„Norėčiau pasidžiaugti, kur mes esame. Valstybė šiuo metu yra suteikusi autonomiją sporto šakų federacijoms, jos turi strategiją, kompetencijas. Noriu pasidžiaugti, kad 2021-2030 metų laikotarpiui užsibrėžtus rodiklius esame pasiekę jau šiandien. Šiuo metu jau turime iškovoję 17 medalių svarbiausiose pasaulio ir Europos varžybose“, – trumpai reziumavo ir pasidžiaugė 2022-ųjų liepą įkurtos NSA vadovas M.Špokas.
Pagal šią programą olimpinėse žaidynėse bei olimpinių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatuose Lietuva 2018-aisiais turėjo iškovojusi 14 medalių. 2025-aisiais šį skaičių NSA norėjo išauginti iki 15, 2030-ųjų projekcija – 17.
Dviejų olimpinių aukso medalių laimėtojas V.Alekna įsitikinęs, kad šiuos rezultatus nemaža dalimi lėmė ir pakeista sporto politikos kryptis.
„2018-aisiais panaikinus Kūno kultūros ir sporto departamentą, visos funkcijos buvo perduotos ministerijai ir jos sukurtai sporto grupei. Įgyvendinti Lietuvos sporto politiką šiai šešių asmenų grupei sekėsi sunkokai, matėsi, kad šiai sričiai reikia didesnio dėmesio. Įkūrus NSA veikla stabilizavosi, rezultatai pagerėjo“, – pažymėjo V.Alekna.
Galima priminti, kad iš Paryžiaus olimpinių žaidynių su sidabro medaliais grįžo breiko šokėja Dominika Banevič bei disko metikas Mykolas Alekna, bronzą iškovojo irkluotoja Viktorija Senkutė ir 3x3 krepšinio rinktinė – Aurelijus Pukelis, Evaldas Džiaugys, Gintautas Matulis ir Šarūnas Vingelis.
Lietuvai Paryžiaus žaidynėse atstovavo 51 sportininkas. Septyni jų kopė ant garbės pakylos, o dar 14 iškovojo vietas pirmuose aštuonetuose, į kurios patekę sportininkai taip pat laikomi olimpiniais prizininkais ir gauna tai patvirtinančius diplomus, o gimtinėje – ir valstybės premijas.
Kraitis Paryžiuje – kur kas didesnis nei prieš trejus metus Tokijuje, kai vienintelį medalį Lietuvai pačioje žaidynių pabaigoje padovanojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, laimėjusi sidabrą.
Visgi iš trečiųjų olimpinių žaidynių paeiliui Lietuva sugrįžo be tauriausios prabos apdovanojimo. Aukso Lietuva neturėjo ir dar tris sykius nuo Nepriklausomybės atkūrimo.
1996 metais vienintelį Lietuvos medalį iškovojo krepšininkai, laimėję bronzą.
2008 m. lietuviai kartojo iš viso laimėtų medalių rekordą – jų buvo penki, bet tarp jų niekas nesuspindo auksu (laimėti du sidabro ir trys bronzos apdovanojimai).
2016-aisiais Lietuvos sportininkai į gimtinę parvežė vieną sidabro ir tris bronzos apdovanojimus.
Tad tarp devynių kartų olimpinėse žaidynėse nuo 1992-ųjų Barselonos, skaičiuojant pagal oficialią tvarką, kai daugiausiai lemia aukso medalių skaičius, 2024 m. Paryžius Lietuvos medalių lentelėje užims 6-ąją vietą.
Pagal bendrą medalių skaičius Paryžius dalinasi 4-5 vietas su Rio de Žaneiru. Daugiau – 5 – medalius mūsų sportininkai laimėjo tik Sidnėjuje, Pekine ir Londone.
