„Judėjimas yra tai, kas atspindi mūsų troškimą ir priartina prie tikslo. Jeigu judesys ir judėjimas neoptimalus, mes traumuojame įvairias savo organizmo sudėtines dalis – kartais raiščius, kartais raumenis, o kartais – psichiką. Neteisingas judesys sukelia traumą, nes kažką darome ne taip. „Nelaiko“ raumuo – kenčia pėda, kelis, petis. Skaudiname artimuosius, žalojame savo sielą. Gyvenimas yra sportas: kas pirmas, tas ir ant aukščiausio laiptelio. Rezultatas priklauso nuo kiekvieno žingsnio tikslumo“, – taip renginį pradėjo gydytojas Eduardas Lakštauskas, kurio komandinis darbas su treneriais ruošiant Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę olimpinėms žaidynėms Londone padėjo Lietuvai parvežti aukso medalį.
Neteisingas judesys sukelia traumą, nes kažką darome ne taip
Dėmesį reikia kreipti ne į pasekmę, o priežastį
Naujausias gydymo metodikas taikantis ir stiprią kineziologijos mokyklą Rusijoje praėjęs specialistas savo pranešime pastebėjo, kad į jį kreipiasi vis daugiau žmonių, besiskundžiančių įvairiais skausmais, atsiradusiais sportinės fizinės veiklos pasekoje:
„Dauguma pacientų kreipiasi jau išbandę konservatyvius gydymo metodus vaistais ir reabilitacijos priemonėmis, tačiau taip ir nesulaukę žymaus pagerėjimo. Dabartinė diagnostika remiasi simptominio skausmo lokalizacija. Dėmesys kreipiamas tik į vietinę skausmo priežastį. Pasinaudodami šiuolaikinėmis galimybėmis, galime daug daugiau, negu durti pirštu į skaudamą vietą. Turime praplėsti savo regėjimo lauką. Jeigu iš krano nebėga vanduo, tai dar nereiškia, kad dėl to kaltas pats kranas. Pirmiausia turime išsiaiškinti tikrąsias skausmo priežastis, o tik tada imtis gydyti jų pasekmes.“
Su profesionaliais sportininkais dirbantis E. Lakštauskas įsitikinęs, kad ir kasdienių fitneso mikrotraumų, ir sunkių sportinių traumų priežastis yra raumenų parengimo skirtumai, dėl kurių sutrinka judesių optimalumas ir efektyvumas. Tai lemia daugybė veiksnių, kuriuos reikia įvertinti gydant sportines traumas ir užkertant kelią jų pasikartojimui. Juos detaliai ir išsamiai nagrinėjo ir kiti asamblėjos pranešėjai, taip nuosekliai pagrįsdami ne tik vietinės, bet ir sisteminės traumų profilaktikos ir gydymo būtinybę.
Paprasti patarimai, kurių nevalia pamiršti
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Brigita Paulienė atkreipė dėmesį į kasdienį nejuntamą kiekvieno žmogaus judesį – kvėpavimą: „Per minutę įkvepiame 12 – 20 kartų. Per metus susidaro daugiau nei 6 milijonų nepastebimų judesių, kuriuos atlieka keliolika kūno raumenų. Jeigu kvėpuojame teisingai, tai mums neša sveikatą ir palaiko sveikus ne tik raumenis, bet ir vidaus organus. Jeigu ne, lašas po lašo mūsų sveikata senka. Neteisingai kvėpuojant perkraunami ir pertempiami raumenys, spaudžiami po jais esantys nervai, prasideda nepastebimi pažeidimai, kurie ilgainiui pasireiškia skausmu, sąnarių nestabilumu ir mikrotraumomis. Sportuojant kvėpavimas yra intensyvesnis, todėl ir problemos išryškėja greičiau.“
Jeigu iš krano nebėga vanduo, tai dar nereiškia, kad dėl to kaltas pats kranas. Pirmiausia turime išsiaiškinti tikrąsias skausmo priežastis, o tik tada imtis gydyti jų pasekmes
Rusijos taikomosios kineziologijos asociacijos direktorė, profesorė Liudmila Vasiljeva akcentavo, kad skausmas yra stiprus nervų sistemos signalas, kuriuo organizmas šaukiasi pagalbą.
