NSA siekis, efektyviai valdant resursus, kurti fiziškai aktyvią ir sveiką visuomenę, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams. Vienodas dėmesys skiriamas olimpiniam ir sportininkų su negalia sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui. Taip pat NSA tikslas rūpintis sporto infrastruktūra ir sportininkų teisėmis, padėti šalies sporto šakų federacijoms stiprinti gerojo valdymo principus. Sportininkai jau džiaugiasi padidėjusiomis valstybės stipendijomis ir užtikrinamomis socialinėmis garantijomis. Tikimasi ir daugiau gerų pokyčių šalies sporto sistemoje. Plačiau apie juos ir apie NSA komandą interviu su agentūros vadovu M.Špoku.
– Beveik 5 mėnesius esate Nacionalinės sporto agentūros vadovu, kokius pagrindinius nuveiktus darbus išskirtumėte?
– Turime labai glaudų ir pozityvų bendradarbiavimą tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministre, tiek su Seimo nariais, tiek su skėtinėmis organizacijomis. Vienas pirmųjų agentūros darbų buvo susitikimai su pagrindinėmis sporto federacijomis, skėtinėmis organizacijomis. Stengiamės, kad sporto federacijos būtų labiau girdimos, atsirastų naujas požiūris į jas. Sieksime, kad radikalių pasikeitimų iki Paryžiaus olimpinių žaidynių nebūtų arba jie būtų minimalūs. Reguliariai susitinkame su ministre, neseniai mūsų būstinėje vyko ir Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis. Jame aptarėme opiausias problemas ir galimą ateities viziją.
Sunkiausia buvo surinkti NSA kolektyvą, ypač skyrių vadovus. Svarbiausia buvo, kad žmonės patikėtų nauja organizacija, matytų jos potencialą ir turėtų aiškius prioritetus. Reikėjo motyvuotų ir savo srities profesionalų. Kaip organizacija pradėjome viską nuo tuščio lapo ir norime inventorizuoti esamą sistemą. Matome daug tobulintinų dalykų tiek pačioje sistemoje, tiek ir struktūriškai. Norime, kad ateityje viskas veiktų kaip nepriekaištingas laikrodis. Siekis padaryti aiškesnę, tvarkingesnę ir paprastesnę sistemą.
– Paminėjote, kad vienas sunkiausių darbų buvo suburti komandą. Šiandien NSA turi 22 darbuotojus, sausį jų bus 25. Kokie pagrindiniai standartai buvo keliami ieškant komandos narių? Kokią komandą pats įsivaizdavote, kad pavyks suburti ir kokią ją pavyko suformuoti?
– Pagrindinės savybės – gebėjimai, noras ir proveržio siekimas. Jeigu žiūrėtume iš perspektyvos, kad tą, ką dabar darai, keltų pasididžiavimą vėliau. Deja, darant gyvenime gerus darbus, pozityvus vertinimas ateina sunkiai ir lėtai, negatyvus – vaikšto labai greitai. Norėtųsi, kad NSA komandos nariai būtų kantrūs, kompetentingi, norėtų ir galėtų nuveikti šalies sportui svarbius darbus. Kandidatų, kurie tik norėtų dirbti NSA, buvo daug, suprantančių ir galinčių padėti spręsti sporto srities problemas – ne tiek ir daug. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti tokią komandą, kokia ji yra dabar. Matau ambicingus žmones ir linkiu jiems siekti pokyčių. Kai kurie komandos nariai dar stokoja drąsos, norisi, kad jie daugiau išeitų į viešumą, bendrautų, nes tik bendravimas mus veda į priekį.
Su komanda turėjome strateginę sesiją, mokymus, man patiko visų nusiteikimas. Komanda tikrai jau nemaža ir kasdien susitikti su kiekvienu ne visada pavyksta. Per strateginę sesiją pasidalinome pamąstymais, pamačiau iš arčiau ir giliau, kaip jie mąsto. Man patinka ta ambicija, tie klausimai, kuriuos komanda kelia, kur ji norėtų būti ateityje. Mūsų komandą turbūt bus galima vertinti kitų metų liepą, kai bent jau praeis daugiau laiko, kai tie žmonės savo darbais galės realizuoti save, nes dabar daug kam yra susipažinimo periodas. Netgi analizę ne visi galėjo pasidaryti, nes jau dabar reikia dirbti su tais projektais, kuriuos gavome. Viską parodys laikas. Turime tikslus, uždavinius, norime turėti ir turėsime trumpalaikę ir ilgalaikę strategiją. Matome, kad komandos narių mintys sutampa. Siekis yra mūsų valstybėje sukurti tokią sistemą, kad joje mūsų vaikams ateityje būtų daug įdomiau ir linksmiau dirbti ir gyventi, kad sistema būtų patrauklesnė, ypač kalbant apie fizinį aktyvumą, pereinantį į aukšto meistriškumo sportą.
