Lietuvos paralimpiečių premijų dydžio klausimai jau prakeliavo pro Vyriausybę, Prezidentūrą, o trečiadienį buvo svarstomi ir Seime, Žmogaus teisių komiteto posėdyje.
Jo pradžioje Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pranešė, kad jau turi kuo pasidžiaugti ir taip.
„Lyg ir turime susitarimą su švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susitarimas paprastas: paralimpiečiams ar neįgaliesiems ministerija paruoš įstatymo pataisas, kad bus mokama 50 proc. dydžio premijos lyginant su sveikaisiais sportininkais, – džiaugėsi M.Bilius. – Kurtieji, paralimpiečiai ir specialieji olimpiečiai – mes manome, kad 50 proc. būtų geras žingsnis, nes sporto įstatyme apibrėžta, kad premijos mokamos pagal konkurencijos kriterijus.
Jei Vyriausybė patvirtintų 50 proc., mūsų organizacijos sakytų „labai ačiū“, nes žengiame į priekį.“
Pastaruoju metu premijų dydis olimpiečiams ir paralimpiečiams skyrėsi 6,7 karto.
Olimpinį sidabrą laimėjusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė nusipelnė 61 tūkst. eurų premijos, o bronzą laimėję paralimpiečiai – plaukikas Edgaras Matakas, dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis ir golbolo rinktinės žaidėjai – po 6,1 tūkst. eurų.
Atitinkamai olimpiniam čempionui būtų skiriama 122 tūkst. eurų premija, paralimpiniam čempionui iki šiol buvo numatyta 18,3 tūkst. eurų premija.
Tiesa, 2016 metais paralimpiniu čempionu tapęs M.Bilius priminė, kad tada ministru pirmininku buvęs Algirdas Butkevičius buvo padvigubinęs premiją ir jis buvo apdovanotas 34 tūkst. eurų už auksą (2016 m. M.Bilius laimėjo auksą rutulio stūmimo rungtyje ir sidabrą disko metimo rungtyje).
Po 34 tūkst. eurų už auksą Rio de Ženeire buvo apdovanoti ir geriausi Lietuvos golbolo rinktinės žaidėjai.
M.Biliaus teigimu, 2017 metais premijas kurčių žaidynėse medalius pelniusiems sportininkams dukart buvo padidinęs ir tuometinis premjeras Saulius Skvernelis.
M.Bilius išreiškė viltį, kad premijos galėtų tapti lygios olimpiečiams ir paralimpiečiams vėliau, nes galbūt ateityje, jei ne 2028 metais Los Andžele, tai 2032 metais Brisbane olimpinės ir paralimpinės žaidynės vyks tuo pačiu metu – dėl to tariasi abi tarptautinės organizacijos, skaičiuojančios išlaidas ir pelną.
„Jei bus Vyriausybės nutarimas ir patvirtinta 50 proc., šiai dienai mūsų organizacijas džiugintų“, – darsyk dėl premijų Lietuvoje pasisakė M.Bilius.
Tačiau jis abejoja, ar teisiškai pavyktų iki 50 proc. santykiu padidinti premijas Tokijuje bronzą jau pelniusiems atletams.
Nuotoliniu būdu surengtame Seimo posėdyje kitų organizacijų atstovai siūlė paralimpiečiams skirti dar didesnes premijas.
Prezidento Ginato Nausėdos patarėja Simona Vilkelytė teigė, kad šalies vadovo nuomone, skirtumai turi būti panaikinti.
„Visos olimpinio judėjimo varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai turėtų būti vertinami vienodai“, – pabrėžė S.Vilkelytė.
Paralimpiniame sporte konkurencija yra nepalyginamai mažesnė.
Pavyzdžiui, Lietuvos golbolo čempionate pernai varžėsi trys komandos, mūsų šalies krepšinio ar futbolo sistemoje yra po kelis šimtus komandų. Paralimpiečiai ir treniruojasi rečiau.
Vis dėlto Prezidentūra mano, kad konkurencija negali būti esminis kriterijus, nes vertinant pagal tai ir olimpinių žaidynių prizininkams vargu ar galima būtų mokėti tokio pat dydžio premijas.
Iš kurios srities Vyriausybė turėtų permesti lėšų didesnėms premijoms?
Į tai Prezidentūros atstovė S.Vilkelytė atsakė taip: „Biudžetas visada ribotas – kažkada, kažkiek, kažkam vis tiek teks sumažinti.“
Paralimpinio judėjimo atstovai norėtų didesnių premijų, bet ne visiems likimo paženklintiems sportininkams.
M.Bilius ir Seimo narė Monika Ošmianskienė pabrėžė, kad kurčiųjų žaidynėse ir specialiose (žmonių su intelekto sutrikimais) olimpinėse žaidynėse dalyvaujantys sportininkai dalyvauja kitokio rango varžybose, jose konkurencija, mastas, kvotos labai skiriasi ir negalima būtų statyti visų varžybų ant vieno laipto.
Jie teigė, kad paralimpinių žaidynes žiūrėjo virš 4 mlrd. žmonių, – esą beveik tiek pat, kaip ir olimpines žaidynes, kurias matė virš 5 mlrd. žmonių.
Lygių galimybė kontrolierė Birutė Sabatauskaitė siūlė atsižvelgti į daugiau aplinkybių.
