„Kentėjome dėl to sprendimo (2022-ųjų pabaigoje M.Masilionis irklavimo vyr. trenerio pareigose pakeitė Kęstutį Keblį, – past.). Tačiau spendimas buvo geras, – tęsė pats buvęs olimpinis vicečempionas. – Būtent jo dėka šiose olimpinėse žaidynėse turėjome net penkias įgulas.“
Grįžkime į 2022-ųjų pavasarį. M.Masilionis principingai, kaip pats teigė interviu 15min, nutraukia dar dvejus metus su Rusija galioti turėjusią sutartį, kai Kremliaus nurodymu rusų kariuomenė užpuola Ukrainą.
Po pusmečio, rudens pabaigoje, specialistas, rinktas ir geriausiu šalies treneriu, paskiriamas Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneriu.
Kyla audra šalies irklavimo bendruomenėje. Penki Lietuvos irkluotojai – Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius, Mantas Juškevičius, Povilas Stankūnas ir šioje olimpiadoje startavusi Dovilė Rimkutė – pasirašo viešą laišką, kuriuo kreipiasi ir į žiniasklaidą bei politikus.
„Atsižvelgdami į ankstesnę darbo su šiuo treneriu patirtį, pažymime, kad mums nepriimtini ir šio trenerio darbo metodai“, – tuomet rašyta minėtame irkluotojų laiške, kuriame reikalauta pašalinti M.Masilionį ir grąžinti K.Keblį.
Bet federacija tvirtai laikėsi savo. M.Masilionis ruošė Lietuvos irkluotojus Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, o jos baigėsi dviem finalais, keturiais pusfinaliais ir istorine Viktorijos Senkutės bronza vienvietėse.
– Kaip jūs vertinate šias olimpines žaidynes mūsų irklavimui?
– Labai gerai. Sakiau sportininkams, kad jeigu jau esi čia, reiškia, jog esi geras arba labai geras. Nežinau, kaip kitose sporto šakose, bet irklavime yra būtent taip. Normalūs irkluotojai olimpiadą jau žiūri per televizorių. Mūsų sportininkai parodė, kad iš tikrųjų yra geri, kovoja su elitu.
Kalbant apie porinę dvivietę (Donatą Karalienę ir Dovilę Rimkutę, – past.), aišku, visi tikėjosi medalio. Mes, treneriai, matėme pasiruošimą. Gal kas sekėte ir trečią pasaulio taurės etapą Liucernoje, kur komanda nedemonstravo rezultato. Ne dėl kažkokių klaidų, o dėl sveiktos problemų, kurias mūsų daktarai žinojo ir jas sprendė. Važiavome čia vis dar galvodami, kad gal galėsime pakovoti dėl tų medalių.
Giedriaus Bieliausko 10 vieta tarp vyrų vienviečių valčių, kurių buvo 32 – tikrai puikus rezultatas. Visos vienvietės yra labai konkurencingos, o jis aplenkė labai daug varžovų. Plius, jis atsiskleidė tik šiame sezone, laimėjo medalį Europos čempionate. Esu labai patenkintas juo.
Broliai dvyniai (Domantas ir Dovydas Stankūnai, – past.) tikrai turi savo spirito. Kaip jie su jumis, žurnalistais, šnekasi, tai jie ir irkluoja (šypteli) – tikrai energingai. Ta antra vieta B finale ir aštunta bendroje įskaitoje jiems turbūt yra kaip olimpinis auksas. Labai jauna komanda, į olimpiadą patekusi per papildomą atranką ir tikrai perspektyvūs kitoms, galbūt net ne vienoms, žaidynėms. Tikrai džiaugiuosi jų aštuntuku.
Ievai (Adomavičiūtė) ir Kamilė (Kralikaitė) liko labai arti ketvirtos pozicijos (pritrūko vos 0,03 sek., – past.). Apmaudu, nes tas vienas laiptelis aukščiau buvo labai arti. Merginos tikrai padarė viską. Žinome istoriją, kaip ir kada jos susėdo į vieną valtį. Kamilė iš studijų JAV grįžo birželio mėnesį ir jos ruošėsi mažiau nei du mėnesius, o čia irklavo pasauliniame elite. Esu labai patenkintas, kaip ir pačios merginos.
– O Viktorija? Kiek smagu dėl jos?
– Kalbant apie Viktoriją, reikia vertinti visus metus. Pernai ji užėmė 6 vietą pasaulio čempionate ir pajuto tą pergalės skonį. Pergalė jai buvo ne auksas, ar bronza, o patekimas į olimpiadą. Tai buvo jos svajonė.
Pasitikėjimo pridėjo ir geras pasiruošimas pažįstamuose vandenyse, mūsų Trakuose. Europos čempionate su Viktorija kaupėme papildomą patirtį.
Suprasti akimirksniu
- Olimpinėse irklavimo varžybose Paryžiuje startavo 5 lietuvių įgulos.
