6 tūkst. atletų iš viso pasaulio jau buvo iškovoję olimpinius kelialapius į Tokiją.
Tarp jų teisę varžytis žaidynėse buvo pasiekę ir 23 Lietuvos sportininkai.
Tačiau dešimtys mūsų šalies atletų ir tūkstančiai visoje planetoje dar svajojo patekti į olimpines žaidynes per atrankos varžybas, kurias visiškai sujaukė koronovirusas.
Net ir tie, kurie turėjo olimpinius bilietus tapo neramūs.
Sportininkai konstruoja savo gyvenimus pagal olimpinį kalendorių, taip jie rengia savo planus. „Turbūt būtų geriausia, jei olimpines žaidynes vyktų po metų, – istorinio sprendimo išvakarėse 15min kalbėjo plaukiko Dano Rapšio trenerė Ina Paipelienė, 2018 ir 2019 metais išrinkta geriausia Lietuvos metų sporto trenere. – Mes – plaukikai, žaidynėms dėliojome žingsnius ketverius metus. Kai baigėsi olimpinės žaidynės, nusibraižėme ką darysime pirmaisiais metais, antraisiais, trečiais ir olimpiniais metais. Vis dėlto žaidynių nukėlimas dar kitiems metams nebūtų didelė bėda. Tai geriau nei važiuoti nepasirengus.
Galbūt kažkam tiktų nuvažiuoti, sudalyvauti, paturistauti. Tačiau ne Danui. Jam važiuoti į Tokiją nepasiruošus nebūtų jokios prasmės.“
Regis, ir pats D.Rapšys lengviau atsiduso.
„Olimpiada atidedama metams, o mes galime ir palaukti – svarbiausia yra žmonių gyvybės ir sveikata, – parašė geriausiu šalies sportininku 2019 metais išrinktas plaukikas. – Nes pastaruoju metu laikytis treniruočių plano buvo neįmanoma.
Kiek bendravau su kitais plaukikais, jiems tas pats. Dabar turėsime laiko pasirengti. Tikiu, kad tos nesąmonės baigsis. Tačiau tai nereiškia, kad sėdėsiu namie rankas susidėjęs. Kiek galėdamas sportuosiu. Ir lauksiu artimiausių varžybų nekantraudamas. Saugokime save ir vieni kitus!“
Kaip vyks atranka?
Iki koronoviruso protrūkio teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse buvo užsitikrinę 57 proc. žaidynių dalyvių, – skaičiavo IOC.
Lieka daug klausimų, į kuriuos IOC turės rasti atsakymus.
Ar atrankas jau įveikę atletai automatiškai pateks į 2021 metų žaidynes? O gal jiems reikės iš naujo užsidirbti kelialapius?
Tada išnyra kiti klausimai – kas bus su atrankos turnyrais?
3 mln. eurų Lietuvai kainuosiantis FIBA atrankos turnyras Kaune suplanuotas šį birželį 23-28 dienomis.
Bet birželį savo kovas gali atnaujinti ir NBA klubai, jei virusas bus sustabdytas. Tada kitoje Atlanto pusėje liks kovoti Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis, o taip pat slovėnas Luka Dončičius.
Kita svarbi dalis – sirgaliai. Jie drąsiai plūdo į areną, kai virusas tik pradėjo plisti, bet ar bus tokie pat narsūs sugrįžtant?
„Žmonėms iš vienos pusės bus smagu sugrįžti į tribūnas, bet iš kitos – gali būti baugu psichologiškai“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Kaip susijauks kalendorius?
Iš viso 33 sporto šakos dalyvauja vasaros olimpinėse žaidynėse, o tai reiškia, kad 33 sporto šakoms reikės pakeisti savo kalendorius dėl olimpinių žaidynių naujos datos.
Pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatas numatytas 2021 metais keturiose valstybėse: Italijoje, Vokietijoje, Sakartvele ir Čekijoje.
