padidinamuoju dopingo kontrolierių stiklu, nes papildomai ištyrus mėginius nuo 2008 iki 2012 metų buvo atskleisti net 49 dopingo atvejai. Vienose pirmenybėse 2012 metais šeši iš septynių geriausių atletų vėliau buvo diskvalifikuoti.
Dėl šios priežasties, Tarptautinis Olimpinis komitetas susiaurino sunkiaatlečių svorio kategorijų skaičių 2020 m. Tokijo žaidynėse. Naujos taisyklės užtikrins, kad šalys, kurios dažniausiai sukčiauja, mokės didžiausią kainą.
Naujos taisyklės taip pat vers atletus varžytis bent šešiuose svarbiose čempionatuose per 18 mėnesių trunkantį olimpinį atrankos periodą.
Praeityje kai kurie sunkiaatlečiai retai varžydavosi prieš olimpines žaidynes, kad išvengtų dopingo testų.
Vienas tokių buvo R.Vyšniauskas, kurį prieš pat svarbiausias metų varžybas arba per jas užklupdavo negandos. Stipruolis ir jo treneris B.Vyšniauskas pasitraukimus pateisindavo įvairiai – traumomis, apsinuodijimu, pakilusia temperatūra, vėmimu ir pykinimu.
Primename, kad Rusijos sunkiosios atletikos komanda visa buvo diskvalifikuota prieš 2016 m. žaidynes. Dėl dopingo problemų praėjusių metų pasaulio čempionate negalėjo startuoti devynios šalys, tarp jų Rusija ir Kinija.
