Šie keturis kartus Europos ir du kartus pasaulio čempionai iš šių metų planetos čempionato Poznanėje į namus grįžo kartu su komanda ankstų pirmadienio rytą. Abu sportininkai buvo pavargę, bet laimingi. Tomas išlipo Kaune, o Raimundas pasuko į Visaginą. Nuo šiol jiems prasideda ilgai lauktos atostogos!
T.Gadeikis jau šį trečiadienį su sužadėtine Jovita, Kauno medicinos universiteto antrakurse, porai savaičių išvyks į poilsinę kelionę Italijoje, o Raimundas, kuris šeimą sukūrė po Pekino olimpinių žaidynių, laiką leis Visagine su žmona. Šį rudenį aukso žiedus sumainys ir T. Gadeikis. Baigęs studijas Kūno kultūros akademijoje, jis, be to, sieks įstoti studijuoti teisę į Mykolo Romerio universitetą.
„Mes pateikėme puikią dovaną savo treneriui Egidijui Gustui, kuris sekmadienį, kada mes tapome pasaulio čempionais 200 m distancijoje, šventė savo gimtadienį. Tos pergalės mes laukėme, ja tikėjome, mus tenkino tiktai aukso medaliai. Į finalą patekome tiesiai iš parengiamųjų varžybų, kada finišavome pirmi. Tačiau pergalė finale nebuvo lengva. Labai džiaugiamės, kad trenerio ir mūsų didelės pastangos antrą kartą iš eilės buvo apvainikuotos sėkme“, – sako T. Gadeikis.
– Gal dabar, kai 200 m distancija, irkluojant dvivietę kanoją, tapo neolimpine rungtimi, varžovai metėsi į kitus nuotolius?
– Ne, varžovai buvo tie patys. Jau kažkelintus metus mes nuolat kaunamės su rusais Jevgenijumi Ignatovu ir Ivanu Štyliu. Jie jau pyksta ant mūsų ir sako, kada jiems leisime laimėti. Tačiau nugalėti ir mes mėgstame. Dabar, kada mūsų pats mylimiausias 200 m nuotolis tapo neolimpiniu, nėra tokio didžiulio džiaugsmo, kai tampi čempionu. Jeigu ši rungtis būtų olimpinė, – pergalės džiaugsmas būtų visai kitoks.
Nepaisant to, iš karto po finišo gavome daug sveikinimų iš draugų, tėvų. Mano tėtis Pranas Gadeikis, daugkartinis Lietuvos kanojų irklavimo čempionas, iki šiol treniruojantis jaunuosius irkluotojus, ypatingai džiaugėsi mudviejų medaliais. Jis, beje, man irgi perteikė pirmuosius irklavimo įgūdžius.
– Maltos ežeras Poznanėje jums, tikriausiai, labai laimingas?
– Maltos ežeras man – pats blogiausias Europoje, blogesnio už jį tikrai nėra. Jeigu papučia nors mažiausias vėjelis, visas ežeras siaubingai pasišiaušia. Jame tiktai šiemet pelnėme medalius. Čia iki šiol esame laimėję vos vieną Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo taurės etapą. Čempionų medalius iškovojome Ispanijoje (du kartus), Italijoje, Vokietijoje ir Kanadoje.
– Kas jums Poznanėje atsitiko per olimpinio 1000 m nuotolio kanojų dviviečių varžybas, kadangi teisėjų buvote diskvalifikuoti?
– Ne tiktai mus vienus ištiko toks likimas. Per varžybas pūtė labai stiprus vėjas, kuris sukeldavo didžiules bangas. Per atrankos varžybas bangos mus nubloškė prie takelio krašto, o varžybų taisyklės yra tokios, kad reikia laikytis vidurio, ir mus diskvalifikavo.
O sekėsi gan neblogai. Kiekviename kanojų plaukime sportininkai, tarp jų ir Europos čempionai, per didžiules bangas pažeisdavo taisykles ir būdavo pašalinami iš kovos. Šeštadienį oras jau pasikeitė, 200 m distancijoje rungtyniauti sąlygos buvo visai kitos. Tačiau sekmadienį, kai tiktai baigėme rungtyniauti, pakilo didžiulis vėjas, atrodė, jog tuoj prasidės škvalas. Spėjome laiku išvažiuoti į Lietuvą.
– Tikriausiai labai nusiminėte, nes, artėjant Londono olimpinėms žaidynėms, jums reikia daugiau patirties 1000 m distancijoje?
– Tikėjomės patekti į finalą ir kovoti dėl kuo aukštesnės vietos. Šioje distancijoje varžovai stiprūs, bet ir mes nesame prasti.
– Labai jau greitas valties priekyje irkluojantis Raimundas Labuckas, kuris diktuoja lenktynėms tempą ...
– Toks jau jis yra, tikrai labai greitas lyg raketa. Tačiau valtyje aš dirbu savo darbą, o Raimundas savo. Aš irkluoju dešiniu irklu, o mano porininkas – kairiu. Likus dviems dienoms iki varžybų, labai prastai mes irklavome. Valtis, atrodo, stovi vietoje. O per atrankines varžybas mus tarsi kas pakeitė. Finaliniame plaukime jau seniai buvome taip gerai nuirklavę nuotolį.
– Pasaulio čempionai ir prizininkai buvo apdovanoti ne tiktai medaliais, bet kažkokiomis dėžutėmis. Kas jose?
– Labai gražus įrėmintas kvarcinis laikrodis ir apvalus termometras. Šį apdovanojimą laikysiu namie, o medalį jau padovanojau Kauno irklavimo mokyklai. Mus, beje, ant pakylos apdovanojo ir buvęs ilgametis Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius, tarptautinės kategorijos teisėjas Zigmantas Raudonius, kuris į čempionatą buvo pakviestas kaip garbės svečias.
– Kitąmet prasidės atranka į Londono olimpines žaidynes, 200 m nuotolis, tikriausiai, nueis į šalį, visas jėgas sutelksite 1000 m distancijai?
– Ne. Abu su Raimundu bandysime irkluoti ir vienvietę kanoją olimpinėje 200 m distancijoje. Mes su Jevgenijumi Šuklinu esame apylygūs varžovai, jis už mus nėra visa galva stipresnis. Naujame sezone tarp mūsų trijų turėtų būti įdomių dvikovų. Jeigu pelnysime kelialapius į Londoną, irkluosime ir dvivietę kanoją 1000 m nuotolyje.
Baidarių ir kanojų irklavimo šeimoje kalbama, kad dviviečių kanojų varžybos per Londono olimpines žaidynes gali būti paskutiniosios, jas norima išbraukti iš varžybų programos. Nežinau, kiek čia tiesos, bet, jeigu jau šnekama, kažkas gali įvykti.