Dariaus Maskoliūno treniruojami lietuviai jau pradėjo atranką į Europos pirmenybes, vasarį sužaidę su belgais ir čekais.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas taip pat numatytas 2021 metų rugpjūtį. Jei tuo metu vyks žaidynės, ar lengvosios atletikos pirmenybės bus atšauktos, ar nustumtos į ateitį?
Europos futbolo čempionatas, turėjęs vykti šių metų birželį įvairiose žemyno valstybėse, jau anksčiau perkeltas į 2021.
Pasaulio plaukimo čempionatas 50 metrų baseine 2021 metais Fukuokoje numatytas liepos 16 – rugpjūčio 1 dienomis. Jei olimpinės žaidynės vyks rugpjūtį, kiek laisvų dienų tarp pasaulio čempionato ir olimpiados turės plaukikai? Vieną?
Tvarkaraščiai perkrauti ir įvairių kitų turnyrų, kurie dabar yra sustabdyti ir galbūt dar bus atnaujinti šiemet po kelių mėnesių – galbūt NBA ar Eurolyga kitas sezonas dėl to prasidėtų šiais metais vėliau ir tokiu atveju baigtųsi 2021 metais vėliau?
Kokie laukia finansiniai nuostoliai?
„USAToday“ rašo, kad IOC turėjo draudimą dėl galimų trukdžių žaidynėms ir numačiusi apie 2 mlrd. dolerių rezerve nenumatytoms išlaidoms ir savo nariams.
NBC, transliuosianti žaidynes Amerikai, taip pat turi draudimą. NBC yra sudariusi šešerių metų 7,75 mlrd. dolerių sutartį su IOC, o kontraktas baigsis 2032 metais. IOC didžiausi rėmėjai, tokie kaip „P&G“ ir „Visa“ taip pat moka milijonus už teisę reklamuotis žaidynėse.
Japonijos ekonomika jau susitraukė vien dėl turizmo nuopolio pavasarį. Šeimininkai tikriausiai turės atlaikyti smarkiausią finansinį smūgį.
Šalis išleido apie 28 mlrd. dolerių žaidynėms, anot AP naujienų agentūros.
Japonai tikėjosi, kad dalis šios sumos sugrįš kartu su iš viso pasaulio atskrendančiais sporto sirgaliais, kurie leis pinigus viešbučiuose, restoranuose.
Ar olimpinės žaidynės dar gali būti atšauktos?
Tokia tikimybė lieka.
Nors IOC ir Japonijos vyriausybė griežtai atmetė žaidynių nevykimo galimybę, viską lems koronoviruso plitimas. Vakcinų, gydančių nuo COVID-19 dar nėra.
Aukšti barjerai keliaujant dar kils per artimiausius mėnesius.
Olimpinės žaidynės yra vienas didžiausių pasaulio renginių, ne tik kalbant apie sportą. Arenos, kurių dalis statyta konkrečiai žaidynėms, turės kažkaip išsilaikyti. Konstruktoriai vėl turės būti pasamdyti, šimtai kontraktų pasirašyti iš naujo.
IOC ir Japonijos vadovai įsitikinę, kad šias kliūtis perkops ir sprendimas perkelti žaidynes tai geriausiai paliudija. Tačiau praktiškai išspręsti daugybę kilsiančių rūpesčių bus sudėtingiau nei teoriškai.
Ar šis sprendimas gali keisti 2022 metų olimpines žaidynes?
Tikriausiai, kad ne. IOC niekada neprasitarė, kad vasaros žaidynes kažkaip pintųsi su žiemos žaidynėmis, kurios 2022 metų vasarį turi vykti Pekine.
Aišku, riba bus nedidelė. Tarp dviejų olimpinių žaidynių liks tik aštuonių mėnesių tarpas. Dviejų olimpinių žaidynių – vasaros ir žiemos, IOC neplaka į vienus metus nuo 1992 metų.