– Per savo karjerą dirbote su ne viena komanda krepšinio ir plaukimo federacijose, organizavote 2011 m. Europos krepšinio čempionatą. Kuo ši komanda panaši į buvusias ir kokią patirtį galite atsinešti į šitą kolektyvą?
– Yra daug panašumų su buvusiomis komandomis – viskas nauja, istorija prasideda nuo tuščio lapo, dar yra kažkiek nedrąsos, daug įžvalgų, kas čia bus toliau, kaip reikės dirbti, bet yra degančios akys ir didelis noras. Galiu palyginti su „Eurobasket 2011“ komanda – pradėjome nuo nulio ir dar matėme, kaip atrodė 2007 m. Europos krepšinio čempionatas Ispanijoje ir kokio aukšto lygio renginį reikės suorganizuoti. Atrodė kaip kažkoks kosmosas. Bet po čempionato Lietuvoje jau į mus buvo žvelgiama su ta pačia nuostaba. Pasistengėme, kad viskas būtų puiku – arenos, savanoriai ir didelis širdies įdėjimas. Matau, kad ir čia yra nelengva, ta pradžia tikrai sunki, bet dabar galiu pasakyti, kad tokioje situacijose jau buvau, toks dežavu jausmas.
Krepšinio ir plaukimo federacijose taip pat teko lipdyti ir burti kolektyvus, malonu matyti, kokias karjeros aukštumas pasiekė buvę bendražygiai, visada malonu su jais susitikti, palaikome šiltus santykius, esame geri draugai, kuriuos sieja malonūs prisiminimai ir išgyvenimai. Deja, tai lyg tam tikras projektas, kuris kažkada baigiasi. Laikas greitai bėga, todėl norisi jo nešvaistyti ir daryti gerus darbus. Turiu ir sau, ir kitiems tinkančius posakius ,,nepakeičiamų žmonių nėra“ ir „gyvenimas nestovi vietoje“. Matau NSA labai daug panašumų su buvusiomis komandomis – ateina nauja karta, kuriai galbūt dar trūksta žinių, bet motyvacija ir didelės širdys yra, jaunesniems padės labiau patyrę kolegos, nes pavyko pritraukti įvairialypį kolektyvą.
– Jūsų nuomone, kaip Nacionalinės sporto agentūros atsiradimą sutiko sporto bendruomenė?
– Atrodė, kad sporto visuomenė laukia labai stiprių permainų, kad būsime lyg kažkokie mesijai. To dar tikrai negalime pažadėti, bet stengiamės visus išklausyti. Manau, kad gauname labai didelį teigiamą kreditą. Vienas pirmųjų mūsų darbų buvo susitikimai su sporto federacijomis, skėtinėmis organizacijomis. Ir prieš tai buvome girdėję apie įvairias problemas, bet norėjome jas išgirsti iš pirmų lūpų. Norime progreso, o ne sukelti šoką. Manau, didelis pokytis yra naujas Sporto įstatymas ir pakeistas finansavimo modelis. Tai buvo didžiausias sukrėtimas sporto bendruomenei. Norime kalbėti su sporto federacijomis, norime padaryti tikrai gerų dalykų. Taip pat stengiamės nedalinti pažadų, kurių negalime įvykdyti, norime įrodyti viską darbais. Tikiu savo komanda, savo kompetencija, manau, kad tai išlaikysime ir ateityje.
– Viename iš savo interviu minėjote, kad naujai organizacijai sudėtingi bus pirmieji dveji metai. Ar galite patvirtinti, kad NSA laukia tas pats?
– Esu optimistas. Jeigu to optimizmo nebūčiau matęs, būčiau čia nėjęs. Taip, nėra lengva, tačiau tam buvau pasirengęs ir nusiteikęs. Reikia suvaldyti kritines situacijas, tačiau, manau, svarbu kalbėtis, nes matome nesusikalbėjimų tarp ŠMSM, sporto federacijų ir skėtinių organizacijų. Norime, kad to nebūtų, sieksime aiškumo tiek iš mūsų, tiek iš ŠMSM, komunikuosime, kur ir kaip norime eiti. Manau, atsinešame nemažą kompetenciją ir mūsų komanda pateisins lūkesčius, reikia tikėti NSA.
– Svarbi NSA misija sporto organizacijų ir jų valdymo kultūros stiprinimas. Kiek čia Nacionalinė sporto agentūra galės padėti?