„Jeigu žmogus su savo kūnu nesikalbės, vaikščiosime kaip drambliai po indų parduotuvę – viską sugadinsime, ištampysime. Ir dėl ko? Būtų protinga savęs paklausti, koks būtent judesys provokuoja skausmą. Turime sekti savo judesius. Skausmas yra signalas, tai – organizmo klyksmas, kviečiantis pagalbos. Reikia jam ne kumščiu užkimšti burną, o įsiklausyti, apie ką jis kalba“, – kalbėjo profesorė.
Dr. Brigita Zachovajevienė atskleidė dar ne daug kam žinomą svarbią tiesą: bėgant dubens dugno raumenys yra labai svarbūs žmogaus vidaus organų ir sąnarių stabilumui bei sveikatai. Dubens raumenys ir raiščiai turi būti ir pakankamai stiprūs, ir pakankamai elastingi. Kitaip ir kasdienėje veikloje, ir sporte gali kauptis mikrotraumos stubure, klubų sąnariuose ir kelio raiščiuose. Į tai dėmesį turi atkreipti ne tik gimdžiusios moterys.
Mėgdžioti profesionalus – žalinga
Su profesionaliais dviratininkais dirbantis Izraelio Ben-Guriono universiteto dėstytojas Aleksas Šapiro susirinkusiems patarė nemėginti mėgdžioti prestižinių „Tour de France“ lenktynių dalyvių.
Paprasti žmonės ant dviračio sėdi taip, lyg būtų „Tour de France“ lenktynėse. Jie nesupranta, kad norint saugiai, bei traumų stuburui ir sąnariams atsisėsti taip, kaip mato sėdint profesionalą, reikalingas nuoseklus pasiruošimas specialiais lankstumo, ištvermės ir raumenų stiprinimo pratimais.
„Paprasti žmonės ant dviračio sėdi taip, lyg būtų „Tour de France“ lenktynėse. Jie nesupranta, kad norint saugiai, bei traumų stuburui ir sąnariams atsisėsti taip, kaip mato sėdint profesionalą, reikalingas nuoseklus pasiruošimas specialiais lankstumo, ištvermės ir raumenų stiprinimo pratimais. Važiuojant dviračiu svarbus ne tik sėdynės aukštis.
Jeigu taikomas krūvis viršija sportininko galimybes, tik laiko klausimas, kada jis patirs traumą. Prieš didinant krūvį, reikia įsitikinti, kad raumenų veikla jame bus subalansuota, o didinat krūvį reikia suprasti, kokie pratimai nekenkia sveikatai,“ – dėstė specialistas.
Asamblėjoje įvairiais aspektais detaliai išdėstyta fiziologiško ir sveiko fizinio aktyvumo, fitneso ir sporto koncepcija jau ne vienus metus praktiškai vykdoma Lietuvoje. Sujungę į vientisą sistemą, savo kasdienėje praktikoje ja remiasi E. Lakštausko klinikos komandos specialistai, dirbantys ir su savo malonumui sportuojančiais žmonėmis, ir su žinomais profesionalais. Fitnes kineziologija paremta nuosekli diagnostikos ir gydymo sistema žingsnis po žingsnio padeda ne tik atsikratyti sporto pasekoje atsiradusių skausmų, bet ir išvengti traumų tolesnėje sportinėje veikloje.
2012 – 2014 m. į E. Lakštausko kliniką kreipėsi 127 pacientai, besiskundžiantys skausmais įvairiose stuburo dalyse ir sąnariuose, atsiradusiais po jogos, fitneso ar sporto treniruočių. Po fitnes kineziologija paremto gydymo 67 procentai besikreipusiųjų atnaujino savo užsiėmimus sporto, fitneso ar jogos treniruotėse. Devyni iš dešimt pacientų išvengė simptomų atsinaujinimo po grįžimo į jas. Ketvirtadalis besikreipusiųjų reguliariai atvyksta profilaktinei diagnostikai ir korekcijai, kad jų mėgstama fiziškai aktyvi veikla ir toliau būtų sveikatai naudinga, neapkartinta skausmų ir traumų.
