Greičiausiai, atsakymas į šį klausimą bus „Japonijos mokesčių mokėtojai“, teigia naujienų agentūra AP.
„Be abejo, išlaidų bus, – teigė žaidynių organizacinio komiteto vadovas Toshiro Muto. – Kol kas negalime pasakyti, kiek tos išlaidos sieks. O kas jas padengs? Net nereikia sakyti, kad diskusijos bus sudėtingos ir nesame tikri, kiek jos užtruks.“
Japonijos verslo leidinys „Nikkei“ paskaičiavo, kad galimos išlaidos gali siekti apie 2,7 mlrd. JAV dolerių.
Tokijo žaidynių organizatoriai turės iš naujos derėtis dėl objektų nuomos, mokėti už jų išlaikymą, o galbūt net ir surasti naują infrastruktūrą kai kurioms sporto šakoms. Be to, jiems teks derėtis su nekilnojamojo turto agentais, kurie jau buvo pasiruošę iš karto po žaidynių išparduoti tūkstančius olimpinio kaimelio butų.
Organizacinis komitetas buvo įdarbinęs net 3 500 personalo narių, o kai kurie iš jų dėl žaidynių nukėlimo gali netekti darbo.
Nusisamdę viešųjų ryšių milžiną „Dentsu“, žaidynių rengėjai pardavė reklamos sutarčių net už 3,3 mlrd. dolerių – dvigubai daugiau, nei per bet kurias ankstesnes olimpines žaidynes. Sutartis pasirašiusios įmonės norės sužinoti, ką gaus už išleistus pinigus, o galbūt jie bus grąžinti? O gal bus sudarytos naujos sutartys?
Olimpiečiai Tokijuje turėjo varžytis nuo liepos 24 iki rugpjūčio 9 dienos. Nauja data dar nepaskirta, o iki tol atsakymai į klausimus negali būti pateikti.
„Pagrindinis mūsų taikinys yra kitų metų vasara, – teigė buvęs Japonijos ministras pirmininkas ir žaidynių organizacinio komiteto prezidentas Yoshiro Mori. – Turime įvertinti tvarkaraščius, tarptautinius renginius. Daugelis iš jų turės būti priderinti dar prieš mums išsirenkant tikslias datas.“
Žinoma, tikslesnį planavimą ir tvarkaraščių keitimą stabdo neaiški koronaviruso plėtra ir ekonomikos smukimas.
T.Muto pabrėžė, kad jo laukia sudėtingi pokalbiai su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC), kuris kontroliuoja žaidynes, bet paveda jų organizatoriams padengti didžiąją dalį jų išlaidų.
Pradėkime nuo Tokijo žaidynių finansinių pamatų.
Vietiniai organizatoriai ir Japonijos valdymo organai teigia, kad surengti žaidynėms jie išleidžia 12,6 mlrd. dolerių. Vis dėlto nacionalinės vyriausybės auditas gruodį parodė, kad tikroji suma sieks net 28 mlrd. Šioje vietoje kyla klausimų dėl to, ką reiktų, ir ko nereiktų laikyti olimpinių žaidynių išlaidomis.
Kai Tokijas 2013 m. laimėjo teisę rengti žaidynes, planuojama suma siekė „tik“ 7,3 mlrd.
5,6 mlrd. iš dabartinio biudžeto sudaro privataus sektoriaus sunešti pinigai, o likusi suma mokama iš valstybės lėšų.
Tokijas beveik 7 mlrd. dolerių išleido laikiniems ir ilgalaikiams sporto objektams – tai siekia apie 85 proc. viešojo fondo pinigų. Pats brangiausias objektas yra naujasis olimpinis stadionas, kurio vertė, pasak vyriausybės, siekia 1,43 mlrd. dolerių.
Šveicarijoje įsikūrusi IOC taip pat įdėjo savo indėlį į žaidynių organizavimą. Jo dalis siekia 1,3 mlrd. dolerių, arba tik mažą dalį bendrų išlaidų.
IOC už praėjusį ketverių metų olimpinį ciklą (2013-2016 m.) gavo 5,7 mlrd. dolerių pajamų. Beveik trys ketvirtadaliai šios sumos suplaukia parduodant transliacijų teises, dar 18 proc. ateina iš rėmėjų.
IOC taip pat disponuoja 2 mlrd. dolerių siekiančiu rezerviniu fondu ir draudimu, galinčiu padengti netikėtus praradimus.
