Neseniai 34-erių moteris pristatė savo knygą „Tiesiog Verona“. Joje ji ir papasakojo ypatingą savo gyvenimo istoriją.
Rinkusi medalius pasaulio ir Europos gimnastikos čempionatuose galiausiai V.van de Leur buvo pasiekusi patį dugną ir nuo jo sugebėjo atsispirti tik prieš kelerius metus.
2002-aisiais Verona tapo pasaulio vicečempione laisvųjų pratimų disciplinoje, nusileidusi tik ispanei Jelenai Gomez. Mergaitei tuo metu buvo vos šešiolika metų ir netrukus ji buvo pripažinta geriausia Nyderlandų metų sportininke.
Horizonte ryškiai matėsi Atėnų olimpinės žaidynės, tačiau likus dienai iki kvalifikacijos mergina susižeidė ir joje nedalyvavo. Gimnastikos pasaulyje V.van de Leur žvaigždė švietė dar ketverius metus, 2008-aisiais ji laimėjo savo šalies čempionatą, tačiau ši pergalė buvo paskutinė – vėliau viskas pradėjo staigiai riedėti žemyn.
Pati sportininkė ne kartą guodėsi, kad buvo nesąžiningai išnaudojama, verčiama aukoti savo sveikatą ir vardą dėl kitų žmonių ambicijų.
„Jie sukūrė mielos gimnastės Bembio akimis įvaizdį. Turėjau vežti medalius šaliai, bet su kokiomis problemomis susidūriau, niekam nerūpėjo. Kaip žmogus, nebuvau įdomi niekam ir tai puikiai suvokiau pasitraukus iš gimnastikos pasaulio“, – savo knygoje tvirtino moteris.
Savo autobiografijoje gimnastė tvirtina, kad iš rėmėjų gaudavo dešimtis tūkstančių eurų per metus ir visus šiuos pinigus tvarkydavo jos tėvai.
„Ilgai nesukau galvos dėl materialių dalykų, tačiau pirmuosius klausimus pradėjau kelti, kai kartą Las Vegase tėvas pralošė penkis tūkstančius eurų. Paskutiniais karjeros metais paprašiau tėvų pinigų, tačiau taip ir nesugebėjau gauti tiesaus atsakymo. Supratau, jog viskas, ką uždirbau, buvo išleista“, – šeimos tragediją pasakoja V.van de Leur.
Tarp sportininkės ir tėvų kilo didžiulis konfliktas. Moteris tėvui pateikė 60 tūkst. eurų ieškinį, tačiau kol vyko teismo procesas, šeima išvijo sportininkę iš namų.
Beveik dvejus metus Verona gyveno savo vaikino automobilyje, vogė maistą iš prekybos centrų. Kreiptis dėl socialinės pašalpos, anot gimnastės, jai buvo tiesiog gėda.
„Neturėjau nei darbo, nei pinigų. Galvojome, kad naktį praleisime mašinoje, o ryte ką nors sugalvosime. Tačiau atėjus rytui niekas nesikeitė. Nesikeitė ir po dviejų dienų, po dvejų metų. Gyventi tokiomis sąlygomis nebuvo lengva, o ypač sunku buvo žiemą, kai išvis nebuvo aišku, ar prabusime ryte. Maniau, kad žinau, kas yra alkis, nes būdama maža mergaitė visada laikiausi dietos, tačiau šis badavimas buvo žymiai blogesnis“, – pasakojo sportininkė.
Kartą automobilių stovėjimo aikštelėje gimnastė pamatė seksu užsiiminėjančią porą. Buvusi sportininkė žaibiškai nufotografavo šį įvykį ir tada iš meilužių pareikalavo 1000 eurų.
V.van de Leur buvo įsitikinusi, kad užfiksuota pora – meilužiai, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad šantažo aukos yra sutuoktiniai. Netrukus pora pateikė pareiškimą policijai.
Per kratą sportininkės automobilyje buvo rasta vaikų pornografijos įrašų, šaunamųjų ginklų. Nors vėliau advokatė sugebėjo įrodyti, kad šie daiktai nepriklauso gimnastikos žvaigždei, Verona vis tiek gavo 72 dienas laisvės atėmimo už turto prievartavimą.
Atlikusi bausmę, mergina neturėjo ko prarasti. Tuo metu jai buvo 25 metai, nutraukti ryšiai su tėvais. Šlovinga praeitis buvo seniai užmiršta, artimiausioje perspektyvoje švietėsi benamės gyvenimas ir galimas sugrįžimas į laisvės atėmimo įstaigą. Tuomet Verona ryžosi didžiausiai gyvenimo avantiūrai – nėrė į pornografijos verslą.
2011-ųjų pabaigoje pasirodė pirmieji įrašai, buvo atidaryta asmeninė erotinio turinio buvusios sportininkės interneto svetainė. Finansinė padėtis pradėjo sparčiai gerėti. Moteris per šiuos aštuonerius metus sako uždirbusi daugiau nei per visą gimnastės karjerą.
Tiek jai, tiek jos vaikinui tai leido išbristi iš skurdo, tačiau po aštuonerių metų V.van de Leur šioje istorijoje nusprendė padėti tašką, nors interneto svetainė jai vis dar generuoja pajamas.
„Pornografijos verslas, be abejonių, nėra tai, apie ką svajojau jaunystėje, tačiau man tai nerūpi. Kai visa tai pradėjau, neturėjau nei šeimos, nei draugų. Tai buvo mano pasirinkimas, pasirašiau sutartį su pornografijos įrašų bendrove ir jau po poros mėnesių galėjau pradėti savo verslą. Mano partneris ir operatorius visada buvo mano vaikinas. Visa tai smarkiai supaprastino situaciją – kitaip nebūčiau galėjus dirbti šiame versle. Anksčiau abu gyvenome gatvėse, abu išgyvenome tą beprotybę, o vėliau ir priėmėme šį iššūkį. Nebuvau eilinė porno aktorė. Nusistačiau darbo taisykles ir viską dariau tik su savo draugu. Tai buvo geri aštuoni metai“, – tvirtina moteris.
