Rankininkai, vieningai susikibę per pečius, ir šimtai lietuvių tribūnose garsiai traukė Tautišką giesmę, bet, nuaidėjus teisėjo iš Islandijos Jono Eliassono švilpukui, aikštėje aiškiai jautėsi čempionato debiutantų jaudulys. Pirma Mindaugo Andriuškos auklėtinių ataka baigėsi žingsniais, antra – prarastu kamuoliu. 5 minučių tylą nutraukė lyderis Aidenas Malašinskas, bet rusai jau pirmavo 1:7.
„Jeigu pradžia nebūtų tokia nervinga ir chaotiška, gal rezultatas būtų kitoks. Nepavyko palikti jaudulio. Buvome nervingi, susikaustę, atakos vyko sunkiai. Antrajame kėlinyje pavyko nusiraminti, radome savo žaidimą, jautėme sirgalių palaikymą. Galbūt pritrūko šiek tiek laiko. Dabar viskas buvo nauja, manau, kitose rungtynėse jau bus lengviau“, – vylėsi Lietuvos rinktinės lyderis A.Malašinskas.
Kibirkštį įžiebė nuo suolo pakilęs Benas Petreikis, pelnęs du įvarčius ir uždirbęs 7 metrų baudinį (5:8). Kaip ir žadėjo, lietuviai kovėsi dantimis ir nagais, bet teisėjui tai nepatiko – Lukas Simėnas ir Valdas Drabavičius gavo po 2 baudos minutes, o likę 4 prieš 6 mūsiškiai vėl atsiliko (6:13).
Viltis sugrįžo po varžovų pašalinimo antrojo kėlinio viduryje (18:22) ir mūsų vartininkui Giedriui Morkūnui pataikius iš savo aikštės pusės (22:25). Mindaugas Dumčius sviedė kamuolį net 132 km/val. greičiu ir komandas skyrė jau tik 2 įvarčiai (23:25). Rusų ramybė išgaravo, bet išdrąsėjusiems lietuviams pritrūko laiko. Kai skirtumas tapo minimalus (27:28), žaisti buvo likusios vos 5 sekundės, o rusai per likusį laiką ne tik išsaugojo kamuolį, bet dar įmetė ir vieną įvartį (27:29).
„Nežinau, ar mes juos išgąsdinome. Jei pradžioje nebūtume taip atsilikę, aišku, jie būtų pradėję labiau jaudintis, nervintis, nes jautėsi užtikrintais favoritais. Nežinau, gal ir dabar pajautė, kad kažkiek – neramu“, – teigė rezultatyviausias visų laikų Lietuvos rinktinės rankininkas A.Malašinskas, vėl pelnęs daugiausia – penkis įvarčius.
B.Petreikis, V.Drabavičius ir M.Dumčius debiutantams pridėjo po 4.
„Pradžia buvo labai sunki. Visi perdegėme, pridarėme klaidų. Galiausiai pralaimėjome tik vienu, dviem įvarčiais – realiai, jei ne ta mūsų pradžia, viskas galėjo pasibaigti kitaip. Užsivedimo, noro buvo net per daug. Trūko šalto proto. Nusiraminome, supratome, kad nėra jie geresni už mus, o mes galime kabintis dantimis ir nagais“, – teigė M.Dumčius.
„Buvome labai susijaudinę. Daug emocijų prieš rungtynes. Visiškai perdegėme ir pametėme žaidimo vadžias per pirmas 15 minučių. Atsilikome 6 įvarčiais ir po to visą laiką bandėme pasivyti. Vyrai parodė, kad turi puikų charakterį, prieš tokią komandą, kaip Rusija, sugrįžome atsilikdami 6 įvarčiais. Gal šiek tiek ir laiko pritrūko. Kovoti su jais kaip lygūs su lygiais ir momentais net būti pranašesniais – tikrai didelis pasiekimas“, – ekipos draugus gyrė kapitonas Gerdas Babarskas.
„Mums nebuvo svarbu, ar žaidėme su Rusija, ar su Prancūzija, ar su pasaulio čempionais. Mes norėjome laimėti, parodyti, kad mes galime. Didžiausias ačiū sirgaliams, kurie atvažiavo. Jautėmės kaip namuose. Lenkiu galvą už tokią atmosferą ir tokį palaikymą. Turime dar dvejas rungtynes parodyti, ką mokame“, – žadėjo kapitonas.
