Mindamas pedalus savo daug gyvenimo kelių pravaikščiojusiomis kojomis Carlas Grove'as norėjo amerikiečiams įrodyti, kad amžius neturi ribų.
Buvęs muzikantas, grojęs saksofonu JAV prezidentams ir kitiems įtakingiems klausytojams gimė Indianoje dar tada, kai JAV kaustė Didžiosios depresijos metai.
Jis iki šiol mina pedalus, nors buvo diskvalifikuotas dėl dopingo, kuris pateko jam vakarienės metu kertant jautienos kepsnį.
C.Grove'as buvo pagerinęs dviračių sporto rekordus 80-ies, o paskui ir 90-ies metų kategorijose, ir laimėjęs 18 titulų nacionalinėse pirmenybėse senjorų varžybose.
Jis stengėsi nešti sveiko gyvenimo būdo žinutę laikais, kai žmonės vis dažniau kenčia dėl nejudrios gyvensenos bėdų šiuolaikiniame pasaulyje.
„Aš mačiau įvairius žmones, kurie po trijų ar keturių žingsnių skundėsi skausmais. Ši šalis pasikeitė. To negirdėdavau, kai pats buvau jaunesnis, – sakė C.Grove'as, kuris švęs 91-ąjį gimtadienį šių metų birželio 13-ąją. – Stengiausi parodyti jiems, kad šiek tiek prižiūrint save ir šiek tiek paspaudžiant, jie galėtų nugyventi savo paskutiniuosius aštuonerius ar dešimt metų kokybiškai.“
Tačiau pastaraisiais metais jo misija buvo paženklinta tamsia dėme.
JAV antidopingo agentūra informavo C.Grove'ą, kad jo organizme rasta epitrenbolono – anabolinio steroido, kurį naudoja JAV fermeriai, auginantys taurus.
Testas įvyko per JAV dviračių treko varžybas Pensilvanijos valstijoje praėjusią liepą, kur vyriausias lenktynių dalyvis vėl pridėjo medalių, parodęs geresnius rezultatus nei 80-ies, 70-ies ir 60-ies metų kategorijose startavę vyrai.
Jis neteko vieno aukso medalio – iškovoto tądien, kai buvo patikrintas dopingo kontrolierių, bet išsaugojo kitus du.
C.Grove'as tvirtina, kad jis buvo švarus.
JAV antidopingo specialistai irgi mano, kad uždrausta medžiaga pateko per vakarienę, kai jis valgė jautienos kepsnį vietinėje užeigoje liepos 10 dieną – iškart po atskiro starto lenktynių, kuriose jis buvo vienintelis dalyvis 90-94 metų kategorijoje.
Tačiau C.Grove'ui tai vis tiek sunkus laikotarpis. Jis suprato, kad į antraštes pateks žodžiai „dopingas“, „steroidai“, „diskvalifikacija“, o jis bus vaizduojamas tarsi senesnė versija Lance'o Armstrongo – garsiausio visų laikų sporto sukčiaus.
JAV antidopingo agentūra išplatino pareiškimą, kuriuo patvirtino, jog C.Grove'as buvo patikrintas ir kitą varžybų dieną, o tada dopingo testas buvo neigiamas. Kitą dieną jo organizme aptikta klomifeno, bet manoma, kad tai netyčinis veiksmas, todėl jam skirtas įspėjimas.
Vis dėlto žinia apie senolį, pagautą dėl dopingo, jau sklido aplink pasaulį.
„Aš tikrai buvau prislėgtas. Bet jau susitaikiau, – naujienų agentūrai AP sakė C.Grove'as. – Norėjau būti žmonėms įkvėpimas, jei tai tik įmanoma. Dirbau tam kaip tikras arklys.
Jie patraukė mane nuo rekordų. Man tai pernelyg nerūpi. Kas man tikrai rūpi, tai, jog norėjau būti visiškai švari asmenybė tiems žmonėms, kurie mane pažinojo.
Dabar daugumai atrodo, kad buvau nesąžiningas. Galvojau, kad apie mane mąsto kiti žmonės. O tada nusprendžiau: „Ką gi, kai kurie manimi patikės, o kiti – ne. Taip jau bus.“
Tai dar vienas iššūkis antidopingo sistemai. C.Grove'as teigia, kad dopingo kontrolieriai ir toliau turi tikrinti mėgėjus sporte ir neleisti jiems vartoti steroidų. Bet smerkimas senolio neturėtų užgožti kitų dopingo problemų, kaip suteptas Rusijos sportas. Kova prieš dopingą turi tęstis.
„Manau, jie neturėtų švaistyti laiko tokiems, kaip aš. Ką aš galiu gauti būdamas 90-ies su dopingu? Pasakykite man, nes aš pats nežinau“, – kalbėjo C.Grove'as.
Jis teigė, kad varžytis tokiame amžiuje jam leido geri genai – jo motina gyveno iki 105-erių, o tėvas, buvęs barzdaskutys, vis dar skuto plaukus kone iki mirties metų, kai jam buvo 97-eri.
C.Grove'as dar turi tikslą: jis nori pagerinti 90-95 metų amžiaus kategorijos rekordą – numinti daugiausiai kilometrų per vieną valandą. Toks rekordas priklauso prancūzui Rene Gaillard'ui, kuris per valandą yra nuvažiavęs dviračiu 29,278 km.
C.Grove'as skuba treniruotis.
„Kartais aš važiuoju rytais, kai nuostabiai kyla saulė. Aš gyvas. Aš dairausi. Aš dairausi aplink ir jaučiuosi gerai. Ir būnu toks laimingas, – tvirtino amerikietis. – Esu gavęs tiek daug aukso medalių, diplomų, kad jų nevertinu. Ką tikrai vertinu, tai, ką dabar darau tam, kad parodyčiau žmonėms, ką jie gali padaryti.“