Pirmadienį Lietuvos sunkiosios atletikos delegacija grįžo į Vilnių iš Kazachstano, kur vyko čempionatas.
– Prieš išvykdamas į čempionatą atsargiai kalbėjote apie aukštas vietas. Bet gal ta mintis vis tiek kirbėjo galvoje? – paklausė žurnalistai A.Didžbalio.
– Noras iškovoti medalį visada buvo, jis niekur nepranyko. Tiesiog nenorėjau šokti aukščiau bambos, nenorėjau prisikalbėti. Ne žodžiais, o darbais reikia kalbėti.
– Tai didžiausias karjeros laimėjimas?
– Iš tiesų, taip. Iki šiol didžiausias buvo trečia vieta Europoje, o dabar tikrai svarbiausias. Tai istorinis įvykis, nes sunkiojoje atletikoje nėra buvę medalių bendrojoje įskaitoje pasaulio čempionate. Esu patenkintas, nors stūmimo rungtyje galėjau pasirodyti ir geriau.
– Treneris yra sakęs, kad esate kone geriausios formos. Ar tas 399 kg rezultatas galėjo būti didesnis?
– Na taip, rengiausi iškelti daugiau, tačiau gal koją pakišo jaudulys. Tai buvo po pertraukos pirmos rimtos varžybos. Visų palinkėjimai, geri žodžiai kėlė jaudulį – gal tai ir davė įtakos. Gerai, kad su tokiu rezultatu buvau trečias, vadinasi, viskas yra gerai, vietos tobulėjimui yra. Iki pasaulio čempionato treniruotėse susitvarkydavau su 400 kg svoriu. Iškėliau tik vienu kilogramu mažiau, tačiau rengiausi daugiau.
– Ar po salto nuo trenerio velnių negavote? Tai nėra pavojinga?
– Nieko blogo nepadariau, nieko neapšaukiau tik visiems ir sau pakėliau nuotaiką. Tai darant nieko nėra anksčiau nutikę. Ne per varžybas pradėjau daryti, iš pradžių sporto salėje ant čiužinių, viskas išeina gražiai, tad nieko blogo.
– Kokios varžybos jūsų dabar laukia?
– Kitą savaitę – Europos jaunimo čempionatas, tačiau dar nenusprendėme, ar ten važiuosime. Gruodį vyks turnyras Katare, balandį – Europos suaugusiųjų čempionatas. Tikrai darbų netrūks.
Bronislovas Vyšniauskas: „Aurimas jau beveik turi kelialapį į olimpines žaidynes“
– Treneri, išvykstant į čempionatą tiek daug nežadėjote.
– Širdyje tikėjomės, kad būsime tarp lyderių, tačiau abu pirmas dvi vietas užėmę kazachai tikrai buvo labai gerai pasirengę. Be to, jiems labai padėjo ir namų sienos, organizatoriai buvo labai gerai pasirengę, sąlygos buvo idealios. Aurimui už nugaros liko pajėgūs rusai, buvęs pasaulio čempionas, tad sudalyvavome gerai. Žinoma, nepasisekė stūmimo rungtis, kurioje Aurimas paprastai būna stiprus, tačiau viskas gerai.
– Kurioje vietoje šiuo metu Lietuva yra varžytuvėse dėl kelialapių į olimpiadą?
– Esame 26-oje vietoje, o tai pasaulyje yra labai aukštai. Norint iškovoti tris kelialapius į olimpines žaidynes, reikia būti tarp 24 geriausių valstybių. Keturiems kelialapiams reikia patekti tarp 19-os geriausių, bet mums užtektų ir trijų.
Komandinėje įskaitoje pasaulio čempionate pagal taškus užėmėme 26-ąją vietą (pagal medalius 12-ąją, – red. past.), gavome įskaitinių taškų kovoje į olimpines žaidynes, o tai yra labai svarbu. Individualiai Aurimas kelialapį jau beveik išsikovojo, nes tokį rezultatą pasaulyje dabar gali parodyti tik kokie 3-4 sportininkai. Į olimpiadą pagal reitingą kiekvienoje svorio kategorijoje patenka po 15 sportininkų, tad Aurimas jau beveik gali būti ramus. Dabar kovosime komandinėje įskaitoje, kad turėtume tris kelialapius.
– Rinktinė turi aiškų lyderį, o kas pretenduotų į kitus du kelialapius?
– Žygimantas Stanulis yra pajėgus sportininkas. Galvojome jo nevežti į pasaulio čempionatą, nes jis pastaruoju metu turėjo daug traumų, nelabai galėjo sportuoti. Vis dėlto, jis pasiaukojo, dalyvavo ir užėmė 13-ąją vietą, iškovojo komandai „auksinius taškus“. Aurimas gal truputį aukštesnio pajėgumo dabar, bet jei Žygimantui pavyks išsigydyti kelius, jie gali būti labai panašaus meistriškumo. Du taškus iškovojo ir Šimkus, užėmęs 24-ąją vietą. Tai irgi svarbu.
– Ar dalyvausite Europos jaunimo čempionate?
– Dar galvojame, bet turbūt važiuosime. Dar gavome pakvietimą į Katarą, kur gruodžio 27-ąją vyks tarptautinis turnyras. Ten prizinį fondą sudarys 100 tūkst. JAV dolerių – pirmą kartą sunkiojoje atletikoje toks prizinis fondas. Kai esi tarp lyderių – gauni kur kas daugiau galimybių. Dabar svarbiausia išlaikyti tą lygį. Aurimas tikra nėra silpnesnis už tuos kazachus, dar yra vietos tobulėjimui.
