Štai „Watford“ klubo, žaidžiančio Anglijos „Premier“ lygoje, vienas vadovų Scotas Duxbury yra įsitikinęs, jog dabartinės Anglijos lygos pateiktos sąlygos, kuriomis rekomenduojama grįžti į treniruotes, yra paremtos nuojauta, ne mokslu.
„COVID-19 pasaulyje nėra tokio dalyko kaip visiškai saugi aplinka“, – įsitikinęs „Watford“ atstovas.
Taip, žaidimas be žiūrovų, kilimo ir kritimo iš lygų sistemos yra diskutuojamos šiuo metu, tačiau ne tai yra dėmesio centre. Dabar svarbiausia yra suderintas riba tarp sveikatos apsaugos ir ekonomikos.
Tai gali tapti didžiuliu mūšio lauku artimiausiomis dienomis, galbūt mėnesiais, o blogiausiu scenarijumi – metais. Vieningos pozicijos čia nėra.
Daugumos argumentas yra gan paprastas: tikimybė, kad įvyks tragedija – itin menka. Štai jei, pavyzdžiui, „Premier“ lyga atšauktų futbolą iki tada, kai bus atrasta vakcina, ekonominės pasekmės būtų tragiškos: industrija sprogtų, klubai atleistų tūkstančius žmonių, darbo neturėtų žiniasklaida, nebeliktų marketingo, kitų svarbių futbolo sričių.
Kuo silpnesnė ekonomika, tuo didesni sukrėtimai visiems, esantiems šiame versle. Ir tikrai, kai penktadienį buvo paskelbta apie „League One“ ir „League Two“ čempionatų atšaukimą, bent vienas klubas tą pačią dieną ėmė pildyti darbuotojų atleidimo iš darbo dokumentus.
O kokia yra kita pusė? COVID-19 – mįslingas pavojus. Blogiausias įmanomas scenarijus toks: kas, jei „Premier“ lyga grįžta į stadionus ir miršta futbolininkas? Arba kas, jei futbolininkas suserga rungtyniaudamas, parneša virusą namo ir miršta jo artimasis? O kas, jei mirs vyresnis klubo darbuotojas, pavyzdžiui, direktorius ar administratorius?
Kas, jei „Premier“ lyga grįžta į stadionus ir miršta futbolininkas?
Žinoma, bet kurio žmogaus mirtis yra didžiulė tragedija jo šeimai. Kitas dalykas, tokiu atveju futbolas susmegtų į viešųjų ryšių purvo duobę.
„Tai gali sujaukti gyvenimus, tai gal kainuoti gyvybes, mes negalime sau to leisti“, – sakė „Brighton“ vykdantysis direktorius Paulas Barberis.
„The Athletic“ kalbėjosi su daugybe klubų vadovų ir teisininkų, kad suprastų, kokie žingsniai turės būti, siekiant apsisaugoti nuo galimų ateities teismų bylų ir tiesiog tvarkantis su darbu padidintos rizikos sąlygomis.
Žinoma, tai yra hipotetinės situacijos, o kai kurių klubų vadovai sako, kad „Watford“ ir „Brighton“ vadovai yra tokie „įbauginti“, nes jiems gresia iškritimas į žemesnį divizioną, tačiau Anglijos futbolas tiesiog negali atnaujinti kovų prieš tai neatsakęs sau į keletą galbūt ir labai nepatogių klausimų.
Futbolininkai yra tokio amžiaus ir fizinės būklės, kad jiems ar didžiajai jų daugumai, COVID-19 padariniai paprastai nebūtų baisūs. Tačiau štai Prancūzijoje 23-ejų „Montpellier“ žaidėjas Junioras Samba buvo atsidūręs komoje.
Dėl panašių priežasčių „Bundesliga“, „La Liga“ ir „Premier“ lyga įvedė daugybę nurodymų. Kadangi sporto visiškai saugiu padaryti nepavyks niekaip, lygos tiesiog bando kaip įmanoma labiau sumažinti riziką.
Vokietijoje abejonės sukilo šeštadienį, kai dviems Dresdeno „Dynamo“ futbolininkams buvo diagnozuotas COVID-19 virusas, o visa komanda ir trenerių štabas buvo iškart patupdyti į 14-kos dienų karantiną. Ir tai nutiko likus savaitei iki dviejų pajėgiausių Vokietijos čempionatų atnaujinimo.