Mažiausiai, vos po vieną medalį, turėjome Atlantoje ir Tokijuje.
 |  |  |  | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 1-2. |  Sidnėjus (2000 m.) | 2 | 0 | 3 | 5 |
| 1-2. |  Londonas (2012 m.) | 2 | 0 | 3 | 5 |
| 3. |  Atėnai (2004 m.) | 1 | 2 | 0 | 3 |
| 4. |  Barselona (1992 m.) | 1 | 0 | 1 | 2 |
| 5. |  Pekinas (2008 m.) | 0 | 3 | 2 | 5 |
| 6. |  Paryžius (2024 m.) | 0 | 2 | 2 | 4 |
| 7. |  Rio de Žaneiras (2016 m.) | 0 | 1 | 3 | 4 |
| 8. |  Tokijas (2021 m.) | 0 | 1 | 0 | 1 |
| 9. |  Atlanta (1996 m.) | 0 | 0 | 1 | 1 |
Iš viso per 32 metus Lietuvos sportininkai yra iškovoję 6 aukso, 9 sidabro ir 15 bronzos medalių.
Pastarieji olimpiniais čempionais tapę sportininkai buvo R.Meilutytė ir L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, laimėję auksą 2012 metais Londone.
Kur kas su kuklesniu kraičiu lietuviai grįžo iš Paryžiaus paralimpinių žaidynių. Čia vienintelį bronzos apdovanojimą iškovojo dziudo atstovas Osvaldas Bareikis.
Tokijuje lietuviai buvo iškovoję tris bronzos apdovanojimus.
| Metai | | | | |
|---|---|---|---|---|
| 1992 Barselona | 0 | 4 | 3 | 7 |
| 1996 Atlanta | 3 | 2 | 6 | 11 |
| 2000 Sidnėjus | 0 | 2 | 1 | 3 |
| 2004 Atėnai | 1 | 1 | 5 | 7 |
| 2008 Pekinas | 0 | 2 | 0 | 2 |
| 2012 Londonas | 0 | 0 | 0 | 0 |
| 2016 Rio de Žaneiras | 2 | 1 | 0 | 3 |
| 2021 Tokijus | 0 | 0 | 3 | 3 |
| 2024 Paryžius | 0 | 0 | 1 | 1 |
Stojęs prieš NSA vairo 2022-ųjų liepą M.Špokas kalbėjo apie tikslą dvigubinti medalių skaičių olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Paryžiaus žaidynių tikslas buvo 2 medaliai, o paralimpinėse mūsų sporto vadovai „planavo“ medalių skaičių išlaikyti kaip ir prieš trejus metus.
Planas įgyvendintas – su penkiais laimikiais iš šių dviejų sporto renginių Lietuva ir sugrįžo.
Pats M.Špokas džiaugėsi, kad vos per vieną olimpinį ciklą Lietuva iš trijų Baltijos šalių autsaiderės staiga tapo aiškia lydere, priminęs, kad tiek Estija, tiek Latvija iš Paryžiaus olimpinių žaidynių neparsivežė ne vieno medalio.
„2021-aisiais Tokijuje tiek estai, tiek latviai, tiek suomiai buvo aukščiau už mus ir labai smagu, kad trumpalaikį tikslą mes pasiekėme ilgalaikio tikslo rezultatais“, – kalbėjo M.Špokas.
15min pasiteiravus, ar nesibaimina, kad pasikeitus jėgų santykiui Seime, opozicinių partijų lyderiai ir vėl gali sugrįžti prie NSA ateities klausimo, mat socialdemokratų atstovai viešai kritikuoja sporto vystymo strategiją, tiek M.Špokas, tiek su juo konferencijoje dalyvavę politikai traukė pačiais ir siūlė žiūrėti į varžybų protokolus.
„Pavyzdžiai rodo, kad neverta to daryti. Modelis, apie kurį kalba opozicija, yra kur kas labiau priimtinas tokioms šalims kaip Rusija ar Baltarusija. Aptakiai kalbama apie centralizuotus sporto centrus, nors dar tikslaus ir konkretaus pasiūlymo nesame matę. Susidaro įspūdis, kad oponentai abejoja federacijų galimybėmis auginti sportininkus. Mano nuomonė – kitokia. Aš manau, kad mūsų prioritetinės sporto šakos kaip tik puikiai susitvarko su keliamais uždaviniais. Galbūt sunkumų turi kai kurios mažesnės federacijos – tos, kurios neparengia sportininkų olimpinėms žaidynėms ir pasaulio ar Europos čempionatams, neiškovoja juose medalių. Visgi sporto pasaulyje medalių niekas nedalija šiaip sau. Kaip sportininkas turi išsikovoti savo medalį, taip savo vietą po saule turi išsikovoti ir federacijos. Sportiniai principai turėtų būti ir sporto vadyboje“, – savo nuomonę dėstė V.Alekna.