„The Oxford Olympics Study 2016: Cost and Cost Overrun at the Games“ (liet. – 2016 m. Oksfordo olimpinių žaidynių tyrimas: išlaidos ir išlaidų perviršis) autorius Bentas Flyvbjergas elektroniniame laiške, skirtame naujienų agentūrai AP, tikino, kad IOC turėtų prisiimti didelę išlaidų dalį ir pavadino tokią schemą „monopoliu“. Tyrimas atskleidė, kad olimpinių žaidynių išlaidų perviršis yra didžiausias iš visų tokio „mega“ tipo projektų.
B.Flyvbjergas teigė, kad „IOC turėtų prisiimti didesnę dalį išlaidų už žaidynes, už kurias pats IOC pasipelno“. Tačiau dabar už papildomas išlaidas turės mokėti Tokijas ir Japonija, nebent IOC padarys išimtį ir panaudos rezervinį fondą, ką, žiūrint iš etinės perspektyvos, IOC ir turėtų padaryti.
Tokijas planavo panaudoti 42 sporto objektus 33 sporto šakoms. Papildomas objektas buvo planuojamas paralimpinėms žaidynėms. T.Muto tikino, kad neaišku, kiek iš šių objektų bus prieinami po metų.
„Kai kuriuos objektus turėsime nuomotis iki pat kitų metų, kadangi juos paruošti gali užtrukti iki metų. Negalime jų atsisakyti, kadangi vėliau nespėtume to padaryti. Tai reikš papildomas išlaidas“, – teigė T.Muto.
Tačiau pats didžiausias galvos skausmas gali būti susijęs su olimpiniu kaimeliu, kuriame turėtų būti apgyvendinti apie 11 tūkst. olimpiečių ir jų personalo narių bei 4,4 tūkst. paralimpiečių. Tokijo pakrantėje įkurtame kaimelyje esantys 5 632 butai iš karto po olimpinių žaidynių turi būti perduoti juos įsigijusiems šeimininkams, o pasak pranešimų, ketvirtis buvo parduotas dar iki prasidedant koronaviruso pandemijai. Kai kurių iš jų kaina – daugiau nei 1 mln. dolerių. Tiesa, vienas iš projekto vystytojų, „Mitsui Fudosan Co.“, jau pranešė, kad sustabdė pardavimus, kuriuos planavo atlikti 23-uoju kaimelio pastatuose.
Prolemų gali sukelti net ir 80 tūkst. neapmokamų savanorių surinkimas – tai gali būti brangu ir sukurti papildomo darbo. Tokijo miestas taip pat planavo pridėti 30 tūkst. savanorių, kurie padėtų japoniškai nekalbantiems sirgaliams rasti traukinių linijas, reikiamus adresus ir kitą informaciją.
Beprecedenčiai buvo ir bilietų pardavimai. Jų iš viso buvo 7,8 mln., tačiau paklausa net 10 kartų viršijo pasiūlą. Iš parduotų bilietų tikimasi surinkti apie milijardą dolerių.
Visi bilietai turi įtrauktą force majeure eilutę, kuri gali leisti organizatoriams išsisukti nemokant kompensacijų, jei tik koronavirusas bus priskirtas „Tokijo žaidynių rengėjų nekontroliuojamai perkėlimo priežasčiai“.
„Dar nesame nusprendė, kaip elgsimės, – teigė T.Muto. – Tačiau norime, kad būtų įvertintas kiekvieno žmogaus, jau įsigijusio bilietą, atvejis.“
Didžiules sumas praras ir transliuotojai
Olimpinių žaidynių perkėlimas didelių rūpesčių sukels ir jas rodyti turėjusiems transliuotojams.
Štai JAV televizija NBC dėl žaidynių perkėlimo į kitus metus praras net 1,2 mlrd. JAV dolerių vertės reklaminių sutarčių.
Pasak „Forbes“ žurnalui kalbėjusio verslo teisės profesoriaus Thomaso Cooke'o, NBC ir kitos žiniasklaidos kompanijos, turėjusios transliuoti žaidynes, 2020-uosius gali laikyti „prarastais metais“.
„Kompanijos nusipirko reklamas per renginį, kurio nebus. Jų sutartys turėtų atleisti nuo mokėjimų transliuotojams, dėl to nekyla jokių klausimų. Dėl to transliuotojai liks su neužpildytais reklamų laikais. Kas tai padarys? Prieš kažką atsakydami, pagalvokite, kad dabar gyvename aplinkoje, kurioje nekeliaujame, beveik neapsipirkinėjame, tad tai tik pagilina dilemą dėl to, kas gali norėti investuoti į reklamas. To niekaip nepadengsi per 2021 m. pajamas. Galime laikyti 2020-uosius prarastais metais“, – teigė Džordžtauno universiteto profesorius.