Prasta infrastruktūra
„Ko labiausiai trūksta, kad turėtume daugiau olimpinių čempionų? Manau, kad gerų sąlygų sportuoti ir kitokio valdžios požiūrio į sportininkus“, – savo nuomone dalinosi olimpinė ir pasaulio penkiakovės čempionė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Sportininkė tikino ne kartą pati mačiusi, kaip tėvai atveda vaikus sportuoti, tačiau įvertinę sąlygas, kokiomis bus ugdomas jų vaikas, tik retoriškai paklausia: „Na, nieko sau, kaip mano vaikas gali čia treniruotis?“
Na, nieko sau, kaip mano vaikas gali čia treniruotis.
Penkiakvonininkė atkreipė dėmesį į tai, kad tokiomis sąlygomis treniruotis ne tik nepatogu, bet rizikuojama ir susirgti, todėl dalis tėvų atsisako leisti vaikus į sportą. „Iš tiesų reikėtų pradėti nuo infrastruktūros, jei būtų ji, manau, po truputį keistųsi ir požiūris. Gabių ir užsispyrusių sportininkų juk tikrai turime. Jie laimi nemažai medalių, pasiekimai tikrai puikūs, tačiau dalį sportininkų, kurie taip pat galėtų papildyti rinktines, vykti į olimpiadas, atbaidome“, – kalbėjo sportininkė.
Keisti sporto struktūrą
Olimpinė ir pasaulio penkiakovės čempionė, kalbėdama apie ateities Lietuvos ir pasaulio medalininkų ugdymą užsiminė, kad reiktų keisti ir pačią sporto struktūrą. „Reikėjo atsigręžti ir į trenerius, kiek darbo jie įdeda, labiau juos vertinti. O labiausiai – didinti paramą, palaikymą, dėmesį ir galimybes jaunimui“, – pabrėžė sportininkė.
Nors pačiai L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei, kaip pati sako, laimei, jaunystėje neteko derinti sporto su darbu, atletų, kuriems tai daryti tenka, pažįsta. „Pas mus atsižvelgiama tik į tuos sportininkus, kurie ko nors jau pasiekė. Jaunimas neretai neturi paskatinimo ir yra tiesiog priversti trauktis. Daliai jų tenka dirbti ir sportuoti. Veikiausiai patys suprantate, kad tokiu atveju gerų sporto rezultatų tikėtis sunku. Kai negali visiškai susikoncentruoti į sportą, į pasiekimus.
Taigi laikui bėgant dalis jaunimo, galbūt net labai perspektyvaus, ir pasirenka darbą. Juk ne kiekviena šeima turi galimybių leisti vaiką į sportą. Taigi, manau, kad pirmiausia turi keistis valdžios požiūris į sportininką, visų pirma, jauną sportininką“, – kalbėjo penkiakovininkė.
Tikrai žinau, ko trūksta, kad turėtume daugiau perspektyvių sportininkų.
Jai pritarė ir olimpinis vicečempionas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojas kanojininkas Jevgenijus Šuiklinas. „Tikrai žinau, ko trūksta, kad turėtume daugiau perspektyvių sportininkų – ko nors panašaus į rezervinį fondą. Mūsų šalyje dažniausiai sportininkas remiamas tik tada, kai jis pasiekia kokių nors reikšmingų rezultatų suaugusiųjų varžybose, tačiau jaunam sportininkui be kokios nors pagalbos prasibrauti iki tų varžybų – ne taip ir lengva“, – dėstė sportininkas.
„Aišku, tai padaryti įmanoma, bet tokiu atveju mes kalbame apie išskirtinius talentus ar atvejus. Tačiau būtent todėl, kad neugdome jaunimo, neinvestuojame į juos, taip retai ir turime tu labai perspektyvių sportininkų. Pasaulyje yra ne viena šalis, kurioje išvystytas sporininkų rengimo modelis. Kai dabartinėms žvaigždėms intensyviai ruošiama pamaina, tam sudarytos sąlygos, finansavimas, struktūra, taip yra, pavyzdžiui, Vokietijoje“, – lygino J.Šuklinas.
Mintyse – permainos
J.Šuklinas tikina suprantantis, kad kalbėti ir žinoti, ko reikia – dar ne viskas. Sportininkas atskleidė, kad jo mintyse jau bręsta projektas, kuris bus orientuotas būtent į jaunų sportininkų ugdymą.
„Mūsų miestas iš tiesų labai ramus, manau, kad tai būtų puiki vieta jauniems sportininkams gerinti savo rezultatus, treniruotis. Būtent todėl norime įgyvendinti tokį projektą, kuris leistų jauniems sportininkams už nedidelę kainą gauti visą reikiamą paslaugų komplektą – tinkamą maitinimą, darbą su profesionaliais treneriais, apgyvendinimo sąlygas, tyrimus ir daug kitų dalykų. Aš pats esu sportininkas, esu visa tai matęs, išgyvenęs, todėl puikiai žinau, ko reikia, ko gali trūkti jauniems sportininkams.“
Kai daugiau sportininkų treniruojasi kartu, jie greičiau tobulėja.
„Džiaugiuosi tuo, kad jei pavyktų mano minimą projektą įgyvendinti, jaunimas turėtų sąlygas ir tobulėti sveikai konkurencingoje aplinkoje. Dabar neretai dauguma mūsų sportininkų treniruojasi po vieną, po kelis. O kai daugiau sportininkų treniruojasi kartu, jie greičiau tobulėja. Pavyzdžiui, kai plauki vienas, sunku plaukti greičiau, bet kai matai, kad tave kažkas galbūt aplenks, tų jėgų atsiranda daugiau, paspaudi save. Tai – vienas geriausių tobulėjimo kelių“, – pasakojo sportininkas.
Aišku, perspėjo J.Šuklinas, kol kas tai – visiškai bandomasis projektas, sunku pasakyti, kaip pavyks. Vis dėlto, sportininkas neslėpė, kad viliasi, jog ši mintis prigis ir vėliau bus vystoma dar plačiau. „Tada tikiu, turėsime dar daugiau puikių sportininkų ir įspūdingų rezultatų“, – tikino kanojininkas J.Šuklinas.
