Jis pats beveik visą karjerą irklavo vienvietę, nors didžiausią gyvenimo pergalę iškovojo drauge su Sauliumi Ritter, Rio de Žaneiro olimpiadoje persėdęs į dvivietę ir išlipęs su sidabro medaliu ant krūtinės.
2021-aisiais Tokijuje M.Griškonis tapo pirmuoju Lietuvos vyru irkluotoju, patekusiu į didįjį vienviečių finalą, kuriame finišavo šeštas.
Prieš tai – 2012 m. Londone ir 2008 m. Pekine – buvo užimtos 8 vietos.
Paryžiuje naują puslapį Lietuvos irklavimo metraščiuose atvertė ir V.Senkutė, ne tik tapusi pirmąja moterimi vienviečių finale, bet ir pasipuošusi bronzos medaliu po fantastiško finišo.
„Esame labai patenkinti. Tikėjomės, kad irklavimas laimės medalį, bet, kaip ir visi, tikėjomės jo iš kitos įgulos (D.Karalienės ir D.Rimkutės, kurios turėjo sveikatos problemų, – past.). Toks tas sportas – nenuspėjamas. Olimpinės žaidynės, iš viso, yra kažkas ypatingo. Daug sportininkų perdega, persinervuoja“, – kalbėjo Lietuvos irklavimo federacijai vadovaujantis M.Griškonis.
Suprasti akimirksniu
- Olimpinėse irklavimo varžybose Paryžiuje startavo 5 lietuvių įgulos.
- Pirmąja Lietuvos moterimi, patekusia į vienviečių valčių finalą, tapusi V.Senkutė pasipuošė bronza.
- Pavienę dvivietę valtį irkluojančios Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė dramatiškame finale finišavo penktos.
- Broliai dvyniai Domantas ir Dovydas Stankūnai B finale užėmė 2 vietą. Bendroje įskaitoje jiems tai lėmė 8 poziciją ir valstybės premiją.
- Mažajame finale taip pat irklavęs vienvietininkas Giedrius Bieliauskas užėmė 10 vietą.
- Didžiausios viltys sietos su pasaulio ir Europos vicečempionėmis Donata Karaliene ir Dovile Rimkute, bet jos netikėtai liko paskutinės ir savo atrankos plaukime, ir paguodoje. Galiausiai prabilta apie vieną iš sportininkių kankinusias dideles sveikatos bėdas.
Federacijos irklus M.Griškonis perėmė 2021-aisiais, o vienas pirmųjų darbų ir buvo įtikinti senosios valdžios nurašytą V.Senkutę grįžti į valtį.
Sportininkė tuo metu jau sėkmingai mynė dviratį, tapo Lietuvos vicečempione, atstovavo mūsų šaliai Europos plento pirmenybėse.
Tvirtu apkabinimu su iškovotu medaliu V.Senkutę Paryžiuje sveikinęs M.Griškonis prisiminė tą istoriją, gyrė irkluotojos finalą, ryžtą ir pabrėžė sprendimą, kuris „degino“ federaciją, bet galiausiai atsipirko su kaupu.
– Viktorijos startas šiandien buvo paskutinis šansas šalies irklavimui. Ar tikėjotės, kad jis gali baigtis taip sėkmingai?
– Viktorija šiandien buvo nuo visko atsijungusi. Nuo visų šalutinių minčių. Pasikalbėjome anksčiau. Aš, kaip buvęs sportininkas, buvęs kolega, patariau, kad atsiribotų nuo visko – žiniasklaidos, instagramo, kaimynų, draugų, patarimų ir tai pavyko padaryti.
– Jūs pats didžiąją karjeros dalį irklavote vienvietę. Kaip įvertintumėte tą Viktorijos spurtą distancijos pabaigoje?
– Vienvietė yra kažkas ypatingo. Taip, olimpinis medalis, ar jis iškovotas aštunvietėje, ar vienvietėje yra toks pats, bet netgi mes, irkluotojai, nepažįstame visų aštunviečių irkluotojų iš kitų šalių.
O Viktoriją dabar žinos visas pasaulis. Ne tik mes, lietuviai. Vienvietė yra tas pats, kas gladiatorių mūšis. Jos vardą ir pavardę dabar žinos visi. Žinos, kad yra stipri lietuvė, kuri laimėjo olimpinį medalį.
