Anksčiau 1 procentas lėšų, surinktų iš alkoholio ir tabako akcizo, buvo skiriama sportui. Dabar, priėmus naują tvarką, šis procentas palaipsniui didės. Suma gali siekti 12 milijonų eurų, o vėliau, anot M.Biliaus, didėti ir iki 18 milijonų eurų.
Nutarta, kad bent 10 procentų šių pinigų privalės būti nukreipta neįgaliųjų sportui, skatinant negalią turinčių žmonių fizinį aktyvumą.
Štai kitais metais vien neįgaliesiems bus atriekta 1,3 milijono eurų. Šie pinigai bus skirti aukšto meistriškumo sportininkams, sporto inventoriui įsigyti, trenerių kvalifikacijai kelti.
Bet yra vienas „bet“. Į šiuos pinigus galės pretenduoti visi, bent kiek susiję su neįgaliųjų fiziniu aktyvumu. M.Bilius baiminasi, kad prie pinigų aruodo sugužės net ir tie, kurie neįgaliųjų užimtumu rūpinasi minimaliai.
Ko reikėtų imtis, kad 1,3 milijono eurų būtų nukreipti tikslingai – M.Bilius sako nežinąs.
„Reikia, kad susirinktų daug galvų ir jos priimtų sprendimą“, - žiniasklaidos atstovams antradienio rytą kalbėjo Paralimpinio komiteto prezidentas.
M.Biliaus teigimu, Lietuvoje yra apie 245 tūkstančius neįgaliųjų, tačiau tik 500–600 iš jų sportuoja.
Tad tikslas aiškus – pritraukti žmones su negalia į sportą. Paralimpinis komitetas mano, kad šiam tikslui įgyvendinti labiausiai reikia trenerių, kurių nėra daug.
Beje, geresnius rezultatus pasiekę neįgalieji yra skatinami stipendijomis, kurios gali siekti ir 874 eurus per mėnesį.
Pats iš sporto pasitraukęs M.Bilius prisiminė, kai teko vykti į savo pirmas neįgaliųjų varžybas Čekijoje. Tada jis su kitais negalią turinčiais atletais nuo Kauno dardėjo autobusiuku, o atvykus anksčiau teko dar ir susimokėti už vieną nakvynę viešbutyje.
Kai būsimas parolimpinis čempionas vyko į Rio de Žaneiro žaidynes, jis paprašė naujos avalynės rutulio stūmimui, tačiau vėliau batelius teko pirkti iš savų lėšų. Būtent šioje rungtyje jis ir tapo nugalėtoju.
Bet, M.Biliaus teigimu, dabar žmonių mąstymas ir požiūris į neįgaliuosius keičiasi. Tai, pasak paralimpinio komiteto prezidento, rodo ir naujas įstatymas, dėl kurio ankstesnės versijos jis pats šiaušėsi dar prieš metus, bet dabar jau džiaugiasi padarytomis korekcijomis, žmonių supratingumu ir atskirties tarp sveikųjų ir neįgaliųjų mažėjimu.
Kai įsigalios naujoji tvarka, rentą gaus ne tik parolimpinis čempionas, kaip buvo anksčiau, bet ir antrosios vietos laimėtojas.
Anksčiau rentą gaunantis žmogus galėjo dirbti tik sporto srityje, pagal naująją tvarką jis galės dirbti ir kitokį darbą.
Taip pat pasikeitė ir premijavimo tvarka – anksčiau premijas gavo medalius parolimpinėse žaidynėse laimėję sportininkai, o nuo šiol piniginę papildys ir ketvirtąją vietą užėmęs neįgalus atletas.