Ispanijoje „The Athletic“ gavo prieigą prie 23 lapų dokumento, kurį „La Liga“ išplatino visiems klubams. Lygos teigimu, nustatytos taisyklės bus daug griežtesnės nei tos, kurių reikalauja laikytis vyriausybė.
Ispanijos lyga planuoja sugrįžti keturiais etapais: pirmasis – visiškas testavimas, antrasis – individualios treniruotės, trečiasis – grupinės treniruotės, ketvirtasis – pilno kontakto treniruotės. Treniruočių komplekse privalu dėvėti kaukes,, jas galima nusiimti žaidėjams, kai jie sportuoja, tačiau treneriai turi likti su apsaugos priemonėmis.
Pranešama, kad kai kurie futbolininkai yra susirūpinę dėl savo psichologinės sveikatos. Ispanijoje numatyta testuoti futbolininkus beveik kasdien, o tai – griežtesnė apsauga nei Anglijoje, kur numatyti du tyrimai per savaitę.
Testavimo tema yra viena iš kelių, į kurią dėmesį atkreipia „Premier“ lygos medikai. Pirmadienį daug abejonių buvo išsakyta „Premier“ lygoje dirbančių medicinos darbuotojų jungtiniame laiške.
Gydytojai rūpinasi ne tik būsimų rungtynių dalyvių saugumu, tačiau ir galima teisine atsakomybe, savo karjeromis.
Minėtame laiške pateikiamas toks komentaras: „Daug medikų susiduria su spaudimu užtikrinti apsaugą nuo to, su kuo nesame iki galo susipažinę. Ar yra teisinga tikėtis, kad žaidėjai ir personalas sutiks su naujosiomis taisyklėmis, kai kalbame apie nežinomą virusą? Ar visi turės pasirašyti, kad yra patenkinti tomis dėl COVID-19 įvestomis taisyklėmis? Ar tai atsakomybės nusimetimas, jei kas nors nutiks žaidėjui? Kas už tai atsakys: medikas ar „Premier“ lyga? Kaip medikai, kaip mes galime sutikti su naujomis taisyklėmis, kurios vis tiek palieka mirties tikimybę?“
Kaip medikai, kaip mes galime sutikti su naujomis taisyklėmis, kurios vis tiek palieka mirties tikimybę?
Tai brutalu, bet tai yra teisybė. Niekas šiuo metu negali užtikrinti, kad jų darbo vieta yra apsaugota nuo koronaviruso. Kol mokslininkai tiria, testuoja ir mėgina sukurti vakciną masiniam naudojimui, žmonės visame pasaulyje toliau praranda artimuosius. Sportas tam imuniteto neturi.
Medikų laiškas palieka atvirą ateities atsakomybės klausimą, o tai turėtų apgalvoti ir „Premier“ lyga. Dar tada, kai koronavirusas įsisuko, buvo prognozuojama krūvos bylų teismuose: pradedant atlyginimų sumažinimais, baigiant lygų sprendimais neperkelti antrų divizionų komandų į aukščiausią.
Tiek „Premier“ lyga, tiek ir kai kurios kitos Europoje, turi nuspręsti, ar sportas gali prisiimti tokią riziką dalyvių sveikata. O galbūt ta rizika per didelė?
Daug verslų Anglijoje ir visame pasaulyje prisiims panašias rizikas, kai ekonomika vėl ims atsidarinėti, tačiau, kaip paminėjo vienas futbolininkas, dauguma darbdavių užtikrins apsaugos priemones ir reikiamas distancijas darbo metu. Darbuotojų jie neprašys sustoti į gyvatvorę ir susiremti pečiais, kai ginamasi nuo baudos smūgio.
Ir didžiausia problema dabar yra nežinojimas, kas tiksliai bus laikomas atsakingu, jei įvyktų pats blogiausias scenarijus? Ar tai būtų klubas, įdarbinęs žaidėją ir pasiuntęs jį žaisti, nepaisant didžiulio kontakto lygio? Ar tai būtų lyga, kuri norėjo pratęsti čempionatą ir išleido saugumo reikalavimus? Ar tai būtų vyriausybė, kuri tikino, jog futbolo sugrįžimas pakeltų visuomenės moralę?
Kai kurių klubų vadovai tiki tuo, kas yra daroma, nes „Premier“ lygos sugrįžimo planas yra laiminamas vyriausybės. Jie stebėjo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel viešą pasisakymą apie leidimą sugrįžti „Bundesliga“ pirmenybėms. Anglijoje tyliai tikimasi, kad ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pasiryš padaryti tą patį.
