Prieš lietuviams vėl žengiant į prožektorių šviesą Europos pirmenybėse 15min kartu su istorinės rinktinės kapitonu Gediminu Bučiu ir kitais tų laikų herojais nupūtė dulkes nuo mažai kam girdėtų istorijų: apie rankininkų namų salę, kurioje net televizijos kameroms vietos nebuvo ir kurią rakino Šarūno Jasikevičiaus tėtis, apie lemiamus įvarčius iš 14 metrų, nuotykius egzotiškose Australijoje ir Japonijoje bei neparduotą istorinį šansą debiutuoti pasaulio čempionate.
Vokietijoje, „Hessisch Lichtenau“ ortopedijos klinikoje, šiuo metu dirbantis G.Bučys dalyvaus ir 2022-ųjų čempionate – bus dabartinės rinktinės gydytojas. Medicinos mokslų išsilavinimą jis įgijo dar Lietuvoje, bet 1996-aisiais išvyko į Vokietiją, kur gydytojo profesiją derino su sėkminga rankininko karjera, netikėtai nutrūkusia labai anksti.
„Prisiminimai labai dvejopi. Atstovauti Lietuvai ir žaisti čempionate buvo kažkas neįtikėtino, o ir pasirodėme, manau, gana neblogai – baigėme iškovodami pergalę ir užimdami aukštą vietą. Vis tik būtent tuo metu sužinojau apie savo širdies problemas ir kad toliau rungtyniauti nebegalėsiu, todėl psichologiškai tas momentas nebuvo lengvas“, – 1998-ųjų čempionatą rankinis.lt prisiminė G.Bučys.
Namų statybos kombinato salė
Istorija prasideda 1996-ųjų pabaigoje. Didžioji Lietuvos rinktinės dalis tuomet žaidė garsiajame Kauno „Granito“ klube, 1987-aisiais laimėjusiame IHF taurę, o 1988-aisiais nužygiavusiame iki finalo.
Lietuvos rinktinę, kaip ir „Granitą“, treniravo garsiausias visų laikų mūsų rankininkas, olimpinis čempionas Valdemaras Novickis.
„Turėjome tvirtą branduolį, vieni kitus labai gerai pažinojome. Nepamenu, kodėl mane išrinko kapitonu, bet buvau toks tarpininkas tarp labai griežto, savotiško trenerio ir žaidėjų“, – prisiminė G.Bučys.
Atrankoje į 1997-ųjų pasaulio čempionatą lietuviai pateko į vieną grupę kartu su Vengrija, Ukraina ir Makedonija (dabartine Šiaurės Makedonija). Vengrai vėliau nužygiavo iki pasaulio čempionato mažojo finalo, bet Kaune jie netikėtai gavo į kaulus 28:25.
„Namų rungtynes tuomet žaidėme Kauno namų statybos kombinato salėje. Kauno sporto halei rankinis pinigų tuo metu neturėjo. Nežinau, kaip tai atrodytų dabar, bet tuomet toje salėje nebuvo net tribūnų. Tik suoliukas, pastatytas priešingoje nei atsarginiai žaidėjai pusėje, ir balkonas, kuriame tilpo dvi eilės žmonių“, – tęsė G.Bučys.
„Ir dar televizija bandė pasistatyti savo kameras, bet tai buvo neįmanoma. Žmonių prisigrūsdavo 100-150. Balkone stovėdavo vienas prie kito. Linas Jasikevičius, Šaro tėtis, buvo tos salės direktorius. Varžovams ten tikrai būdavo riesta. Balkonas – vos metrą virš vartų ir išlindęs į aikštę. Dabar būtų neleistina jokiose varžybose, bet mes žaisdavome. Aikštė buvo pilnų išmatavimų, bet šonuose, vos už pusės metro – plytinė siena“, – rankinio namų tvirtovę nupasakojo G.Bučys.
Toje arenoje atrankoje į 1997-ųjų pirmenybes lietuviai nepralaimėjo niekam, bet būtų likę be istorinio čempionato, jei ne stebuklas, paskutinėmis rungtynių sekundėmis nutikęs Kijeve.
„Pergalingą įvartį į Ukrainos vartus Jankevičius pelnė mesdamas iš 13-14 metrų. Tikrai ne kiekvieną dieną tokį pataikai“, – priminė G.Bučys.
Suprasti akimirksniu: atranka į 1997-ųjų čempionatą
- Vengrija – Lietuva 27:20 (12:8)
- Lietuva – Vengrija 28:25 (15:9)
- Lietuva – Makedonija 30:20 (17:10)
- Makedonija – Lietuva 28:31 (14:17)
- Ukraina – Lietuva 21:22 (10:10)
- Lietuva – Ukraina 27:18 (11:9)
- Atrankos B grupė:
- 1. Vengrija 10 tšk.
- 2. Lietuva 10
- 3. Ukraina 3
- 4. Makedonija 1
Surinkę 10 taškų savo atrankos grupėje lietuviai tik dėl prastesnio tarpusavio rezultato nusileido vengrams, tačiau gavo teisę žaisti papildomas atrankos rungtynes su Okeanijos čempionais australais, kaip geriausia antrąją vietą užėmusi rinktinė.
Už mažai kam žinomų lietuvių nugarų tuomet liko tokios rankinio šalys, kaip Vokietija ir Danija, nepatekusios į pasaulio čempionatą.
„Tuo metu tikrai visus nustebinome. Niekas mūsų pernelyg nevertino ir nesitikėjo iš mūsų tokio žaidimo. Tie patys vengrai buvo nuliūdę ir negalėjo patikėti, kai pralaimėjo mums Kaune“, – teigė G.Bučys.
Rinktinė, kuri net tarptautines rungtynes žaidė arenoje, panašioje į mokyklos salę, staiga atsidūrė per žingsnį nuo pasaulio čempionato. Už borto likę turtingesni varžovai pamanė, kad užteks tiesiog pasiūlyti pinigų...