Pralaimėjimas Rusijai komplikavo, bet nenubraukė lietuvių šansų patekti į kitą etapą. Grupėje, kurioje dar žaidžia favoritai norvegai ir šeimininkai slovakai, reikia užimti vieną iš pirmųjų dviejų vietų. Poryt, sausio 15-ąją, mūsiškiai susitiks su slovakais.
„Daugiausia pasitikėjimo prideda faktas, kad skirtumas su Rusija nedidelis, nors mes tikrai nesužaidėme gerų rungtynių. Vadinasi, mes dar turime potencialo. Tai žinodami, visi galime šiek tiek pridėti“, – vylėsi A.Malašinskas.
Lietuvos rankinio rinktinei – tai tik antrasis Europos čempionatas. Praėjusį sykį, 1998-aisiais Italijoje, kai pirmenybėse dalyvavo 12 komandų (nuo 2020-ųjų – dvigubai daugiau), mūsiškiai užėmė 9 vietą. Iš tų laikų dabartinėje rinktinėje yra vienintelis Almantas Savonis, dirbantis vartininkų treneriu.
„Tikrai gavome daugiau pasitikėjimo, ryžto įrodyti, kad mes čia ne šiaip sau atvažiavome, nors esame debiutantai. Manau, mes, kaip rinktinė, paaugome“, – teigė M.Dumčius.
Suprasti akimirksniu: Ekspertai neabejojo Rusų pergale
- Lietuvos rankininkai Rusijos nėra nugalėję. 2002-aisiais, atrankoje į pasaulio čempionatą, Elektrėnuose rusai buvo stipresni 20:31, Maskvoje – 29:23. 2014-aisiais, kitoje atrankoje į planetos pirmenybes, lietuviai Permėje pralaimėjo 30:22, Kaune – 22:33. Ketvirtadienio mače lietuvių pergalei lažybininkai skyrė mažiau nei 10 proc. tikimybę.
Rusijos rankiniui sugrąžinti šlovę mėgina patyręs bosnis Velimiras Petkovičius. 1993-iaisiais ir 1997-aisiais (kai Lietuva debiutavo planetos pirmenybėse ir užėmė 10 vietą) rusai laimėjo pasaulio čempionatą, 1996-aisiais tapo stipriausiais ir Europoje, o 2000-aisiais pasipuošė Sidnėjaus olimpinių žaidynių aukso medaliais. Tiesa, 2018-aisiais rusai net nepateko į Europos čempionatą, o 2020-aisiais pralaimėjo visus 3 mačus grupėje ir finišavo 22-ri.
„Lietuviai buvo labai agresyvūs ir man tikrai patiko, kaip jie žaidė. Pabaigoje, kai Lietuva atsidūrė arti to, kad išlygintų rezultatą, mums trūko šaltakraujiškumo. Turime tai pagerinti“, – už parodytą charakterį lietuvius gyrė ir 65-erių V.Petkovičius.
„Geros rungtynės abiem komandoms. Pradėjome lėtai, bet antrajame kėlinyje ėmėme žaisti vis geriau ir geriau. Jei rungtynės būtų trukusios dar bent 2–3 minutes ilgiau, rezultatas būtų kitoks“, – neabejojo Lietuvos rinktinės strategas M.Andriuška.
Europos čempionatas Košicėje vyksta ledo ritulio arenoje, talpinančioje 8 378 žiūrovus. Aikštė įrengta ant ledo paklojus specialią dangą. Iki rankinio pirmenybių Slovakijoje galiojo itin griežtos pandemijos valdymo taisyklės – jokių žiūrovų arenose, bet spaudžiant EHF (Europos rankinio federacijai), nuspręsta atverti duris 25 proc. tribūnų.
Pažiūrėti pirmųjų čempionato rungtynių oficialiai atėjo 900, o lietuviai galėjo jaustis tarsi namuose. Trispalvėmis išsipuošę tautiečių audringai šeimininkavo tribūnose.
„Atmosfera buvo nuostabi. Tikrai atrodė, kad žaidžiame namuose. Rusų sirgalius buvo vienas kitas. Tikrai buvo kažkas vau“, – sirgaliams už karštą palaikymą dėkojo M.Dumčius.
