Tikslą užsibrėžęs sportininkas sulaukė palaikymo ir paramos iš Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK), siekiančio plėsti parolimpinę šeimą ir Tokijuje turėti bent šešių sporto šakų atstovus.
E.Česonis siekti svajonės pradeda nuo nulio, nes su triatlonu susipažino tik sausį. Bet savo galimybėmis neabejoja, nes sporte – anaiptol ne naujokas. Kairės rankos neturintis vilnietis nuo šešerių metų lankė futbolo treniruotes, o sulaukęs 16 metų, pasuko į lengvąją atletiką, kur jam geriausiai sekėsi bėgimo sprintas. Dabar pajuto, kad atėjo laikas kažką keisti.
„Nenorėjau užsibūti vienoje vietoje. Reikėjo naujų įspūdžių, potyrių. Norėjau išbandyti kitas sporto šakas. Apie triatloną papasakojo draugas, kuris pats mėgėjiškai užsiima šiuo sportu. Pasiūlė pabandyti ir aš pabandžiau. Iškart labai patiko, užkabino. Dabar judu į priekį“, – apie pirmuosius žingsnius triatlone pasakojo E.Česonis.
Tačiau prieš tai vyrui teko priimti nelengvą sprendimą: pasitarus su šeima mesti darbą.
„Treneriai pasakė, kad norėdamas profesionaliai sportuoti ir siekti tikslų, turiu atsiduoti vien tik sportui. O sportuoti dirbant įmanoma tik mėgėjiškai, ką dariau žaisdamas futbolą ir dalyvaudamas lengvosios atletikos varžybose. Pasitariau su žmona, ji mane labai palaikė. Negaliu sau leisti tik sportuoti ir nedirbti, todėl tikiuosi, kad rasiu rėmėjų. Su jų, draugų ir artimųjų pagalba viskas įmanoma, tik reikia siekti užsibrėžto tikslo“, – sakė E.Česonis.
E.Česoniui moralinė parama svarbi, bet ne mažiau reikalinga finansinė pagalba. Ypač pradedančiam sportininkui, dar neturinčiam pasiekimų sporte. Labiausiai vilniečiui reikėjo dviračio, kurį atstojo treniruoklis. Bet jau netrukus triatlonininkas jau džiaugsis naujutėlaičiu, 2750 eurų kainuojančiu dviračiu, kurį jam nupirks Lietuvos parolimpinio komiteto rėmėjai. Parolimpinė šeima plačiai atvėrė duris perspektyviam atletui.
„Ernestas noro turi daug. Didžiausias stabdis buvo specialus dviratis, pritaikytas poreikiams. Nusprendėme jam pagelbėti. Aš apskritai stebiuosi, kad žmogus atėjo. Jis susirado mūsų adresą, telefoną, paskambino, atėjo ir papasakojo savo viziją. O tai yra pirmas signalas, kad kažkas gali gautis. Ernestas mus įtikino ir paklausė, ar galime padėti. Mes esame atviri visiems ir padėsime, kiek galėsime. Kol kas sunku pasakyti, kas gausis. Bet džiaugiuosi, kad atsiranda tokių žmonių“, – pasakojo LPOK generalinis sekretorius Paulius Kalvelis.
Vienas LPOK vadovų viliasi, kad E.Česoniui pavyks prasibrauti į Tokijo žaidynes ir padidinti Lietuvos parolimpinę šeimą. LPOK nori Tokijuje turėti bent šešių sporto šakų atstovus.
Oficialiai E.Česonio kelias į Tokiją prasidės liepos 4 d. Italijoje pasaulio neįgaliųjų triatlono taurės etape, kur lietuviui bus nustatyta neįgalumo klasė ir jis galės dalyvauti atrankoje.
Parolimpinėse triatlono varžybose distancijos yra dvigubai trumpesnės nei sveikųjų: 750 metrų plaukimas, 20 kilometrų dviračiu, 5 kilometrų bėgimas.
„Neturint vienos rankos sunkiausia plaukti. Atiduodi daug jėgų. Bet po treniruotės išlipęs iš baseino, pasakai sau: iškenčiau, padariau. Užplūsta pasididžiavimo jausmas, atperkantis viską. Tada bėgi minti dviratį“, – pasakojo E.Česonis, kuriam patarimus baseine dalina treneris Kęstutis Steponavičius, o dviračių pratybose talkina Vaidotas Rimkus.
E.Česonis rugpjūčio 5 d. dalyvaus žymiosiose„Ironman“ varžybose Estijoje, kur jo laukia 1,9 km plaukimo distancija, 90 km dviračių trasa ir 21 km bėgimo atkarpa.
„Visiškai neabejoju, kad Ernestui tai – įveikiama užduotis. Aš pats prieš dvejus metus, dar būdamas 68-erių, padariau tai Panevėžyje. Tilpau į septynių valandų limitą. Perspektyva tikrai yra“, – E.Česonio galimybėmis neabejojo Lietuvos triatlono federacijos Vykdomojo komiteto narys Juozas Kieras, kuris yra atsakingas už neįgaliųjų sportą.