Vis dėlto niekas kol kas negali pateikti konkretaus atsakymo. Vienas „Championship“ lygos žaidžiančio klubo vadovas pasakė paprastai: „Painiava milžiniška. Bandome tai spręsti.“
Painiava milžiniška. Bandome tai spręsti
„Premier“ lyga atsakymo neturi. Anglijos vyriausybės vienas iš departamentų atsisakė pateikti oficialų paaiškinimą apie tai, kas būtų atsakingas už nelaimę.
Vienas žymiausių Anglijos sporto teisininkų sakė: „Klubams atrodo, kad „Premier“ lyga dar turėtų pateikti detalių apie atsakomybę. Iš esmės klubas turėtų būti atsakingas, jei jo darbuotojui kažkas nutinka darbo metu, atliekant darbą pavojingomis aplinkybėmis. Vyriausybė turi nustatyti principus dėl saugaus darbo futbolo varžybų metu. O tai įgyvendinti turi „Premier“ lyga.
Sakykime, jūs esate „British Airways“ ir vyriausybė sako, kad galite grįžti į darbą, o tuomet kažkas nutinka, nes saugumu nėra pasirūpinta. Tas darbuotojas gali paduoti į teismą „British Airways“. Tuomet „British Airways“ gali paimti apsaugos reikalavimus ir parodyti, kad elgėsi pagal juos bei tikinti, jog vyriausybė aiškino, kad to pakanka. Futbole, atrodo, kad medicininės priemonės pasėjo daug rūpesčių.
Normaliu atveju klubai būtų atsakingi. Bet, jei „Premier“ lyga sako klubams, ką reikia daryti, ar ta atsakomybė pasislenka pačiai lygai? Klubai gali reikalauti „Premier“ lygos garantijų, kad riziką prisiimtų būtent organizacija.
Bet tuomet iškyla kitas klausimas, nes „Premier“ lyga yra 20 klubų narių asociacija. Jei lyga prisiims kolektyvinę atsakomybę, tuomet klubai visi kartu turės atsakyti, kai kažkas pateiks 100 milijonų svarų ieškinį.“
Iš esmės klubas turėtų būti atsakingas, jei jo darbuotojui kažkas nutinka darbo metu, atliekant darbą pavojingomis aplinkybėmis
Įdomu tai, kad „Premier“ lygos žaidėjai ir personalo darbuotojai gaus pasirašyti formą, kurioje numatyti saugumo protokolai koronaviruso krizės metu. Tačiau keletas žaidėjų jau išreiškė baimę, kad savo parašu jie galbūt bus priversti nuimti atsakomybės naštą nuo klubų. Net keletas sporto teisininkų susisiekė su „The Athletic“ ir pareiškė, kad patars žaidėjams nepasirašinėti jokių dokumentų, nes tai gali būti taktinis manevras, sutinkant su rizikingomis darbo sąlygomis.
Jei taip įvyks, tarp žaidėjų ir klubų gali atsirasti įtampa. Klubai gali susitaikyti su tuo, kad kai kurie žaidėjai, patys sergantys lėtine liga ar turintys tokių ligonių namuose, nepadės likusioje sezono dalyje.
Baiminamasi, kad žaidėjai bus verčiami jaustis nepatogiai. Vienas teisininkas, dirbantis su sporto agentūra, sakė: „Klubai negali net mėginti spausti žaidėjų sutikti su kažkokiomis sąlygomis. Jei tu turi astma sergantį žaidėją ir klubas jo neišbraukia iš sąrašo, tai būtų pažeidimas. Juk yra kontraktai, kuriuose apibrėžti sveikatos ir saugumo klausimai. Čia ir prasidėtų problemos. Kai kurie tokie žaidėjai vis dėlto žaistų, kiti – ne. Aš kalbuosi su žaidėjais ir jie tiesiog sako nenorintys susirgti, jie nesutiks grįžti ir žaisti.
Blogiausiu atveju, visi galiausiai pamatys, apie ką čia kalbame. Kartą ir visiems laikams
Klubai neturėtų versti futbolininkų žengti į aikštę, nes tai būtų nenaudinga viešųjų ryšių prasme, tačiau tuomet kils ginčas dėl atlyginimo mokėjimo, jei žaidėjas atsisako žaisti. Dar nerimaujame, kad žaidėjai, kuriems rungtyniauti nesaugiausia, tai darys, nes norės kažką įrodyti dabartiniams ar kitiems klubams.
Blogiausiu atveju, visi galiausiai pamatys, apie ką čia kalbame. Kartą ir visiems laikams.“
