- Grįžęs iš olimpiados, jūs pareiškėte, kad tikrai nepriimsite kitų šalių pasiūlymų joms atstovauti. O ar anksčiau nesusimąstėte, kad Rusija gali pasiūlyti tikrai viliojančias sąlygas?
- Čia žiniasklaida taip pateikė, kad aš atsisakysiu (kitų šalių pasiūlymų), nes esu patriotas ir pan. Svarbiausias dalykas – tai sąlygos, kuriomis galėčiau sėkmingai treniruotis ir gyventi. Jei Lietuva tokių sąlygų nepasiūlys – aš juk ne mazochistas – ieškosiu ten, kur geriau. Taip jau sukurtas žmogus. Šiandien niekur važiuoti nesiruošiu, kol kas viskas gerai. Bet jeigu man pasiūlys 50 litų algą ar visai jos nemokės, jeigu atims paskutinę valtį, o aš dar jausiu, kad sporte pasiekiau ne viską, ieškosiu variantų kitose šalyse. Spauda apie mane parašė „Jokiu būdu neišvažiuosiu...“. Manau, kad nesu išimtis, taip pat kaip aš mąsto ir kiti sportininkai.
- Žinoma, juk tai labai svarbu ne tik sportininkui, bet ir kiekvienam žmogui – realizuoti save, išnaudoti galimybes.
- Kai po daugybės metų sporte staiga kažkas pradės kaišioti pagalius į ratus, kad negalėtum žengti paskutinio žingsnio, bus skaudu. Nuo to niekas neapdraustas ir tik laikas parodys, kaip čia viskas susiklostys. Ir ne tik nuo manęs viskas priklauso, ne tik nuo patriotizmo. Patriotas be lito kišenėje... Negi aš, apsigaubęs Lietuvos vėliava, eisiu išmaldos prašyti? Kodėl turėčiau likti čia, jei kitoje šalyje, kur į mane žvelgs kaip į žmogų, galėčiau aprūpinti savo šeimą ir siekti sportinių aukštumų.
- Kas jums žadėjo butą Visagine ir kada?
- Pirmą kartą man butą žadėjo prieš 9 metus. Iškart po to, kai Japonijoje tapau pasaulio jaunimo čempionu. Būstą žadėjo tuometinis miesto meras V.Račkauskas. Bet jis tedovanojo 100 Lt voke, tuo viskas ir baigėsi. Puikiai pamenu, buvo dvi kupiūros po 50 Lt. Aš dar pakračiau voką, galvojau, kad koks nors banknotas užkrito. Sutikite, už pasaulio čempionato auksą gauti 100 Lt nėra daug. Nors tuo metu man tai buvo dideli pinigai. Tais laikais nei algos, nei stipendijos negaudavau, sėdėjau tėvų kišenėje. Tiesa, spauda tuomet paskelbė, kad gavau mero piniginę premiją ir daugelis įsivaizdavo didelius pinigus.
- Jums ir po to ne kartą žadėjo butą?
- Kiekvieną kartą grįžęs iš Europos ar pasaulio čempionatų, kitų svarbių varžybų, girdėdavau tokius pažadus. Iš pradžių meras V.Račkauskas, vėliau D.Štraupaitė. Bet viskas baigdavosi tik gėlėmis, suvenyriniais puodeliais. Valdininkai kiekvieną kartą sakydavo: dabar jau ruošiamas projektas, pagal kurį už nuopelnus sporte dovanosime automobilį arba butą. Mes su (tituluotu baidarininku) Raimondu Labucku supratome, kad pažadai ir liks pažadais. Tik laiko gaila. Tačiau neiti į pasveikinimo ceremonijas negalėdavome – sakytų, kad išpuikome. Tik gaila, kad treniruotes dėl to tekdavo praleisti.
- Buvo apmaudu, kad valdžia nevykdė pažadų?
- Per 10 metų su Raimondu Labucku mes iškovojome tiek medalių, kiek visa Lietuvos rinktinė. Kai bendraudami su kitais užsienio sportininkais išgirsdavome, kad jų vardais gatvės vadinamos, pagalvodavome: geriau jau vieną kartą valdininkai pakviestų ir kaip reikiant, konkrečiai pasveikintų, o ne trukdytų kalbomis 20 kartų. Taip išeitų, kad valdžiai reikėdavo tik dėl paukščiuko mus kviestis – neva, štai, čempionus pasveikinome. Vieną kartą gal ir įdomu, bet paskui tas pats scenarijus kartojasi.
- Ką jums pažadėjo šį kartą?
- Merė sakė, kad duos 40 000 Lt premiją.
- Bet anksčiau minėjo 50 000 Lt?
- 10 000 Lt atitenka treneriui (Vladimirui Suchorukovui). Žinote, kažkam 40 000 Lt suma gali atrodyti milžiniška. Bet jei šiuos pinigus, na dar ir tuos 100 Lt padalintume per 10 metų... Tai beveik tas pat, kas dešimtmetį negauti algos, o paskui staiga įkrenta visa suma iš karto.
- O kiek kainuoja jūsų įranga, kur ją perkate?
- Pirmąjį irklą man nupirko tėvai, o valčiai pinigų davė treneris. Geras irklas kainuoja apie 400 eurų. Tačiau vieno nepakanka. Pasaulinio lygio irkluotojus irklais 85 proc. aprūpina juos gaminanti Kauno įmonė, ji yra irkluotojų rėmėja. Valtis, su kuria galima dalyvauti pasaulinio lygio varžybose, kainuoja 4 tūkst. eurų. Jas gamina Lenkijoje ir Portugalijoje. Olimpiadoje dalyvavau skolinta portugališka valtimi. Ji puošta aerografiniu piešiniu, vien šis papuošimas vertas 1200 eurų. Todėl bendra valties kaina – 5200 eurų. Po olimpiados turėjau valtį gražinti gamintojams. Tačiau ją gavau kaip dovaną už pasiektus aukštus rezultatus.
