Brazilija, šalis, turinti savitą istoriją, tradicijas ir kultūrą jau geras dešimtmetis klęsti džiudžitsu pasiekimais visame pasaulyje. Beveik prieš šimtmetį iš Japonijos atvežtas rytų kovos menas greitai prigijo futbolo šalyje ir pradėjo auginti pirmąją kartą.
Paklausus, kas galėjo pakeisti jo pasirinkimą sporte, išgirdau linksmą ir originalų atsakymą: „Ilgai buvau įkalbinėjamas draugų ateiti išbandyti džiudžitsu. Visą laiką jiems atsakydavau, kad nelabai suprantu, kaip du vyrai, atsigulę „glamonėjasi“ kankindami vienas kitą (nusijuokia garsiai).
Tačiau smalsumas ir noras išbandyti sparčiai augančią Brazilijoje džiudžitsu nugalėjo ir 1999 metais aš pradėjau sportuoti. Jau pirmomis dienomis pamilau šią sporto šaką ir negalėjau atsispirti norui pasiekti kiek įmanoma daugiau.“
Savo gimtajame mieste Santose, „Alliance“ klube, pradėjės karjerą kaip džiudžitsu kovotojas, R.Cavaca pasiekė įpatingai gerų rezultatų. Jau 2004 metais jis tapo Brazilijos ir pasaulio čempionu purpurinio diržo lygyje.
2005 m. išlaikęs rudą džiudžitsu diržą apgynė Brazilijos ir pasaulio čempiono titulą. Nepraėjus net metams, R. Cavaca apsigynė juodą diržą ir pradėjo savo, kaip pasaulyje sparčiai kylančio džiudžitsu kovotojo, kelią. Persikėlęs į tuo metu daugiausiai pasaulio čempionų užauginusį klubą San Paule, R.Cavaca atsivėrė savo talentu ir troškimu tobulėti.
Treniruodamasis tarp Brazilijos ir pasaulio geriausių, R.Cavaca pasirengė savo svajonės išsipildymui – tapti juodo diržo pasaulio čempionu. 2010 metais, po keturių ypatingai sudėtingų kovų, jis pasiekė savo tikslą ir tapo pasaulio čempionu. Praėjus dešimtmečiui nuo kovotojo kelio pradžios R.Cavaca su savo sporto draugu, iš JAV kilusiu Robertu Drysdeilu, pradėjo kurti savo sporto klubą „Zenith“ BJJ.
Viena įdomiausių jo sporto karjeroje istorijų nutiko prieš kelis metus, vykstant eiliniam pasaulio čempionatui. Po alinančiai stiprių trijų kovų, jis iškopė į čempionato finalą, kuriame teko susikibti su savo geriausiu mokiniu.
Užsakė kažkokį patiekalą, kurį atnešė didelėje lėkštėje, apdengtą keptais svogūnais. Visi pasėmė po šaukštą ir aš pabandžiau. Kai viską suvalgėme pasakė, jog tai buvo kiaulės smegenys (juokiasi garsiai). Nuo to laiko, būdamas čia, visada tikrinu, kas paslėpta po svogūnais.
Ypatingai retas, jeigu ne vienintelis atvejis kovos menų istorijoje, kada mokytojas susitinka su savo mokiniu. Visi džiudžitsu ekspertas ir kovotoja, atvykę stebėti istorinės kovos, išvydo garbės ir džiaugsmo ašarų vertą vaizdą: tatamio centre, skiriami teisėjo, stovėjo mokytojas ir mokinys. Mokinys, garbingai nusilenkdamas, be kovos tiesė ranką, atiduodamas pergalę savo mokytojui, bet niekas negalėjo numanyti, jog mokytojas atiduos titulą savo auklėtiniui ir džiaugsis jo pasiekimu kaip savo.
„Pirmoji mano išvyka iš Brazilijos ir pirmasis seminaras buvo Į Kauno klube „Titanas“, kuriame ir buvo pradėta kultyvuoti džiudžitsu. Susidraugavęs su Lietuvos muaythai pradininku jūsų šalyje, Mariumi Misiūnu, pamilau šią šalį. Užsimezgus glaudiems ryšiams su „Titano“ klubu, atvykstu jau kelintą kartą ir šis yra ypatingas man. Turiu garbę suteikti diržus jūsų kovotojams, pasidalinti patirtimi“, – pasakojo R.Cavaca.
– Kaip jūsų gyvenimas šalia džiudžitsu? Ar turite hobį, laiko šeimai, pramogoms?
– (šypsodamasis, sustingsta sekundėlei) Na, nuo Naujų metų pradžios 10 dienų buvau namuose. Gyvenu su drauge ir jos vaiku. Hobiams tiesiog nelieka laiko. Po viešnagės Lietuvoje vykstu į Airiją, Prancūziją. Pats brangiausias ir pagrindinis „hobis“, grįžus namo, ramiai pabūti su šeima, paskaityti knygas ir apgalvoti sekančius žingsnius.
– Kaip Jums patinka Lietuvių nacionaliniai valgiai?:
– Neteko valgyti daug vietinės virtuvės maisto, bet vienos mano viešnagės metu M.Misiūnas mane nusivedė į vietinį restoraną. Užsakė kažkokį patiekalą, kurį atnešė didelėje lėkštėje, apdengtą keptais svogūnais. Visi pasėmė po šaukštą ir aš pabandžiau. Kai viską suvalgėme pasakė, jog tai buvo kiaulės smegenys (juokiasi garsiai). Nuo to laiko, būdamas čia, visada tikrinu, kas paslėpta po svogūnais.
Tris dienas Kauno muaythai klubo „Titanas“ salėje vykęs seminaras suteikė galimybę pasidalinti patirtimi Lietuvos džiudžitsu meistrams. Seminare dalyvavo džiudžitsu specialistai is Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų. Seminarą vainikavo sportininkų įvertinimas.
Sporto klubų „Voras“ ir „Titanas“ kovotojams buvo suteikti mėlyni ir purpuriniai diržai. „Voro“ įkurėjui ir treneriui Renardui Gustainiui meistras R.Cavaca suteikė juodą diržą, kurį iskovoti BJJ sistemoje yra labai sudėtinga. R.Gustainis yra vienas iš pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių sportuoti BJJ. Prireikė net 15 metų, kad išsipildytų jo svajonė pasiekti aukščiausią įvertinimą. Šiuo metu Lietuvoje tik 3 žmonės yra juodo BJJ diržo savininkai.
Sporto klubo „Titanas“ prezidentas ir vyriausias treneris M.Misiūnas taip pat neliko be įvertinimo. Jam suteiktas rudas diržas. Klubai „Voras“ ir „Titanas“ priklauso tarptautinei BJJ Akademijai „Zenith BJJ“
