Istorinis sprendimas priimtas po dvi dienas Monake vykusių konsultacijų ir pokalbių, per kuriuos UIPM Inovacijų komisija pateikė siūlymus, kuo būtų galima pakeisti jojimo rungtį.
Pranešama, kad jojimą bus siekiama pakeisti rungtimi, kuri „didins šiuolaikinės penkiakovės populiarumą ir patikimumą, bet išlaikys šio sporto, kaip fizinio ir psichologinio iššūkio, statusą, kokį įsivaizdavo sporto sumanytojas Pierre'as de Coubertinas“.
Priduriama, kad dėl sprendimo buvo informuotos nacionalinės šiuolaikinės penkiakovės federacijos ir jų nariai.
Tiesa, pokyčiai turėtų įsigalioti dar ne artėjančiose 2024 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, o tik 2028 m. Los Andžele. Paryžiuje sporto lauks kitokie pokyčiai – visos šiuolaikinės penkiakovės rungtys tuomet bus surengtos per 90 minučių ir vyks viename stadione.
Pranešama, kad renkantis, kuo pakeisti jojimą, bus atsižvelgiama į daugybę kriterijų, tarp jų – patrauklumą jaunajai kartai, lyčių lygybę, žemą kainą sportininkams ir varžybų organizatoriams, lengvą pateikimą per televizines transliacijas ir kt.
Tikėtina, kad jojimas bus pakeistas dviračių lenktynėmis. Vis dėlto apie tai oficialiame pranešime kol kas neužsimenama.
Svarstymai pakeisti jojimą prasidėjo per Tokijo olimpines žaidynes, kuriose įvyko skandalas.
Vokietijos penkiakovininkė Annika Schleu pirmavo moterų varžybose po dviejų rungčių, bet jos aukso viltys žlugo nesuvaldžius žirgo Saint-Boy.
Gyvūnui užsispyrus ir tapus nevaldomu, iš apmaudo pravirkusi vokietė kelis kartus botagėliu paragino žirgą, už ką sulaukė didelės kritikos bangos iš gyvūnų teisių gynėjų.
Penkiakovininkės trenerė Kim Raisner buvo pašalinta iš olimpinių žaidynių, kuomet paragino A.Schleu kirsti žirgui bei pati sudavė ranka žirgui per užpakalį.
Tokijuje žirgų nepavyko suvaldyti ir keliems kitiems atletams, tarp jų Justinui Kinderiui.
Lietuvos penkiakovininkas pretendavo į medalį, bet dar per jojimo pramankštą pajautė, kad burtais tekusio žirgo suvaldyti nepavyks – nors J.Kinderis galiausiai įveikė trasą, dėl nuverstų kliūčių ir prarasto laiko lietuvis neteko daug brangių taškų.
Nepaklusnus žirgas sugriovė ir Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės planus 2016 metais olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire, bet štai Tokijuje Laura, kaip ir kita Lietuvos penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė, jojo idealiai. Jos abi surinko po 300 taškų, o tai padėjo ženkliai pagerinti pozicijas bendroje įskaitoje. Kaip žinia, galiausiai L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė iškovojo olimpinį sidabrą.
Šiuolaikinėje penkiakovėje žirgai atletams parenkami burtais, pramankštai prieš rungtį skiriama tik 20 minučių.
Be to, penkiakovininkai jojimo lygiu nusileidžia profesionaliems raiteliams, nes turi tobulinti ir laiką treniruotėse skirti ir kitoms rungtims: plaukimui, fechtavimui, bėgimui ir šaudymui.
Po Tokijo olimpinių žaidynių šiuolaikinėje penkiakovėje buvo sukurta jojimo darbo grupė, vadovaujama lenko Januszo Peciako, kad pateiktų rekomendacijas lapkritį dėl jojimo ateities.
UIPM prezidentas Klausas Schormannas iš pradžių teigė, kad jojimas liks programoje, tik bus svarstoma, kaip šią rungtį patobulinti. Vienas variantų buvo sumažinti kliūčių aukštį.
Tačiau dėl gyvūnų teisių kovojanti organizacija PETA paragino išbraukti visas jojimo rungtis iš olimpinių žaidynių.
Kai šiuolaikinė penkiakovė debiutavo olimpinėse žaidynėse 1912 metais Stokholme, penkių rungčių programą sudarė šaudymas pistoletu, fechtavimas, plaukimas, jojimas ir bėgimas.
Nuo 1912 iki 1980 metų varžybos vykdavo penkias dienas, paskui keturias, vėliau tris, kol nuo 1996 metų Atlantos žaidynių programa sutraukta į vieną dieną.
2000 metais penkiakovėje pradėjo varžytis ir moterys, o nuo 2008 metų bėgimo ir šaudymo rungtis buvo sujungta, keitėsi ir ginklas – dabar šaudoma lazeriniu pistoletu.