– Tikimės, kad ta pagalba bus stipri ir jos bus daug – konsultacijos, mokymai, seminarai. Džiaugiamės lapkričio pabaigoje Klaipėdoje įvykusiu sporto forumu, kurį moderavo NSA Kompetencijų centro vedėja, profesorė Vilma Čingienė. Manau, tai geras pavyzdys, kaip ateityje NSA kartu su skėtinėmis organizacijomis gali ieškoti sprendimo būdų.
Suvokimas, kokiame realiame pasaulyje gyveni, yra būtinas. Į sporto šakų bendruomenių valdymo organus turėtų būti renkami žmonės, kurie tikrai gali duoti daugiausia naudos sporto šakos plėtrai ir populiarinimui. Kalbu apie vadovus, apie sporto federacijų prezidentus, kurie atneša ne vien savo žinias, bet ir finansines galimybes. Esminis dalykas, kad sporto federacijos suprastų savo vertę, pritrauktų lėšų ir populiarintų sporto šaką. Jeigu esi įdomus tik sau ir siauram ratui žmonių, tai yra didžiausia klaida.
– Ministrė Jurgita Šiugždinienė po medalių lietaus šią vasarą sakė, kad valstybė turi užtikrinti geriausias sąlygas aukšto meistriškumo sportininkams. Sportininkai nuo liepos gauna padidintas valstybės stipendijas, jiems užtikrinamos socialinės garantijos. Ką dar galima pagerinti šioje srityje?
– Sportininkas turi turėti 4 dalykus ar krepšelius: atlygį už rezultatą – stipendiją, taip pat pasirengimui reikalingus finansavimo, trenerio atlygio bei medicinos ir mokslo krepšelius. Kaip matome, dar yra kur tobulėti. Sportininkas be trenerio yra niekas, todėl aukščiausio lygio atletas turėtų turėti ir pasirinkimo laisvę rinktis trenerį. Tokia yra ir pasaulinė praktika. Jeigu sportininkas ir treneris nebegali augti drauge, tada reikia ieškoti kito galimo sprendimo. Kalbu apie aukščiausio lygio sportininkus, kurie kovoja dėl medalių, yra sukaupę didelį patirties bagažą, tokie sportininkai kartu su sporto federacijomis turėtų ieškoti, kaip kilti į dar aukštesnį lygį. Todėl norėtųsi, kad sportininko krepšelyje būtų numatyta lėšų ir jo trenerio atlygiui dvejiems ar ketveriems metams, atsižvelgiant į valstybinės stipendijos lygį. Norėtųsi suskaičiuoti ir pasirengimo lėšas – kiek pinigų ateina sportininkui, kad jis žinotų, kiek lėšų yra, o ne kiekvieną kartą ieškotų atsakymo sporto federacijoje. Jeigu pasirengimui nereikia visų sportininko sugeneruojamų lėšų, tada sporto federacija galėtų skirti pinigus talentų paieškai ir kitiems dalykams. Taip pat norėtųsi siekti, kad kiekvienas valstybės stipendininkas turėtų medicinos ir sporto mokslo krepšelį. Jeigu būtų užtikrinami visi mano paminėti elementai, sportininkas galėtų turėti solidų pasirengimo planą.
Taip pat sieksime, kad ateityje atsirastų trišalė sutartis tarp sportininko, sporto federacijos ir NSA. Kol kas neturime santykio su sportininku, nesame apsibrėžę nei teisių, nei pareigų, taip pat ir su sporto federacijomis. Joms pervedame lėšas, tačiau ateityje galėtų atsirasti minėtos trenerio, pasirengimo, medicinos ir mokslo lėšos, administravimo mokestis. Sportininkas jau dabar gauna valstybės stipendiją, tai norisi, kad atsirastų tam tikri įsipareigojimai, tokie kaip pasirengimo plano laikymasis, priežiūra, kontrolė. Atsižvelgiant į federacijų klausimus, jau parengėme ir išsiuntėme sportininkų sutarčių su sporto federacijomis rekomendacijas.
Dirbame ir prie Talentų ID programos, Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo aprašo, jaunųjų trenerių skatinimo. Planuojame sausį tai pristatyti sporto bendruomenei.
– Pats dažnai paminite, kad tikslas artėjančiose Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse iškovoti 5 medalius, kur bus dedami akcentai?
– Dvigubinti medalių skaičių olimpinėse žaidynėse – realistinis planas ir geras ženklas, kad einame į priekį. Tokijuje Lietuva iškovojo 1 medalį, Paryžiaus žaidynių tikslas – 2 medaliai. Paralimpinėse žaidynėse Tokijuje lietuviai iškovojo 3 medalius, tai čia tikslas – medalių skaičiaus išlaikymas, nes tikrai įspūdingi rezultatai. Aišku, noras, kad užaugtų nauja olimpiečių ir paralimpiečių karta, nes pagal mokamas valstybines stipendijas matome, kad kai kurios sporto šakos neturi jaunųjų sportininkų, gaunančių šias stipendijas.