Ji priminė, kad visas paralimpinio sporto finansavimas yra 10 kartų mažesnis nei viso Lietuvos sporto, o pasaulio šalyse premijos mokamos skirtingai.
Pavyzdžiui, JAV neseniai sulygino premijas olimpiečiams ir paralimpiečiams, Prancūzija tai padarė anksčiau, o Didžiojoje Britanijoje yra savotiška lygybė – ten premijos neskiriamos nei olimpiečiams, nei paralimpiečiams.
Lietuvos švietimo mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas teigė, kad pagal premijų už olimpiečių medalius dydį tarp Europos Sąjungos šalių Lietuva rikiuojasi trečioje vietoje.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos olimpietis už aukso medalį gautų 121 960 tūkst. eurų premiją. Tai yra 3049 bazinių socialinių išmokų.
- Už olimpinį sidabrą atitenka 61 tūkst. eurų
- Už olimpinę bronzą – 45 760 eurų.
- Premijos mokamos ir už 4-8 vietas. Už ketvirtą vietą skiriama 24,4 tūkst. eurų, už aštuntą – 6,1 tūkst. eurų.
Daugiau savo sportininkams moka tik Italija ir Vengrija, neseniai padidinusi premijas ir iškopusi į antrą vietą. Jis priminė, kad pavyzdžiui, JAV moka po 37 tūkst. dolerių už auksą savo olimpiniams ir paralimpiniams čempionams, kai Lietuvoje už olimpinį auksą numatyta 122 tūkst. eurų.
Pasak L.Obcarsko, sporto finansavime skirti 10 proc. žmonių su negalia projektams yra logiškas sprendimas, nes tai atitinka bendrą mūsų negalių žmonių procentinį skaičių.
„Pradžioje siūlėme dukart didinti neįgaliesiems premijas, o dabar matome galimybę padidinti trigubai, o tai jau sudarytų 50 proc. olimpiečiams mokamų premijų dydžio“, – kalbėjo L.Obcarskas.
Tokiu atveju, kitas paralimpinis čempionas gautų 61 tūkst. eurų, o tai būtų dukart daugiau nei JAV olimpinis ar paralimpinis čempionas.
Paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis oponavo L.Obcarskui skaičiais.
P.Kalvelio teigimu, pasaulyje yra ne 10, o 15 proc. žmonių su tam tikra negalia.
„Premijų dydis dabar yra apie septynis kartus, o mums nelabai pavyksta surasti, kad pasaulyje būtų tokie skirtumai“, – ankstesnės sistemos skaičiais stebėjosi P.Kalvelis.
L.Obcarskas teigė, kad pagal naujus skaičiavimus, sumažinant atotrūkį nuo 6,7 karto iki 2 kartų, Tokijo paralimpiečiams prizininkams papildomai reikėtų apie 180 tūkst. eurų.
Anot jo, priskaičiuojant ir kurčiųjų bei specialios olimpiados sportininkus, modeliuojama, kad kasmet premijoms tektų skirti apie 20 proc. daugiau nei sveikiesiems sportininkams, o tai būtų didelė suma.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja Aistė Karienė teigė, kad sprendimų tikslas turėtų būti ne premijų dydis.
„Tikslas – ne premijos dydis, o aiškių kriterijų sudėliojimas“, – sakė ji.
Prezidento patarėja S.Vilkelytė su tuo nesutiko, pareiškusi: „Ar turime ginčytis, kad olimpinės žaidynės yra vienos aukščiausio lygio varžybų?“
Suprasti akimirksniu
- Kodėl paralimpinis sportas, o ne parolimpinis?
- Takoskyrą tarp olimpinio ir paralimpinio judėjimo 2018 metais priminė pats Lietuvos paralimpinis komitetas, pakeitęs pavadinimą vietoj anksčiau buvusio „parolimpinio“ ir paaiškinęs to priežastis.
- „Tarptautinis paralimpinis komitetas sako, kad terminas „paralimpinės žaidynės“ susideda iš graikiško žodžio „para“ (graik. – παρά), lietuviškai reiškiančio „šalia“ arba „greta“ ir žodžių junginio „olimpinės žaidynės“. Tai reiškia, kad paralimpinės žaidynės vyksta šalia, greta olimpinių žaidynių. Ir iš tiesų taip yra jau trisdešimt metų – nuo 1988 m. Seulo žaidynių, kai paralimpiada vyksta iškart po olimpiados“, – dėstė Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis.
- Pasak P.Kalvelio, kitas ne mažiau svarbus sprendimo keisti organizacijos pavadinimą argumentas – pagarba Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) intelektinei nuosavybei. „Olimpinė chartija sako, kas yra intelektinė IOC nuosavybė. Pavadinimas „olimpinis“ ir įvairios jo formos – viena iš nuosavybės dalių. Akivaizdu, kad ankstesnis mūsų organizacijos pavadinimas – Lietuvos parolimpinis komitetas – buvo neteisėtas, nes leidimo iš IOC naudoti jų intelektinę nuosavybę organizacija nebuvo gavusi. Lietuvoje už IOC nuosavybę atsakingas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Gerbiame draugus, todėl turėjome žengti šį žingsnį“, – dėstė P. Kalvelis.
Posėdžiui vadovavęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius apibendrindamas diskusiją teigė, kad bus ieškoma galimybių padidinti premijas Tokijo paralimpinių žaidynių prizininkams, o taip pat svarstomi siūlymai dėl ilgalaikių šios problemos sprendimų.