Istorinis laimėjimas. Ji pirmoji lietuvė, laimėjusi irklavimo medalį moterų vienviečių klasėje. Niekada iki šiol neturėjome net finalo.
– Senoji irklavimo federacija, kuriai ilgus metus vadovavo Dainius Pavilionis, V.Senkutę jau buvo nurašiusi, nutraukusi finansavimą. Viktorija jau sėkmingai mynė dviratį, tapo Lietuvos vicečempione, dalyvavo ir Europos pirmenybėse, kaip pavyko ją susigrąžinti?
– Prieš mums su Sauliumi (Ritter, kuris užima gen. sekretoriaus pareigas, – past.) tampant federacijos vadovais, buvusi valdžia ir prezidentas pašalino V.Senkutę iš rinktinės ir nutraukė visą finansavimą. Mes su Sauliumi tikėjome Viktorija. Ji buvo viena iš mūsų kolegių. Susigrąžinome ją į rinktinę ir turime dabar, ką turime – ji stovi ant prizininkų pakylos olimpinėse žaidynėse.
Turbūt didžiausią įtaką turėjo treneris Mykolas Masilionis. Pamenu, kai nusprendėme keisti vyr. rinktinės trenerį ir juo paskirti Mykolą. Federacija dėl to labai nukentėjo. Ir žiniasklaidoje, ir kitur, tačiau spendimas buvo geras.
Būtent jo dėka šiose olimpinėse žaidynėse turėjome net penkias įgulas. Dvi valtis finale, keturis pusfinalius ir vieną medalį.
Suprasti akimirksniu
- M.Masiliolis į Lietuvos rinktinę grįžo po to, kai vienašališkai nutraukė dar dvejus metus – iki Paryžiaus olimpinių žaidynių pabaigos – turėjusią galioti sutartį su Rusijos irklavimo federacija.
- Apie tai jis 2022-aisiais pranešė išskirtiniame interviu portalui 15min, Rusijai pradėjus kruviną invaziją į Ukrainos žemę.
- Prieš tai jaunas 34-erių specialistas sparčiai iškilo Lietuvos irklavimo rinktinę konsultavusio italo Giovanni Postiglione pašonėje.
- Jau 2016 m. M.Masilionis buvo rinktas geriausiu šalies treneriu, bet 2020-aisiais, atšalus darbiniams santykiams su senąja Lietuvos irklavimo federacijos valdžia, pasuko į Rusiją.
- Didžiausios bangos kilo dėl to, kad darbus su Rusijos rinktine M.Masilionis pradėjo dar dirbdamas ir Lietuvos irklavimo federacijoje. Atostogų į Turkiją pasiprašęs specialistas netikėtai buvo pastebėtas Rusijos irklavimo rinktinės treniruotėje. Tiesa išaiškėjo rusams pasidalinus nuotrauka iš savo treniruočių stovyklos Turkijoje.
– Lietuvoje dažnai kalbama apie nugalėtojų mentalitetą, kad jį esą prarandame. Kuo išskirtinė Viktorija?
– Svarbiausia, kad ji – užsispyrusi. Manau, kad užsispyrimas kiekvienam sportininkui yra svarbiausia savybė. Ypač irkluojančiam vienvietę. Kai esi komandoje, gali su kažkuo pasitarti, paklausti kito nuomonės, o čia esi vienas pats su savimi.
Viktorija ne tik užsispyrusi. Ji - stipri, ką įrodė šiandien, ir protinga. Labai svarbu ne tik pasiruošti, turėti tinkamą kūną, bet ir smegenis. Juk būtent jos vėliau ir valdo tavo kūną.
– Irklavimo varžybos Paryžiuje baigėsi. Keliausite namo?
– Taip, mes visi išskrendame rugpjūčio 6 dieną. Viktorija liks iki pabaigos, pažiūrės dar savo draugo baidarininko Simono Maldonio startus. Viktorija dabar kraustysis į olimpinį kaimelį, nes iki šiol buvome apgyvendinę sportininkus arčiau kanalo, kad kelionės būtų trumpesnės.
Šiandien turime skubėti iškraustyti mūsų sportininkus, nes užleidžiame vietą mūsų baidarininkams.