- Pirmąja Lietuvos moterimi, patekusia į vienviečių valčių finalą, tapusi V.Senkutė pasipuošė bronza.
- Pavienę dvivietę valtį irkluojančios Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė dramatiškame finale finišavo penktos.
- Broliai dvyniai Domantas ir Dovydas Stankūnai B finale užėmė 2 vietą. Bendroje įskaitoje jiems tai lėmė 8 poziciją ir valstybės premiją.
- Mažajame finale taip pat irklavęs vienvietininkas Giedrius Bieliauskas užėmė 10 vietą.
- Didžiausios viltys sietos su pasaulio ir Europos vicečempionėmis Donata Karaliene ir Dovile Rimkute, bet jos netikėtai liko paskutinės ir savo atrankos plaukime, ir paguodoje. Galiausiai prabilta apie vieną iš sportininkių kankinusias dideles sveikatos bėdas.
– Kokių gali būti permainų šiose įgulose? Ar tikslas yra jas išlaikyti?
– Kaip sakiau sportininkams, tai – jų pačių sprendimas. Nieko mes nenorime nei laikyti, nei paleisti. Lietuva neturi daug sportininkų, ypač irkluotojų. Kiek buvo, visi pateko į olimpiadą. Net jeigu ir nutinka sveikatos problemų, kaip šį kartą, mes neturime, kuo pakeisti. Kitos šalys keičia net ir varžybų metu, išsaugodamos geras pozicijas.
Mes lipdėme, ką turėjome, ir tikrai sulipdėme daug žmonių. Aštuoni irkluotojai olimpiadoje – džiugu. Plius, yra medalis ir vietos – labai aukštos.
– Esame mažiausia šalis, pagal gyventojų skaičių, iškovojusi medalį irklavime. Tas pats buvo ir Rio de Žaneiro olimpiadoje. Ką tai pasako?
– Įspūdinga yra tai, kad kiekvienos olimpinės žaidynės mūsų irkluotojams pasibaigia sėkmingai. Kaip sakote, maža šalis, o irklavimas yra viena iš sudėtingiausių fiziologiškai sporto šakų. Mes treniruojamės nuo pirmadienio iki sekmadienio ir nuo sekmadienio iki pirmadienio. Ne vienas sportininkas sakė, kad laisvo laiko neturime daug. Bet turime gerus rezultatus.
Gal pajautėte ir tą dvasią, matėte, kaip yra sunku tame kanale? Kaip ir Viktorijos finale – iki paskutinio yrio reikia išlikti stipriai fiziškai, psichologiškai. Tad labai svarbu save realizuoti treniruotėse, kad galėtum tą patį padaryti ir varžybose.
– Kurią įgulą paruošti reikėjo daugiausia pastangų?
– Ruošėmės visi kartu, vienoje vietoje – Trakuose. Kaip sportininkai jums ir sakė, Trakų sąlygos atitiko esančias čia. Bangavimas, klimatas – tikrai žinojau, kad nereikia organizuoti stovyklų kitur, o Trakai bus pats geriausias pasirengimas. Praleidome ten du mėnesius, birželį – liepą. Visi rengėmės kartu ir negaliu pasakyti, kad kažkokiai vienai įgulai buvo kažkoks labai didelis dėmesys.
– Ar jums pačiam nekeista, kad anksčiau mūsų lyderės būdavo porinės dvivietės, o dabar – pavienės? (porinėse sportininkas irkluoja su dviem irklais, o pavienėje – su vienu, – past.).
– Mes visada buvo poriniai, bet atsitinka taip, kad porinis užsipildo ir mes vis tiek turime ieškoti variantų, kaip sportininkus realizuoti. Jau pernai pamatėme, kad Ieva ir Kamilė turi potencialo drauge, tad stengėmės išlaikyti šią porą.
– M.Griškonis tiesiai šviesiai pasakė, kad būtent jūs esate ta priežastis, kodėl mūsų irklavimui pasisekė Paryžiuje. Sutinkate?
– Nenoriu savęs vertinti. Jeigu kiti vertina, tai gal ir neblogai. Tikrai dirbo visa komanda, visi treneriai – mes dirbame kartu. Kaip žinote, vieno kertino taško rezultate nėra. Rezultatas susideda iš bendro kolektyvo. Be sportininkų rezultatų irgi nebūtų. Svarbu, kad yra disciplina, sportininkai, kurie tiki, stengiasi. Jie ir parodo rezultatą.
– Ar po to, kai V.Senkutė pusmetį pamynė dviratį, tapdama ir Lietuvos vicečempione, jos sugrįžimas į irklavimą buvo sklandus?
