Po olimpinių žaidynių ateina metas, kai sportininkai drąsiau pasiryžta svarbioms permainoms. Rūta Meilutytė kelis mėnesius praleido keliaudama, kitas plaukikas Giedrius Titenis ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė pakeitė trenerius, Robertas Javtokas paskelbė apie karjeros krepšinio rinktinėje pabaigą, treko dviratininkė Simona Krupeckaitė persikėlė žiemoti į Kroatiją, o J.Kinderis patraukė dar toliau.
„Dar prieš olimpines žaidynes galvojau apie savo ateities planus, norą kažką pakeisti ir surasti didesnės vidinės motyvacijos siekti aukščiausių tikslų sporte, – 15min pasakojo J.Kinderis. – Po olimpinių žaidynių turbūt nė vienas atletas susiduria su panašia bėda. Todėl ir aš pasiryžau permainoms. Mano sprendimas buvo gerai apgalvotas, tikrai ne spontaniškas.
Mano sprendimas buvo gerai apgalvotas, tikrai ne spontaniškas.
Juo labiau, jog beveik visi artimieji mane palaikė“.
Po olimpinių žaidynių Rio de Žaneire, kur braziliškas žirgas nubloškė šiaip jau stabilų raitelį J.Kinderį ir nujojo visas olimpines viltis, 29 metų penkiakovininkas išskrido į Pietų Korėją. Praėjusį pavasarį, susidomėjęs galimybe studijuoti pagal specialią programą Pietų Korėjoje, J.Kinderis sėkmingai praėjo atranką ir įstojo į Busano sporto universitetą.
„Praėjus atranką, reikėjo priimti nelengvą sprendimą, – pripažino 2013 metais pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionas. – Bet po ilgo pliusų ir minusų skaičiavimo atsidūriau Pietų Korėjoje“.
Studijas derina su treniruotėmis
J.Kinderis persikėlė į antrąjį pagal dydį (po Seulo) Pietų Korėjos miestą Busaną ir nėrė į mokslus.
Studijų programoje, padedančioje sportininkams integruotis į visuomenę, trys skirtingi dėstytojai dėsto anglų kalbą, atletai taip pat mokomi kompiuterinės raštvedybos, tarptautinių santykių, sporto vadybos, korėjiečių kultūros ir kalbos. Sykį per mėnesį J.Kinderio ir jo studijų draugų laukia išvyka ir pažintis su kuria nors sporto organizacija bei jos veikla.
Iki sausio pabaigos J.Kinderis planuoja gyventi Busane, o iš ten šešioms savaitėms persikelti į 2018 metų žiemos olimpinių žaidynių sostinę Pjongčangą – ten J.Kinderis su bendramoksliais padės rengti bandomąsias priešolimpines varžybas. Pavasario pradžioje lietuvis vėl sugrįš į Busaną, kuris irgi turi olimpinių ambicijų – 3,6 mln. gyventojų miestas svarsto galimybę pasirungti dėl teisės tapti 2028 arba 2032 metų vasaros olimpinių žaidynių šeimininku.
Busane J.Kinderis mankštinasi su vietos penkiakovininkais, kurie mielai priėmė patyrusį dusyk olimpinėse žaidynėse jau dalyvavusį lietuvį.
„Viską įmanoma suderinti, kai labai nori, bet man net nereikia stengtis, nes jų penkiakovės bazėje visos rungtys yra toje pačioje vietoje – taip sutaupau daug laiko, – pasakojo J.Kinderis. – Mokslų grafikas nėra labai įtemptas, todėl kone kasdien galiu sportuoti po du kartus“.
Stebina korėjiečių virtuvė ir taisyklės
Iš Panevėžio kilęs, sportinę karjerą Vilniuje tęsęs J.Kinderis pateko į naują kultūrinę aplinką, kuri net ir didelę pasaulio dalį po varžybas išmaišiusiam atletui atrodo paslaptinga.
Per pirmąsias savaites Pietų Korėjoje lietuviui teko daug eksperimentuoti, kad susivoktų, koks maistas jam tinka, o koks – ne. Išbandęs daugybę patiekalų J.Kinderis dabar jau džiaugiasi galimybe pažinti korėjietišką virtuvę ir mano, kad jo paties mityba pasikeis, sugrįžus į Lietuvą.
J.Kinderiui patinka korėjiečių paslaugumas ir noras padėti bet kurioje situacijoje, kita vertus, azijiečiai yra pratę laikytis savitų taisyklių.
„Kartais tos taisyklės riboja jų pačių lankstumą, jie ne visada būna pasiruošę improvizuoti ir nemėgsta skubėti, kitaip nei aš, kaip penkiakovininkas, visada skaičiuojantis laiką. Tačiau korėjiečiai yra labai nuoširdūs ir draugiški. Ir švelnesnis klimatas tikrai neapsunkina gyvenimo kokybės“, – pasakojo atletas, šią savaitę Busane dienomis besidžiaugsiantis 10-15 laipsnių šiluma.
Sėkmingiausi – šauliai iš lanko
Šiuolaikinė penkiakovė nėra populiari tarp korėjiečių, turinčių itin pajėgių atletų kitose sporto šakose.
Jau ketveriose olimpinėse žaidynėse korėjiečiai užlipa ant nugalėtojų pakylos šaudymo iš lanko varžybose. Ir Rio de Žaneire iš devynių Pietų Korėjos atletų iškovotų aukso medalių keturis iškovojo strėles laidę šauliai (dar du apdovanojimus P.Korėjai pelnė taekwondo kovotojai, po vieną – šaudymo iš pistoleto, fechtavimo ir golfo).
J.Kinderis džiaugiasi Busane matydamas daug sportuojančių įvairaus, taip pat ir pagarbaus, amžiaus žmonių.
„Bet kuriame stadione galima išvysti tiesiog ratu einančius žmones. Jų labai daug vaikštančių ir kopiančių ir kalnuose, ypač savaitgaliais“, – pasakojo J.Kinderis, pats smalsiai ieškantis ir randantis naujų įdomių vietų Busane ir miesto apylinkėse.
J.Kinderis pats nepamiršta ir špagos, žirgo, baseino, lazerinio pistoleto ir bėgimo batelių, – pavyzdžiui, praėjusį šeštadienį nubėgo 30 km. Juo labiau, kad sporto universitetas pasižymi puikia visų penkių rungčių – plaukimo, jojimo, fechtavimosi, šaudymo ir bėgimo baze. Joje ir gyvena sportininkai.
Į Lietuvą J.Kinderis ketina grįžti tik birželį, kai mūsų šalyje pirmą kartą bus rengiamos aukšto lygio šiuolaikinės penkiakovės varžybos – pasaulio taurės finalas Druskininkuose.