Savivaldybė ieško, kas parengtų investicinį projektą Dainų parke ar kitoje miesto dalyje. Konkursas paskelbtas prieš pat šiauliečių baidarininkų Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko triumfą Rio de Žaneiro olimpiadoje, kur 200 metrų lenktynėse jie pelnė bronzos medalį.
Anot miesto mero Artūro Visocko, tikimasi surasti investuotojų, kurie įgyvendintų projektus viešosios ir privačios partnerystės būdu.
„Praeityje optimistiniuose, galinguose planuose buvo ir viešbutis, ir baseinas, ir dengtas futbolo maniežas, bet kadangi vieša ir privati partnerystė tuo metu dar nebuvo tokia aiški, teisinga, kaip turėtų būti, viskas nupuolė į ateitį. Dabar rengiami investiciniai projektai, ar būtų galima prisitraukti viešą ir privačią partnerystę iš naujo. Manau, kad į Lietuvą jau ateina laikas, kai tokia partneryste taps tikroji o ne tokia, kokia buvo praeityje, kai turtas nuo 15 mln. pabrangdavo iki 75 mln., kai tik partnerystė atsirasdavo“, – BNS sakė Šiaulių meras.
Anot jo, Šiauliai turi gerą, tarptautinius reikalavimus atitinkančią irklavimo trasą, tačiau jos modernizuoti savivaldybė savo lėšomis yra nepajėgi – Šiauliai projektams esą gali skolintis tik apie 1,5 proc. miesto biudžeto, o tai sudaro 1,2-1,5 mln. eurų.
„Projektas parodė, kad reikia 75 mln. litų (21,7 mln. eurų). Akivaizdu, kad to nebus. Reikia keisti ir patį projektą, ir ieškoti, kaip prisitraukti lėšų per viešą ir privačią partnerystę. Bandysime keisti projektą, žiūrėsime, ar atsiras privatus investuotojas, kuris sutiktų pastatyti visa tai, išskaidyti mokėjimus į 10-15 metų su minimalia nauda“, – kalbėjo A.Visockas.
Jo teigimu, refinansavus paskolas, biudžete atsilaisvins apie 400 tūkst. eurų, kurių, tikimasi, pakaktų prisidėti prie vieno projekto, taip pat svarstoma panaudoti europines lėšas.
Vienintelės baidarininkus, kanojininkus ir irkluotojus Šiauliuose rengiančios sporto mokyklos „Atžalynas“ vadovas Giedrius Snudaitis pažymėjo, kad A.Lankas bei E.Ramanauskas visą laiką treniravosi būtent Šiauliuose. Jis neabejojo, kad atnaujinta irklavimo bazė leistų pritraukti daugiau vaikų, iš kurių Irklavimo bei Baidarių ir kanojų irklavimo federacijos galėtų atsirinkti daugiau talentų.
„Tai pakeistų visų tėvų požiūrį, nes užsiiminėti norinčių vaikų yra, bet tėvai pamatę mūsų bazę, sąlygas, nusprendžia už vaikus. Nes infrastruktūra, estetinis vaizdas daug ką pasako tėvams“, – BNS sakė jis.
„Aišku, kad būtų medalių – kuo didesnė atranka, kuo didesnis skaičius būtų, iš tos didelės grupės visada atsiranda perliukų“, – neabejojo jis, paklaustas, kas pasikeistų atsiradus bazei.
G.Snudaitis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu bazė neturi automatinio starto paleidimo sistemos,
„Būtent dėl to jiems (A.Lankui ir E.Ramanauskui – BNS) du kartus buvo nepasisakę varžybose, jie iš starto sunkiai išėjo. Šiose varžybose jie startavo puikiai“, – atkreipė dėmesį sporto mokyklos vadovas.
Anot G.Snudaičio, šiuo metu baidarininkai, kanojininkai ir irkluotojai beveik neturi sąlygų treniruotis šaltuoju metų laiku, nors karkasiniame namelyje ir yra įrengta nedidelė sporto salė žiemos treniruotėms. Pasak jo, sporto mokykloje jau auga pamaina olimpiečiams, itin perspektyviomis jis įvardijo 16-metę baidarininkę, dvi jaunas kanojininkes.
Pagal savivaldybės planus, sporto komplekse būtų įrengtas baseinas su 25 arba 50 metrų takeliais, regbiui ir futbolui tinkamas maniežas. Taip pat siūloma svarstyti alternatyvą statyti maniežą be baseino, arba įrengti ne tik baseiną ir maniežą, bet pritaikyti patalpas ir kitoms sporto šakoms: krepšiniui, rankiniui, tinkliniui, imtynėms.
Talkšos ežero pakrantėje svarstoma įrengti irklavimo bazę – 2 kilometrų ilgio ir bent 135 metrų pločio trasą, suskirstytą į 8-9 takelius priklausomai nuo sporto šakos (valčių, baidarių, kanojų), taip pat 200 vietų stacionarią ir 150 vietų mobilią tribūnas žiūrovams, elingus (dengtos pašiūrės), sales treniruotėms ir kitas patalpas. Vienu metu ežere galėtų plaukioti 120 sportinių valčių, greta galėtų irstytis ir mėgėjai.