– Labai džiaugiuosi, kad sportininkai per savo karjerą pabando ne vieną sporto šaką, nes kiekviena sporto šaka papildo kitą. Pailsina tuos pačius judesius. Įsivaizduokite – kiekvieną dieną matai tą patį trenerį, tuos pačius žmones... O čia, išeini į kitą sporto šaką. Aš sakau, išeikite, pamatykite, kaip ten lengva ir sugrįžkite vėl į irklavimą, kaip čia sunku.
– Irkluotojai atrodė labai pasitikintys savimi, motyvuoti. Ar tai įdirbio dalis?
– Turime savo komandoje ir psichologę, ir psichologą. Turime ir medikus. Turime praktiškai viską. Surinkome per šiuos dvejus metus geriausią, ką buvo galima surinkti. Kai sportininkai pasitiki visais specialistais, manau, jie patys būna tiesiog ramūs ir žino, jeigu specialistai nepanikuoja, reiškia – su manimi viskas yra gerai.
Man, asmeniškai, ramiausia būna tada, kai matau paskutinius du pasiruošimo mėnesius. Negaliu prognozuoti vietų, bet žinau, kuri komanda yra pakankamai greita, kuriai dar reikia pasistengti. Komandoms tai irgi prideda pasitikėjimo, nes jos kiekvieną dieną varžosi tarp savęs. Kaip ir sakė Viktorija, ji įsivaizduoja, jog lenktyniauja su paviene dviviete, kuri yra greitesnė nei vienviete. Mes treniruojamės su greitesnėmis valtimis ir taip sportininkai tobulėja dar greičiau.
– Šalia olimpinio kanalo buvome sutikę jus drauge su italų specialistu Giovanni Postiglione. Ryšys išlikęs?
– Jis yra vyriausias Graikijos rinktinės treneris (graikai laimėjo dvi bronzas, – past.). Kartu dirbome 12 metų. Praėjau gerą universitetą. Jis mane mokė, o tai šiandien irgi turi didelę įtaką Lietuvos rezultatams. Lietuvos rinktinėje jokių pareigų jis neužima, tiesiog esame geri draugai.
Suprasti akimirksniu
- M.Masiliolis į Lietuvos rinktinę grįžo po to, kai vienašališkai nutraukė dar dvejus metus – iki Paryžiaus olimpinių žaidynių pabaigos – turėjusią galioti sutartį su Rusijos irklavimo federacija.
- Apie tai jis 2022-aisiais pranešė išskirtiniame interviu portalui 15min, Rusijai pradėjus kruviną invaziją į Ukrainos žemę.
- Prieš tai jaunas 34-erių specialistas sparčiai iškilo Lietuvos irklavimo rinktinę konsultavusio italo Giovanni Postiglione pašonėje.
- Jau 2016 m. M.Masilionis buvo rinktas geriausiu šalies treneriu, bet 2020-aisiais, atšalus darbiniams santykiams su senąja Lietuvos irklavimo federacijos valdžia, pasuko į Rusiją.
- Didžiausios bangos kilo dėl to, kad darbus su Rusijos rinktine M.Masilionis pradėjo dar dirbdamas ir Lietuvos irklavimo federacijoje. Atostogų į Turkiją pasiprašęs specialistas netikėtai buvo pastebėtas Rusijos irklavimo rinktinės treniruotėje. Tiesa išaiškėjo rusams pasidalinus nuotrauka iš savo treniruočių stovyklos Turkijoje.
– Sutartį su Rusija nutraukėte vienašališkai. Ji turėjo galio dar dvejus metus ir baigtis tik po šių žaidynių. Ar rusai pagalių nekaišiojo?
– Tas istorija baigėsi gana sklandžiai ir greitai. 24 dieną prasidėjo (Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainą, kuri tęsiasi iki šiol, – past.). 26 dieną mes kaip tik baigėme stovyklą Graikijoje (kalba apie 2022-ųjų vasario mėnesį, – past.) ir daugiau nebesusitikome.
(Rusijos) irklavimo federacijos prezidentas, pats buvęs irkluotojas, čempionas, tikrai suprato mūsų situaciją. Išsiskyrėme taikiai ir be jokių vidinių nesusitarimų.
– O finansiškai ar nenukentėjote?
– Ne, nebuvo, ko gailėtis. Sprendimas tuo metu buvo padarytas toks ir net nebuvo kitų minčių kažką daryti kitaip.
– Ir pabaigai, koks buvo jūsų ir V.Senkutės pokalbis po finišo?
– Aš džiaugiuosi, kai sportininkas man pasako „ačiū“. Tai yra pats geriausias įvertinimas man asmeniškai. Kaip jau sakiau, dirbame kasdien, praleidžiame daug laiko kartu. Tai tas „ačiū“ yra pats geriausias dalykas.
Aš irgi noriu jiems padėkoti irkluotojams, kurie atvažiavo čia. Jie yra komanda. Teko dirbti ne vienoje šalyje, tad čia turėjome, manau, pačią geriausią atmosferą, kokią galėjome turėti. Manau, tai labai svarbu.