„2013-aisiais dirbau plaukimo federacijoje, darėme ilgalaikę strategiją ir šiuo metu matau, kur yra plaukimas. Europos jaunimo čempionato rezultatai aiškiai parodė, kad ši sporto šaka turi šviesią ateitį. Tas pats krepšinis irgi dabar yra kryžkelėje, bet būtų labai keista, jei jų kryptį nuspręstų ne pati krepšinio bendruomenė, o kažkas iš Vilniaus. Yra federacijų, kurios šiuo metu nedalyvauja olimpinėse žaidynėse, bet mūsų noras būtų, kad jos išsidiskutuotų viduje ir nuspręstų, kokiais būdais ir kokiuose laiko rėmuose šį tikslą galėtų pasiekti. Pavyzdžiui, ledo ritulys. Jei Lenkija žaidžia, Latvija žaidžia – mums irgi reiktų turėti panašų tikslą, tarkim, per aštuonerius artimiausius metus. Ir aš girdžiu, kad federacijoje pokyčiai jau yra. Žaidžiame pagal taisykles, kurios yra kiekviename versle – keli tikslus, juos pasieki, gauni atlygį. Mūsų tikslas – talentų paieška ir tą geriausiai iliustruoja Dominikos Banevič sėkmė“, – pasakojo M.Špokas.
„Jau turime pavyzdį iš praeities, kai buvo sunaikintas KKSD. Jeigu paklaustumėte sportininkų ar trenerių, visi pasakytų, kad tai nebuvo gerai. Gerai, kad viskas buvo atkurta, gal kiek kitu, modernesniu pavadinimu. Čia gal galima šį klausimą apsukti iš kitos pusės – ar nebijome, kad mūsų LTOK virs Pravalturu, t.y turizmo agentūra, kurios tikslas kas ketverius metus tik išvežti sportininkus į olimpiadą? Su visa pagarba, bet Vytautą Mikaitį viešojoje erdvėje matydavau dažniau nei LTOK prezidentę Dainą Gudzinevičiūtę“, – strėlę į LTOK daržą paleido konservatorius A.Kupčinskas.
Spalio 11 d. vyks ir LTOK prezidento rinkimai, kuriuose dabartinei vadovei D.Gudzinevičiūtei pirštinę mes Mantas Marcinkevičius. Kaip šios kovos rezultatai galėtų lemti NSA tolimesnės veiklos vektorių?
„Gal ir keistai nuskambės, bet ir iki šiol su LTOK turėjome gerus darbinius santykius. Esmė, kad kai mes kalbamės, ne visada vieni kitus girdime. Kad ir kas laimės, palinkėčiau, kad pirmiausia būtų kalbamasi viduje ir jau tik tada su žinute išeinama į išorę. Bendradarbiaudami pasiektume daugiau. Tam reikia trijų sąlygų – federacijos, olimpinio komiteto ir valstybės. Dabar viskas vyksta per federacijų sąjungą, kuri net neaprėpia didžiųjų sporto šakų federacijų, ir formuoja nuomonę, kad kažkas yra blogai. Tai aš klausiu, kas yra blogai? Mačiau žurnalistų apklausą, kur buvo vertinami keturi mūsų olimpiniai medaliai. Aš rašiau dešimtuką, Daina – dvejetą. Ar tai reiškia, kad ji tikėjosi dvylika kartų daugiau medalių, ar dvylika kartų daugiau sportininkų? Kur yra ta kritinė riba? Palinkėtume dialogo, kad ir kas laimėtų. Visi turime turėti vienus tikslus“, – kalbėjo M.Špokas.