Turime ir kurčiųjų žaidynes, kurios vyksta metai po olimpinių ir paralimpinių žaidynių. Šiemet kurtieji sportininkai iškovojo net 10 medalių, tai norėtųsi, kad jie taip pat išlaikytų medalių skaičių. Taigi norime visur išlaikyti aukštai iškeltą kartelę.
– Kokius prioritetinius NSA darbus išskirtumėte?
– Pirmiausia, aukšto meistriškumo sporto srityje norime dirbti dėl sportininko, dėl sporto federacijos, trenerio. Šie 3 elementai yra visuma. Paraleliai didelis dėmesys turi būti skiriamas medicinai ir sporto mokslui. Matome didelį potencialą, nes dabar medicina ir mokslas dar nėra pakankamai efektyviai integruojami į visus procesus. Vis dėlto, kaip ir kalbėjome su sporto federacijomis, nenorime šiuo metu per daug trukdyti, norime padėti.
Taip pat turime nusipiešę schemą, kaip įsivaizduojame sistemą. Matome, kas po 2024 m. galėtų keistis valstybėje pagal pasaulinę praktiką. Netgi toli nereikia žiūrėti. Kaimyninėje Estijoje pamatėme, kaip veikia piramidė – nuo darželio, mokyklos einama aukšto meistriškumo sporto link. Susipažinome, kaip atrodo tas sportininko kelias, kiek valstybė ir kokiame sektoriuje prisideda, kaip veikia tarpinstitucinis planas. Atradome 2014-2020 m. Vyriausybės patvirtintą tarpinstitucinį veiklos planą ir turime konstatuoti faktą, kad kažkas veikia ne taip, nes 60 proc. mūsų jaunuolių netinka karinei tarnybai. Vadinasi, prieiname prie to, kad būtina turėti tarpinstitucinį planą ir apjungti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Susisiekimo ministeriją ir Aplinkos ministeriją. Norime, kad visi turėtų savo tikslus ir nebarstytų pinigų.
– Ko 2023 m. palinkėtumėte sporto bendruomenei?
– Norėtųsi palinkėti sportininkams jau kitąmet iškovoti teisę dalyvauti Paryžiaus žaidynėse. Taip pat išvengti traumų. Dar vienas palinkėjimas, kad sportininkai pasiektų aukščiausius rezultatus svarbiausiose metų varžybose.
Sporto federacijoms palinkėčiau būti drąsesnėms ieškojimuose. Manau, valstybė šiai dienai suteikia gerus įrankius, tai reikėtų stengtis būti patrauklesnėmis rėmėjams ir visoms išorės suinteresuotųjų grupėms.
Taip pat norisi, kad žmonės išliktų žmonėmis vienas kitam – išklausymas, įsiklausymas, žodžio laikymasis ir sprendimų drauge ieškojimas. Norisi, kad visos pusės stengtųsi kuo geriau atlikti savo darbą, ieškotų sprendimo būdų, o ne priekaištų.
– Pažadas ir palinkėjimas sau ir komandai.
– Norėčiau mums palinkėti kantrybės. Iš tikrųjų laikas greitai bėga, rodos, kiekvieną savaitę ateina pirmadienis, o jau ir penktadienis. Taip pat norisi palinkėti išlaikyti šaltą protą, naudoti kompetencijas pagal paskirtį, bandyti problemas spręsti, nebėgti nuo jų. Yra tų problemų, tikrai nemalonu raudonuoti už problemas, kurias sukūrei ne tu, bet bėgimas tik atitolina laike. Kartais sprendimai yra skausmingi, bet juos reikia priimti tam, kad eitume į priekį. Manau, kad diskusijose gimsta tiesa ir esu jau seniai sakęs, kad yra teisinė tiesa, yra žmogiška tiesa, turi būti ir kompromisinis variantas. Esame pasirinkimo kelyje, kur norime būti. Susipažinome su estų, skandinavų ir kitų šalių modeliais, agentūros kuriasi visose valstybėse. NSA jau yra ir mūsų tikslas išlaikyti aukštą kartelę, vienyti sporto bendruomenę, o ne skaldyti ją. Iki Paryžiaus žaidynių lieka mažiau nei dveji metai – sieksime, kad jose būtų ne tik daug Lietuvos sportininkų, bet ir rezultatai būti geri.
